Mėnuo: 2023 vasario

Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 8,1…11,1 °C (teigiama 2–3,6° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra šį mėnesį pasiekė 22–27 °C, Nidoje 20,5 °C. Balandžio 30-oji buvo karščiausia šio mėnesio diena – beveik trečdalyje MS registruoti šios dienos oro temperatūros rekordai. Druskininkuose oras įkaito iki 28,6 °C – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje.  Žemiausia oro temperatūra daug kur nukrito iki -1…-4 °C, keletą paskutinio dešimtadienio naktų Lietuvoje stebėtos šalnos – temperatūra ant dirvos paviršiaus nukrito iki -1…-7 °C

Didesnėje šalies dalyje šį mėnesį kritulių iškrito 40–70 mm (1,2–2,3 standartinės klimato normos, toliau – SKN), vietomis rytiniuose rajonuose tik 28–38 mm (0,8–1 SKN).

Dirvožemis šiais metais buvo įšalęs ilgiau nei įprasta, tačiau daugelyje rajonų susisluoksniavęs – tai įšalęs, tai atitirpęs. Įšalas dar laikėsi mėnesio pradžioje, o balandžio 10 d. dirvožemiai visur atitirpo.

Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė 16–20 m/s, Šilutėje 21 m/s.

Saulės spindėjimo trukmė balandį siekė 210–260 val., t. y. daugelyje šalies rajonų buvo 20–60 val., o vietomis šalies pietryčiuose iki 70 val. ilgesnė už SKN.

Dėl gausių kritulių Vidurio ir Vakarų Lietuvos upėse balandžio 2–3 d. vandens lygis per parą pakilo 117–173 cm. Aukščiausias vandens lygis daugelyje upių buvo balandžio 3–7 d. Vėliau jis žemėjo. Stichinis vandens lygis stebėtas 2 VMS. Kelias Šilutė–Rusnė buvo apsemtas balandžio 6–15 d. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo nuo 51 cm žemesnis iki 58 cm aukštesnis už balandžio mėnesio vidutinį daugiametį.

Vandens temperatūra upėse viršijo 10 °C nuo balandžio 15–19 d. Paskutinę mėnesio dieną išmatuota 9,3–14,6 °C vandens temperatūra.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 4 cm aukštesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Ledo dariniai stebėti iki balandžio 6 d. Totoriškių ežere, iki balandžio 10 d. – Tauragno ežere. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra Tauragno ežere buvo 7,4 °C.

Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,1–17,5 °C (teigiama 2,4–4,8° anomalija) (1 pav.). Tai karščiausia gegužė nuo 1961 metų: iki šiol aukščiausia vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,4 °C (1993 ir 2013 m.), šiais metais – 1 laipsniu aukštesnė (16,4 °C). Gegužės 3 ir 29 d. pasiekti nauji tų parų karščio rekordai Lietuvoje, o 30-ąją – viso gegužės mėnesio rekordas (32,7 °C, Druskininkai). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -0,5…6,3 °C. Gegužės 5–8 d. vietomis, o gegužės 12–14, 20 ir 21 d. Varėnos apylinkėse ryto valandomis buvo fiksuotos šalnos – temperatūra dirvos paviršiuje krito iki -5…0 °C.

Gegužę kritulių iškrito mažiau nei įprastai: beveik visoje Pietų Lietuvoje, dalyje šiaurinių ir vakarinių rajonų jų išmatuota 7–25 mm (iki 0,5 SKN), kitur – iki 50 mm (0,5–0,9 SKN) ir tik Šiauliuose, Molėtuose ir Kyburiuose kritulių kiekis viršijo 50 mm (1–1,5 SKN) (2 pav.).

Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė 12–18 m/s, Nidoje 20 m/s.

Saulė gegužę spindėjo 358–399 val., vidutiniškai 102 val. ilgiau nei SKN. Ilgiausiai – Pietvakarių Lietuvoje.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra fiksuota paskutinį dešimtadienį ir daug kur siekė 47–58 °C, o Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 44 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 17–21 °C, aukščiausia kilo iki 28–32 °C, Pietų Lietuvoje – iki 34 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 25–31 °C.

Dirvožemiai 20 cm gylyje visoje šalyje džiūvo – paskutinėmis mėnesio dienomis beveik visoje šalyje dirvožemiai buvo arba labai sausi, arba visiškai išdžiūvę, ir tik Molėtų rajone išliko drėgnesni.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, gegužės 23 d. Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos ir Trakų savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausas periodas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius (sausringas laikotarpis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Mėnesio pabaigoje labai sausa buvo daug kur Pietų Lietuvoje, sausa – Vakariniame šalies pakraštyje ir pavieniuose šiauriniuose rajonuose, nežymus drėgmės trūkumas fiksuotas daug kur Šiaurės Rytų Lietuvoje, taip pat Kėdainių, Kelmės, Telšių, Rietavo ir Tauragės apylinkėse, ir tik Šiaulių, Radviliškio, Pagėgių ir Molėtų apylinkėse, kur lietaus buvo daugiau, drėgmės sąlygos buvo optimalios.

Gegužės mėnesį vandens lygis upėse žemėjo. Antrojo dešimtadienio krituliai truputį pristabdė vandens lygio kritimą. Ventoje ties Leckava užregistruotas žemiausias iki šiol stebėtas gegužės mėnesį vandens lygis. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo nuo 43 cm žemesnis ir iki 23 cm aukštesnis už gegužės mėnesio vidutinį daugiametį.

Gegužės mėnesį vanduo upėse sušilo 4,4–11,8 °C. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra buvo 17,4–23,6 °C.

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Mėnesio pradžioje vandens temperatūra siekė tik 7,2 °C, o paskutinę mėnesio dieną – 20,9 °C

Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,9–17,8 °C (teigiama 1,0–2,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šį mėnesį pasiekė 28–31 °C, Palangoje 26 °C. Žemiausia oro temperatūra daug kur nukrito iki 1–6 °C. Birželio 6 d. daugelyje šalies rajonų, o 7 d. Varėnos apylinkėse ryto valandomis buvo fiksuotos šalnos – temperatūra 2 cm aukštyje krito iki -3…0 °C.

Birželio mėnesį kritulių iškrito nedaug: 10–55 mm (11–70 % standartinės klimato normos, toliau – SKN), didžiausias kritulių kiekis fiksuotas Kaune – 58 mm arba 80 %  SKN.

Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė 14–20 m/s.

Saulės spindėjimo trukmė birželį siekė 268–342 val., nuo 20 iki 50 val. ilgiau nei SKN (vidutiniškai 15 % ilgiau nei SKN).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 45–57 °C, o Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 38 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia kilo iki 28–30 °C, Pietų Lietuvoje – iki 35 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 24–28 °C.

Dirvožemiai 20 cm gylyje beveik visą mėnesį visoje šalyje buvo labai sausi ir tik trečiąjį dešimtadienį Zarasų, Švenčionių, Biržų, Šilalės apylinkėse po didesnio lietaus, įgavo drėgmės.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes, per birželio mėnesį sausrų apimti plotai Lietuvoje didėjo – birželio 8 d. stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu buvo užfiksuota Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos ir Trakų savivaldybių teritorijose, o iki mėnesio pabaigos išplito iš viso į 23 savivaldybes. Dar 12 savivaldybių buvo fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys – sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu. Sausa buvo beveik visoje šalyje, išskyrus Šiaulių apylinkes ir šiaurės rytinius rajonus – tačiau ir čia buvo fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas. Nors kritulių prasidėjus trečiajam dešimtadieniui gavo didžioji šalies dalis, situacija gerėti pradėjo labai palengva.

Birželio mėnesį vandens lygis daugelyje upių žemėjo. Trečiojo dešimtadienio krituliai šiek tiek pristabdė vandens lygio kritimą ar net jį nedaug pakėlė. Labiausiai buvo nusekęs Nemunas iki Kauno marių. Ties Druskininkais ir Nemajūnais buvo išmatuotas mažesnis už gamtosauginį vandens debitas. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo 5–68 cm žemesnis už birželio mėnesio vidutinį daugiametį.
Šilčiausias vanduo upėse stebėtas birželio 1–4 ir 29 d. (17,1–23,6 °C).

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 11 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Per mėnesį vandens lygis pažemėjo 14 cm. Aukščiausia vandens temperatūra siekė 21,9 °C.

Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 2,3…4,3 °C (2–3 °C aukštesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN)). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -1…-6 °C, aukščiausia oro temperatūra siekė 9…14 °C.

Didesnėje šalies dalyje per kovo mėnesį kritulių iškrito 51–86 mm (1,5–2 SKN), šiauriniuose ir kai kuriuose vakariniuose rajonuose 30–50 mm (beveik SKN).

Kovo antrąjį penkiadienį pasnigo ir daugelyje rajonų, išskyrus pietinius, susidarė 2–9 cm, Šilutėje 13 cm storio sniego danga. Iki mėnesio vidurio sniegas visur nutirpo.

Pirmomis kovo dienomis dirvožemiai atitirpo beveik visoje šalyje – tik Biržuose 33 cm gylyje dar buvo likęs 7 cm storio įšalęs sluoksnis. Pavieniuose rajonuose antroje mėnesio pusėje dirvožemiai dar įšalo iki 1–6 cm, Varėnoje iki 12 cm, tačiau toks įšalo gylis laikėsi tik po vieną dieną.

Didžiausias vėjo greitis kovą daugelyje rajonų siekė 15–18 m/s, vietomis 13–14 m/s.

Saulė šį mėnesį daug kur spindėjo 95–120 val. (10–30 val. trumpiau už SKN),

pajūryje 145–150 val. (apie 10 val. ilgiau už SKN).

Aukščiausias vandens lygis upėse stebėtas mėnesio pradžioje, tik Neryje, Žeimenoje ir Šventojoje – antrajame dešimtadienyje. Vandens lygio svyravimai nebuvo dideli.

Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo 2–109 cm aukštesnis už kovo mėnesio vidutinį daugiametį (tik Bartuvoje ties Skuodu ir Jūros upėje ties Taurage 8–9 cm žemesnis).

Ledo reiškiniai (ledonešis, ledo sąvartos krantuose, likutinis priekrantės ledas) stebėti Nemune, Neryje, Šventojoje ties Anykščiais iki kovo 4–8 d.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse svyravo nuo 4,0 °C (Nemunėlyje ties Tabokine) iki 7,8 °C (Nemune ties Druskininkais).

Stichinis vandens lygis fiksuotas Nemune ties Rusne, Leitėje ties Kūlynais, Gėgėje ties Plaškiais. Kovo 1–28 d. buvo apsemtas Šilutės–Rusnės kelias; didžiausias vandens sluoksnis ant šio kelio siekė 60 cm (kovo 1 d.).

Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 31 cm aukštesnis, Totoriškių ežere – 7 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Tauragno ežeras buvo užšalęs visą kovą, Totoriškių – iki kovo 24 d. Kovo 1 d. ledo storis siekė 23–24 cm, mėnesio pabaigoje tik 5 cm (Tauragno ežere).

 

 

Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 4,4…6,2 °C (1–2 °C žemesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN)). Mėnesio pradžioje (balandžio 1– 2 d.) aukščiausia oro temperatūra daug kur pakilo iki 20…25 °C, pajūryje iki 15…19 °C. Daugelyje šalies rajonų buvo viršyti tų dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai. Žemiausia oro temperatūra mėnesio ketvirtąjį penkiadienį nukrito iki -2…-8 °C.

Didesnėje šalies dalyje per balandžio mėnesį kritulių iškrito 50–90 mm (1,5–2 SKN), siaurame pajūrio ruože, šiauriniuose ir kai kuriuose centriniuose rajonuose 30–45 mm (beveik SKN). Daugelyje rajonų, išskyrus šiaurinius ir pietinį šalies pakraštį, balandžio 16-osios rytą buvo susidariusi 1–5 cm, Šilutėje 9 cm, Kaune 12 cm storio sniego danga.

Didžiausias vėjo greitis balandį siekė 16–21 m/s.

Saulės spindėjimo trukmė (140–210 val.) daugelyje šalies rajonų buvo 20–50 val. trumpesnė, Pietryčių Lietuvoje apie 10 val. trumpesnė už SKN, pajūryje – artima SKN.

Vandens lygis daugelyje upių svyravo nežymiai. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo 10–80 cm žemesnis už balandžio mėnesio vidutinį daugiametį, o Šalčioje, Verknėje, Žeimenoje, Širvintoje, Šyšoje – artimas vidutiniam daugiamečiam.

Aukščiausia vandens temperatūra upėse stebėta balandžio 3 d. ir 11 d. – nuo 8,0 °C (Žeimenoje ties Pabrade) iki 11,4 °C (Nemune ties Druskininkais). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse svyravo nuo 5,2 °C (Kražantėje ties Pluskiais) iki 8,3 °C (Nemune ties Druskininkais).

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 8 cm aukštesnis, Totoriškių ežere – 9 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Balandžio 3 d. Tauragno ežere jau nebuvo ledo darinių. Nuo mėnesio pradžios vanduo ežeruose sušilo 1,6–2,8 °C ir siekė 4,6 °C (Tauragno ežere), 6,3 °C (Totoriškių ežere).

 

Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 10,9…13,1 °C (daugelyje rajonų artima, šiaurės rytiniuose rajonuose 0,5–0,7 °C žemesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN)). Aukščiausia oro temperatūra daug kur pakilo iki 25…29 °C. Gegužės 9–14 d. naktimis daugelyje rajonų užregistruotos stichinės šalnos: žemiausia oro temperatūra nukrito iki -0,1…-6 °C, prie dirvos paviršiaus iki -1…-8°C. Vietomis šalnos stebėtos ir gegužės 17-osios rytą: ore -0,2…-1°C, prie dirvos paviršiaus -0,1…-6°C.

Didesnėje šalies dalyje per gegužės mėnesį kritulių iškrito tik 4–14 mm (0,1–0,2 SKN), vietomis pietiniuose, šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose 15–24 mm (0,3–0,5 SKN). Gegužės 9–10 d. kai kuriuose pietiniuose ir šiauriniuose rajonuose trumpam buvo susidariusi 1–7 cm storio sniego danga.

Didžiausias vėjo greitis gegužę daug kur siekė 15–19 m/s, Šilutėje 21 m/s, Kalvarijoje 22 m/s.

Saulė šį mėnesį spindėjo 290–360 val. (25–75 val. ilgiau už SKN).

Gegužės mėnesį dėl kritulių stokos vandens lygis upėse žemėjo. Kražantėje ties Pluskiais minimalus vandens lygis pasiekė minimalų daugiametį šio mėnesio vandens lygį, o Ventoje ties Leckava buvo 1 cm žemesnis už iki šiol stebėtą gegužės mėnesį. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune, Neryje ir Pietryčių Lietuvos upėse buvo iki 30 cm aukštesnis už gegužės mėnesio vidutinį daugiametį, Vidurio Lietuvos upėse svyravo nuo minus 11 cm iki plius 15 cm apie vidutinį daugiametį, o Vakarų Lietuvos upėse buvo iki 27 cm žemesnis už jį.

Per mėnesį vandens temperatūra upėse pakilo 8,4–12,2 °C ir paskutinę mėnesio dieną svyravo nuo 14,8 °C (Kražantėje ties Pluskiais) iki 20,0 °C (Šešupėje ties K. Naumiesčiu).

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 1 cm aukštesnis, Totoriškių ežere – 10 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Vandens lygis ežeruose pažemėjo per mėnesį 6–19 cm. Nuo mėnesio pradžios vanduo ežeruose sušilo 11,3–13,3 °C ir gegužės 31 d. siekė 16,1 °C (Tauragno ežere), 19,8°C (Totoriškių ežere).

Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 14,3…15,9 °C (daugelyje rajonų artima, vietomis šiaurės rytiniuose rajonuose 0,6–1,0 °C žemesnė, o Klaipėdoje 0,7 °C aukštesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN)). Aukščiausia oro temperatūra daug kur pakilo iki 23…29 °C, Druskininkuose iki 30 °C. Birželio 3-osios rytą užregistruotos šalnos: žemiausia oro temperatūra vietomis nukrito iki -0,1…-1,4 °C, prie dirvos paviršiaus kai kur iki -7°C. Vietomis šalnos stebėtos ir birželio 28-osios rytą, Raseiniuose prie dirvos paviršiaus -1 °C.

Per birželio mėnesį daug kur šalies vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose kritulių iškrito 46–83 mm (0,7–1,1 SKN), pietiniuose ir rytiniuose rajonuose 91–124 mm (1,2–1,5 SKN), vietomis pietrytiniuose rajonuose 131–148 mm (1,7–1,8 SKN), Lazdijuose 160 mm (2,1 SKN). Birželio 29 d. Vilniaus ir Lazdijų meteorologijos stočių, Molėtų automatinės agrometeorologijos stoties ir Trakų vandens matavimo stoties duomenimis buvo stebėtas lokalus stichinis meteorologinis reiškinys (labai smarkus lietus), pietrytinėje Lietuvos dalyje stebėtas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra. Birželio mėnesį vietomis iškrito kruša.

Didžiausias vėjo greitis birželį daug kur siekė 15–19 m/s, Biržuose 20 m/s, Lazdijuose 21 m/s, Prienuose, Kybartuose ir Rokiškyje 22 m/s.

Saulė šį mėnesį spindėjo 200–280 val. (daug kur 23–61 val. trumpiau už SKN).

Birželio mėnesį vandens lygis upėse svyravo nežymiai. Kražantėje ties Pluskiais minimalus vandens lygis buvo 3 cm žemesnis už iki šiol stebėtą birželio mėnesį. Po gausių kritulių birželio 29–30 d. didžiausi kilimai per parą stebėti Verknėje ties Verbyliškėmis (34 cm), Neryje ties Vilniumi ir Jonava (23 cm). Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo nuo 35 cm žemesnis už birželio mėnesio vidutinį daugiametį (Nevėžyje ties Babtais) ir iki 13 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį (Akmenoje-Danėje ties Kretinga).

Šilčiausias vanduo daugelyje upių stebėtas birželio 20 d. (nuo 16,2 °C Kražantėje ties Pluskiais iki 21,4 °C Jūros upėje ties Taurage). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra buvo nuo 14,2 °C (Bartuvoje ties Skuodu) iki 20,7 °C (Nemune ties Druskininkais).

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 4 cm, Totoriškių ežere – 9 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra ežeruose siekė 18,3 °C (Tauragno ežere), 19,4 °C (Totoriškių ežere).

 

Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,7…17,4 °C (daugelyje rajonų 1,2–1,9 °C žemesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN), pajūryje ir vietomis pietiniuose rajonuose 0,7–1,0 °C žemesnė už SKN). Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 4…9 °C, Nidoje iki 11 °C. Aukščiausia oro temperatūra daug kur pakilo iki 25…30 °C.

Per liepos mėnesį daug kur šalies pietiniuose ir šiaurės vakariniuose rajonuose kritulių iškrito 70–105 mm (iki 1,4 SKN), rytiniuose ir vietomis kraštiniuose šiauriniuose rajonuose 110–150 mm (1,5–1,9 SKN), kraštiniuose rytiniuose, kai kur centriniuose rajonuose ir vietomis pajūryje 153–200 mm (2,2–2,5 SKN). Liepos 1 d. Nidos meteorologijos stoties (MS) duomenimis buvo stebėtas lokalus stichinis meteorologinis reiškinys (labai smarkus lietus). Liepos 11–12 d. Dūkšto MS, Molėtų ir Trakų automatinių agrometeorologijos stočių (AGMS) bei Pabradės vandens matavimo stoties duomenimis tai pat buvo stebėtas lokalus stichinis meteorologinis reiškinys (labai smarkus lietus), Elektrėnų AGMS buvo fiksuotas katastrofinis meteorologinis reiškinys (labai smarkus lietus).

Didžiausias vėjo greitis liepos mėn. daug kur siekė 13–18 m/s, Utenoje 21 m/s, Ukmergėje 22 m/s.

Saulė šį mėnesį spindėjo 205–255 val. (daug kur 55–75 val. trumpiau už SKN, Pietryčių Lietuvoje 30 val. trumpiau už SKN).

Liepos mėnesį vandens lygis upėse svyravo nežymiai, gausūs kritulai laikinai pakeldavo vandens lygį 10–50 cm. Labiausiai per parą pakilo Verknė ties Verbyliškėmis (91 cm) ir Širvinta ties Liukonimis (110 cm) liepos 12 d. Svyloje ties Guntauninkais maksimalus vandens lygis buvo 13 cm, Šventojoje ties Anykščiais – 19 cm aukštesnis už iki šiol stebėtą liepos mėnesį. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo nuo 31 cm žemesnis už liepos mėnesio vidutinį daugiametį (Kražantėje ties Pluskiais) ir iki 94 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį (Svyloje ties Guntauninkais).

Liepos 4–7 d. vandens temperatūra upėse buvo žemiausia (nuo 12,6 °C Yslykyje ties Kyburiais iki 17,9 °C Nemune ties Druskininkais). Šilčiausias vanduo daugelyje upių stebėtas liepos 31 d. (nuo 18,2 °C Bartuvoje ties Skuodu iki 22,4 °C Nemune ties Nemajūnais).

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 19 cm, Totoriškių ežere – 1 cm aukštesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra ežeruose siekė 19,7 °C (Tauragno ežere), 21,6 °C (Totoriškių ežere).

Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 16,2…18,5 °C (daugelyje rajonų artima 1981–2010 m. standartinei klimato normai (toliau – SKN), pietvakariniuose rajonuose iki 0,6 °C aukštesnė už SKN). Žemiausia oro temperatūra daug kur nukrito iki 3…9 °C, Varėnoje iki 2 °C, Nidoje iki 11 °C. Aukščiausia oro temperatūra daugelyje rajonų pakilo iki 30…35 °C, Žemaitijoje iki 26…29 °C. Per rugpjūčio mėnesį vakarinėje Lietuvos pusėje kritulių iškrito 35–85 mm (0,5 – 1 SKN), rytinėje šalies pusėje 95–180 mm (1,5 – 2 SKN). Rugpjūčio 23–24 dienomis Dūkšto ir Švenčionių meteorologijos stočių bei Tauragnų vandens matavimo stoties duomenimis buvo stebėtas lokalus stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus, kai per 12 val. prilijo 54–62 mm. Didžiausias vėjo greitis rugpjūčio mėn., išmatuotas meteorologijos stotyse, daug kur buvo 15–21 m/s. Rugpjūčio 12 d. vietomis pietiniuose ir rytiniuose rajonuose kilo lokalūs škvalai, kurių metu vėjo greitis, atsižvelgiant į padarytus nuostolius, galėjo siekti 28–30 m/s (stichinis meteorologinis reiškinys). Saulė šį mėnesį didesnėje šalies dalyje spindėjo 210–250 val., Nidoje 272 val. (daug kur 10–45 val. trumpiau už SKN, pietiniuose rajonuose ir Nidoje beveik SKN). Rugpjūčio mėnesį vandens lygis upėse dėl netolygaus kritulių pasiskirstymo svyravo įvairiai: skirtumai tarp mėnesio aukščiausio ir žemiausio vandens lygio Vakarų Lietuvoje siekė 9–36 cm, Vidurio ir Pietryčių Lietuvoje 19–96 cm. Didžiausi skirtumai buvo Svyloje ties Guntauninkais (208 cm), Nevėžyje ties Babtais ir Panevėžiu (100–147 cm). Svyloje ties Guntauninkais maksimalus vandens lygis buvo 73 cm, Širvintoje ties Liukonimis – 7 cm, Žeimenoje ties Pabrade 5 cm aukštesnis už iki šiol stebėtą rugpjūčio mėnesį. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo nuo 24 cm žemesnis už rugpjūčio mėnesio vidutinį daugiametį (Minijoje ties Kartena) ir iki 70 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį (Svyloje ties Guntauninkais). Šilčiausias vanduo daugelyje upių stebėtas rugpjūčio 2 ir 13 d. (nuo 18,0 °C Yslykyje ties Kyburiais iki 23,7 °C Nemune ties Druskininkais). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra svyravo nuo 12,2 °C Merkyje ties Puvočiais iki 18,0 Nemune ties Smalininkais. Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 21 cm, Totoriškių ežere – 4 cm aukštesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Tauragno ežere vandens lygis pasiekė aukščiausią lygį stebėtą rugpjūtį (105 cm). Šilčiausias vanduo buvo rugpjūčio 12 d. – atitinkamai 23,1 ir 22,2 °C. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra ežeruose siekė 17,1 °C (Tauragno ežere), 17,6 °C (Totoriškių ežere).

Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 12,5…14,7 °C (0,5 – 1,5° aukštesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN)). Aukščiausia oro temperatūra mėnesio pradžioje pakilo iki 21…25 °C. Žemiausia oro temperatūra paskutinėmis rugsėjo dienomis daug kur nukrito iki 1…4 °C, Nidoje iki 9 °C, pietiniuose rajonuose užregistruotos šalnos iki -0,2…-3 °C. Prie dirvos paviršiaus šalnos (-0,3…-5 °C) stebėtos daugelyje rajonų.

Per rugsėjo mėnesį didesnėje Lietuvos dalyje kritulių iškrito 90–190 mm (1,5–2,5 SKN), Skuode 229 mm (2,8 SKN), kai kuriuose pietiniuose rajonuose 70–85 mm (1,2–1,3 SKN). Buivydžių vandens matavimo stoties ir Nidos meteorologijos stoties duomenimis buvo stebėtas lokalus stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus, kai per 12 val. prilijo 50–56 mm.

Didžiausias vėjo greitis rugsėjį siekė 15–20 m/s.

Saulė šį mėnesį didesnėje šalies dalyje spindėjo 120–145 val. (10–50 val. trumpiau už SKN), pajūryje 160–166 val. (15–20 val. trumpiau už SKN).

Rugsėjo mėnesį vandens lygis Nemune iki Kauno marių pakilo apie 50 cm, visą mėnesį Neryje, Vidurio ir Pietryčių Lietuvos upėse vandens lygis buvo aukštas. Daugelyje upių aukščiausias vandens lygis stebėtas rugsėjo 20–25 dienomis. Labiausiai pakilo Vakarų Lietuvos upės ir Nevėžis (112–297 cm). 8 VMS „pagerino“ rekordus – aukščiausias vandens lygis buvo 6–331 cm aukštesnis už iki šiol stebėtą rugsėjo mėnesį. Stichinis vandens lygis užfiksuotas rugsėjo 19–21 d. Leitėje ties Kūlynais. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo 14–253 cm aukštesnis už rugsėjo mėnesio vidutinį daugiametį, tik Kražantėje ties Pluskiais 11 cm žemesnis už jį.

Šilčiausias vanduo daugelyje upių stebėtas rugsėjo 1–5 d. (nuo 14,4 °C Merkyje ties Puvočiais iki 18,4 °C Jūros upėje ties Taurage). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra svyravo nuo 8,6 °C Merkyje ties Puvočiais ir Kražantėje ties Pluskiais iki 13,2 °C Nevėžyje ties Panevėžiu.

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 42 cm, Totoriškių ežere – 12 cm aukštesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Šilčiausias vanduo buvo rugsėjo pirmomis dienomis. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra ežeruose siekė 14,2 °C (Tauragno ežere), 13,1 °C (Totoriškių ežere). Vanduo atvėso 3,5–4,5 °C.