2023 vasario – Puslapis 29

2017 m. spalio mėn. apžvalga

Paskelbta 2023-02-072023-05-11 paskelbė root

Spalio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 6,1…9,9 °C (daugelyje rajonų artima standartinei klimato normai (toliau – SKN), Šilutėje ir Nidoje 0,6–0,7° aukštesnė už SKN). Aukščiausia oro temperatūra mėnesio viduryje pakilo iki 14…20 °C. Žemiausia oro temperatūra daug kur nukrito iki 0…-4 °C, Nidoje iki 2 °C.

Vyravo labai lietingi orai. Per spalio mėnesį didesnėje Lietuvos dalyje kritulių iškrito 80–125 mm (1,5–2 SKN), kai kuriuose pietiniuose ir daugelyje Žemaitijos rajonų 130–260 mm (2,3–2,8 SKN), Nidoje 277 mm (3 SKN). Spalio 4 d. Nidos meteorologijos stoties duomenimis buvo stebėtas lokalus stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus, kai per 12 val. prilijo 52,2 mm.

Didžiausias vėjo greitis daugelyje rajonų spalį siekė 15–19 m/s, pajūryje 20–25 m/s.

Saulė šį mėnesį spindėjo 50–88 val. (25–50 val. trumpiau už SKN).

Spalio mėnesį vandens lygis upėse buvo aukštas. Aukščiausias vandens lygis 8 VMS buvo 2–296 cm aukštesnis už iki šiol stebėtą spalio mėnesį. Stichinis vandens lygis stebėtas 3 VMS. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo 28–280 cm aukštesnis už spalio mėnesio vidutinį daugiametį.

Šilčiausias vanduo daugelyje upių stebėtas spalio pradžioje (nuo 11,0 °C Nemunėlyje ties Tabokine iki 13,8 °C Nemune ties Smalininkais). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra svyravo nuo 4,3 °C iki 7,0 °C.

Vidutinis spalio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 50 cm, Totoriškių ežere – 18 cm aukštesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Šilčiausias vanduo buvo spalio pirmosiomis dienomis. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra ežeruose buvo 8,0 °C (Tauragno ežere) ir 7,7 °C (Totoriškių ežere). Vanduo atvėso apie 5 °C.

2017 m. lapkričio mėn. apžvalga

Paskelbta 2023-02-072023-05-11 paskelbė root

Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 2,5–5,8 °C (daugelyje rajonų 1,7–2,4° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN)). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 9–11 °C. Žemiausia oro temperatūra daug kur nukrito iki minus 1–3 °C, Nidoje iki 0 °C.

Per lapkričio mėnesį didesnėje Lietuvos dalyje kritulių iškrito 40–60 mm (beveik SKN), kai kuriuose pietiniuose ir šiauriniuose rajonuose 65–90 mm (1,2–1,4 SKN), Alytaus apylinkėse ir daug kur Žemaitijoje 95–204 mm (1,5–2,4 SKN).

Trumpalaikės sniego dangos pėdsakai pavieniuose Rytų Lietuvos ir Žemaitijos rajonuose buvo susidarę ir pirmomis mėnesio dienomis, ir antroje mėnesio pusėje, tačiau paskutinę mėnesio dieną 1–2 cm storio sniego danga užklojo daugelį šiaurinių ir centrinių šalies rajonų, o Dūkšto apylinkėse siekė 4 cm.

Didžiausias vėjo greitis daugelyje rajonų lapkritį buvo 15–20 m/s, Kybartuose ir Klaipėdoje siekė 22 m/s.

Saulė šį mėnesį daugelyje rajonų spindėjo tik 11–20 val. (15–30 val. trumpiau už SKN), kai kur Žemaitijoje ir Suvalkijoje 28–39 val. (apie 10 val. trumpiau už SKN), pajūryje 40–52 val. (beveik SKN).

Lapkričio mėnesį vandens lygis upėse buvo aukštas. Penkiose VMS aukščiausias vandens lygis buvo 9–108 cm aukštesnis už iki šiol stebėtą lapkričio mėnesį. Stichinis vandens lygis stebėtas septyniose VMS. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo 27–229 cm aukštesnis už lapkričio mėnesio vidutinį daugiametį.

Šilčiausias vanduo upėse stebėtas lapkričio 3–9 d. (6,2–8,2 °C). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra svyravo nuo 2,4 iki 4,6 °C.

Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 52 cm, Totoriškių ežere – 26 cm aukštesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Tauragno ežere aukščiausias mėnesio vandens lygis buvo 4 cm aukštesnis už iki šiol stebėtą lygį lapkričio mėnesį. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra Tauragno ežere buvo 5,4 °C, Totoriškių ežere 4,3 °C. Vanduo atvėso 2,2–3,0 °C.

2017 m. gruodžio mėn. apžvalga

Paskelbta 2023-02-072023-05-11 paskelbė root

Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 0,0 °C rytiniuose šalies rajonuose iki 3,6 °C pajūryje (2,8–3,5° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN)). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7…10 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -1…-6 °C.

Per gruodžio mėnesį didesnėje Lietuvos dalyje kritulių iškrito 61–95 mm (1,3–1,5 SKN), pajūryje 96–150 mm (1,6–1,8 SKN), kai kuriuose rytiniuose ir šiauriniuose rajonuose 47–60 mm (beveik SKN).

Nestora (1–10 cm) sniego danga beveik visoje šalyje buvo susiformavusi pirmąją mėnesio dieną, tačiau pirmojo dešimtadienio pabaigoje daugelyje rajonų sniego neliko. Dar kartą panaši sniego storymė daugelyje rajonų, išskyrus pajūrį ir pietvakarinį šalies pakraštį, susidarė mėnesio viduryje, bet išsilaikė tik iki Kalėdų. Paskutinėmis metų dienomis sniego danga buvo susiformavusi tik centriniuose ir pavieniuose vakariniuose bei pietiniuose šalies rajonuose.

Nors per visą gruodžio mėnesį pasitaikė vos kelios dienos, kai buvo šalčiau nei įprasta, daug kur trumpam susidarė 1–5 cm įšalas. Giliausiai dirvos įšalo Varėnoje (15 cm) bei Vilniaus ir Šilutės apylinkėse (10 cm).

Didžiausias vėjo greitis daug kur gruodį siekė 16–20 m/s, kai kuriuose vakariniuose rajonuose 21–22 m/s.

Gruodžio mėnesį Saulės spindėjimo trukmė (12–37 val.) daug kur šalyje buvo 7–14 val. trumpesnė už SKN, o pamaryje, Kuršių nerijoje ir Varėnos apylinkėse artima SKN.

Daugelyje upių didžiausi vandens lygio kilimai buvo nuo gruodžio 23 d. Stichinis vandens lygis stebėtas 2 VMS. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo 15–201 cm aukštesnis už gruodžio mėnesio vidutinį daugiametį.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse svyravo nuo 1,7 iki 3,0 °C.

Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 41 cm, Totoriškių ežere – 27 cm aukštesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra Tauragno ežere buvo 2,6°C ir 1,5 °C Totoriškių ežere.

2018 m. sausio mėn. apžvalga

Paskelbta 2023-02-072023-05-11 paskelbė root

Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -0,1 °C pajūryje iki -2,8 °C rytiniuose šalies rajonuose (1–2° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN)). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 4…9 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -11…-17 °C, pajūryje iki -9…-10 °C.

Per sausio mėnesį didesnėje Lietuvos dalyje kritulių iškrito 56–107 mm (1,3–1,7 SKN), kai kuriuose šiauriniuose ir pietrytiniuose rajonuose 40–55 mm (beveik SKN).

Pirmoje sausio pusėje tik pavieniuose rajonuose buvo fiksuojami sniego dangos pėdsakai. Visoje šalyje sniego danga susidarė mėnesio viduryje ir storiausia ji buvo antrojo dešimtadienio pabaigoje – trečiojo pradžioje: daug kur siekė 4–10 cm, vietomis pietiniuose rajonuose 11–17 cm. Nuo trečiojo dešimtadienio vidurio, atšilus orams, sniegas sparčiai tirpo ir paskutinėmis mėnesio dienomis sniego buvo likę tik vietomis.

Dirvožemiai, pradėję šalti mėnesio pradžioje, giliausiai buvo įšalę pirmomis trečiojo dešimtadienio dienomis – įšalo gylis svyravo nuo 14–16 cm Vidurio Lietuvos lygumoje iki 41–45 cm Biržų ir Varėnos apylinkėse. Orams atšilus įšalas nuo paviršiaus pradėjo gana sparčiai tirpti. Paskutinėmis sausio dienomis Vilkaviškio, Lazdijų ir Šilutės apylinkėse įšalo nebebuvo, o kitur šalyje nuo paviršiaus jis buvo atitirpęs nuo 2 iki 18 cm.

Didžiausias vėjo greitis daug kur sausį siekė 15–20 m/s, Nidoje 22 m/s.

Sausio mėnesį Saulės spindėjimo trukmė buvo 24–40 val. (3–14 val. trumpesnė už SKN).

Daugelyje upių aukščiausias vandens lygis buvo pirmąjį dešimtadienį ir mėnesio paskutinėmis dienomis. Stichinis vandens lygis stebėtas 4 VMS. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 5–114 cm aukštesnis už sausio mėnesio vidutinį daugiametį.

Ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) stebėti nuo sausio 13 d. Dalis upių pasidengė ledu. Sausio 27–29 d. praėjo ledonešis.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 34 cm, Totoriškių ežere – 25 cm aukštesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Ledo dariniai Totoriškių ežere pasirodė sausio 8 d., Tauragno ežere – sausio 13 d. Ežerai užšalo sausio 14 d. (Tauragno ežere stebėtas ledas su properšomis). Storiausias ledas buvo sausio 24–27 d. (17 cm Totoriškių ežere, tik 6 cm Tauragno ežere).

2023 m. sausio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta 2023-02-072023-06-23 paskelbė root

Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,7 °C (teigiama 3,1° anomalija). Vėsiausia buvo rytinėje šalies dalyje ir Žemaitijos rytuose -2…-1 °C (teigiama 2,3–3,8° anomalija), kitur -1…0 °C (teigiama 1,8–3,9° anomalija) ir tik vakariniame pakraštyje temperatūra buvo teigiama, 0–1 °C (teigiama 2,7–3,7° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 5,0 °C išmatuota 30 ir 31 d Nidoje, žemiausia -8,5 °C 21 d. Akmenėje.

1 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 9,7 mm (0,5 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–0,6 SKN), kraštiniuose pietrytiniuose, pietiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose ir dalyje Žemaitijos , Alytuje, Liukonyse ir Anykščių r. 10–20 mm (0,4–1,0 SKN), gausiausiai kritulių teko šiaurės vakarinei Žemaitijos daliai 20–30 mm (08–1,0 SKN (2 pav.). Čia 30d. registruoti 4 pavojingo¹ lietaus atvejai. Daugiausiai kritulių registruota Kartenoje, 28,9 mm, mažiausiai – Joniškyje, 1,4 mm.

Paskutinę dešimtadienio dieną storiausia sniego danga buvo Rytų ir Pietryčių Lietuvoje: Dūkšte ir Varėnoje po 11 cm, kitur sniego nebuvo arba dangos storis neviršijo 2 cm, tik Laukuvoje buvo 4 cm.

2 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Sausio trečiasis dešimtadienis buvo apsiniaukęs, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo tik 4,5 val. (0,2 SKN): nuo 0,3 val. Utenoje iki 10,6 val. Telšiuose (3 pav.).

3 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Pirmąją dešimtadienio dieną dirvožemiai visoje šalyje buvo neįšalę, tačiau jau 22 d. rytą kai kur susiformavo 1–5 cm įšalusio dirvožemio sluoksnis. Situacija mažai keitėsi per visą dešimtadienį – paskutinę sausio mėnesio dieną dirvožemiai kai kur buvo įšalę iki 4–5 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -2…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį sausio mėnesio dešimtadienį (355 DU¹) buvo vidutiniškai 2 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (349 DU). Nagrinėjamo dešimtadienio pirmojoje pusėje buvo fiksuojamos rekordinės, o antrojoje – pavojingai sumažėjusios BOK reikšmės. Aukščiausias BOK buvo fiksuojamas 21 d. (447 DU), kurio vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės šios paros reikšmės sudarė 29 %. Minima reikšmė taip pat pagerino ir buvusį sausio 21 d. rekordą (446 DU 2000-01-21 d.). Žemiausi BOK buvo stebimi dešimtadienio paskutinėmis dienomis. Pavojingas BOK buvo fiksuojamas 29 d. (280 DU), kuris lyginant su šios dienos vidutiniu daugiamečiu vidurkiu (352 DU) buvo 20 % mažesnis. Dėl 29 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2023 m. sausio mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta 2023-02-072023-06-23 paskelbė root

Sausio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (teigiama 4,2° anomalija). Šalčiausia buvo rytinėje šalies dalyje, 0–1 °C (teigiama 3,9° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 1–3 °C (teigiama 2,2–4,8° anomalija), 3,0–3,2 °C registruota 4 stotyse: Birštone, Kybartuose, Šilutėje ir Šventojoje (teigiama 3,8–4,0° anomalija). Žemiausia temperatūra -7,4 °C registruota 20 d. Naujojoje Akmenėje ir Plungėje. Aukščiausia oro temperatūra 8,1 °C išmatuota 13 d. Šilutėje.

1 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrąjį sausio dešimtadienį kritulių vidutinis kiekis Lietuvoje buvo 29,3 mm (2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 10–30 mm (1,1–2,5 SKN) Pietryčių Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje bei Tabokinėje 30–50 mm (1,6–3,5 SKN), Kartenoje iškrito daugiausiai kritulių, 51,5 mm (2,2 SKN) (2 pav.). Mažiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Kybartuose, 10,1 mm. Sausio 20 dieną Švenčionyse registruotas pavojingas lietus¹.

Paskutinę dešimtadienio dieną storiausia sniego danga buvo Rytų Lietuvoje, storiausia – Tauragnuose, Utenoje ir Guntauninkuose po 8 cm, Laukuvoje ir Telšiuose po 7 cm. Vidurio Lietuvoje ir pajūryje ji buvo nutirpus ar buvo iki 2 cm.

2 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Sausio antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 5,2 val. (0,45 SKN), nuo 0 val. Utenoje (Saulė visiškai nešvietė) iki 12,1 val. Kybartuose (3 pav.).

3 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Dirvožemiai vietomis iki 2–7 cm buvo įšalę tik pirmomis dešimtadienio dienomis. Sausio 14 d. rytą įšalas niekur jau nebuvo fiksuotas – tokia situacija išsilaikė iki pat dešimtadienio pabaigos.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo teigiama ir svyravo apie 1–2 °C, Šilutėje 3 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį sausio mėnesio dešimtadienį (385 DU²) buvo vidutiniškai net 13 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (342 DU). Visomis šio dešimtadienio dienomis (išskyrus 11 ir 15 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį minimalų šio dešimtadienio vidurkio rezultatą (334 DU). Aukščiausios BOK reikšmės ir pagerinti BOK sausio mėnesio parų rekordai buvo fiksuojami paskutinėmis antrojo dešimtadienio dienomis – 17 d. (458 DU) ir 19 d. (512 DU). Atitinkamai šių dienų rekordai į antrą vietą išstūmė 2016 m. (448 DU) ir 2000 m. (441 DU). Mažiausia dešimtadienio reikšmė buvo registruota 11 d. (304 DU). Nagrinėtų dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK rezultato sudarė 36 % (17 d.) ir 46 % (19 d.) bei -10 % (11 d.).

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2023 m. sausio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta 2023-02-072023-06-23 paskelbė root

Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,2 °C (teigiama 2,6° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytinėje šalies dalyje, -3,5…-2,0 °C (teigiama 1,1° anomalija), keliaujant link pietvakarių temperatūra kilo ir pietvakarinėje–vakarinėje dalyje bei pajūryje buvo teigiama, 0,0–2,2 °C (teigiama 2,8–4,6° anomalija). Žemiausia temperatūra -19,5 °C registruota 6 d. Zarasuose. Aukščiausia oro temperatūra 14,9 °C išmatuota 1 d Druskininkuose – tai ne tik sausio 1 d. rekordas Lietuvoje, bet ir viso sausio mėnesio naujas rekordas. Lietuvos paros rekordai registruoti ir sausio 2 d. (12,8 °C, Druskininkai ir Kalvarija), 3 d. (11,5 °C, Kybartai) ir 5 d. (8,0 °C, Druskininkai).

1 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Pirmąjį sausio dešimtadienį buvo daug kritulių, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 32,6 mm (1,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 25–35 mm (1,2–2,5 SKN), kiek mažiau jų buvo pietvakariniame pakraštyje, Ventėje ir vietomis Aukštaitijoje 15–25 mm (1,1–2,0 SKN), gausiausiai kritulių registruota Žemaitijoje, 35–53 mm (1,4–3,0 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio didžiausias kritulių kiekis registruotas Rietave, 52,3 mm, mažiausiai – Lazdijuose, 17,0 mm. Sausio 1 ir 5 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Paskutinę dešimtadienio dieną storiausia sniego danga buvo Rytų Lietuvoje, storiausia – Tauragnuose (16 cm), Dūkšte, Panevėžyje ir Utenoje (11 cm). Pietų ir vakarų Lietuvoje ji buvo nutirpus ar buvo iki 2 cm.

2 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis

Sausio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 4,7 val. (0,4 SKN), nuo 1,8 val. Klaipėdoje iki 7,9 val. Dūkšte (3 pav.).

3 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Pirmą dešimtadienio pusę dirvožemiai įšalę nebuvo, tačiau atvėsus orams įšalas kai kur vėl pradėjo formuotis – sausio 7–10 d. didžiausias įšalo storis siekė 9–10 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo teigiama ir svyravo apie 1–3 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -3…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -0…1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį sausio mėnesio dešimtadienį (317 DU²) buvo vidutiniškai 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (325 DU). Visomis šio dešimtadienio dienomis (išskyrus 3, 4 ir 10 d.) fiksuotos BOK reikšmės neviršijo daugiamečio minimalaus šio dešimtadienio vidurkio (316 DU). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 3 d. (351 DU) ir 10 d. (357 DU), mažiausia reikšmė registruota 8 d. (280 DU). Atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkio sudarė 7 % (3 d.) ir 9 % (10 d.) bei -12 % (8 d.).

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.