Mėnuo: 2023 vasario

Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,7 °C (teigiama 0,2° anomalija): nuo 14,4–15,0 °C šiaurės vakarinėje dalyje (-0,2…0,1° anomalija) iki 16,5–17,0 °C vietomis Pietryčių Lietuvoje (teigiama 0,7° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 3,4 °C registruota 4 d. Rietave. Aukščiausia oro temperatūra pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio karščio ribą¹ – Druskininkuose 9 d. buvo 30,1 °C, 10 d. 30,7 °C ir Šalčininkuose 10 d. 30,0 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį birželio dešimtadienį buvo apie 28,3 mm (1,9 SKN). Mažiau kritulių teko Žemaitijai, daliai Aukštaitijos ir Pietų Lietuvos – 9–30 mm (0,6–2,4 SKN), kitur jų kiekis buvo 30–45 mm (1,6–3,4 SKN), o Šakių, Buivydžių apylinkėse bei Vidurio Lietuvos žemumos šiaurinėje dalyje jų kiekis buvo 45–60 mm (2,6–5,1 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Tabokinėje (9,2 mm) ir Kupiškyje (10,7 mm), daugiausiai – Dotnuvoje (56,5 mm) ir Šeduvoje (56,0 mm). Pirmąją ir dvi paskutines dešimtadienio dienas vietomis buvo registruoti pavojingo lietaus² atvejai.

Kai kuriuose Lietuvos rajonuose lietus kiekis jau kurį laiką buvo didesnis nei įprasta, o šį dešimtadienį kritulių taip pat kai kur iškrito gerokai daugiau. Tad per dešimtadienį keliuose rajonuose buvo fiksuotas stichinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis³. Rodiklis pasiektas Alytaus, Šalčininkų, Trakų, Vilkaviškio rajonuose, taip pat dalyje Jurbarko, Kėdainių, Lazdijų, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių ir Vilniaus rajonų.

Birželio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 82,5 val. (0,8 SKN): nuo 76 val. Klaipėdoje iki 91 val. Dotnuvoje. (3 pav.).

Šalnų šį dešimtadienį nebuvo.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–18 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 25–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–26 °C.

Kauno MS pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,8 mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Šį dešimtadienį aukščiausia UVI indekso reikšmė 5,3 buvo fiksuota 5 ir 6 d., mažiausia – 1,4 išmatuota 1 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį (išskyrus 1 ir 5 d.) vidutiniškai buvo lygus (354 DU³). Šio dešimtadienio 1 ir 5 d. sutrikus Brewer MK III spektrofometro programos veiklai fiksuotas 2 dienų duomenų trūkis. Pagal turimus duomenis aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 2 d. (396 DU) – buvo 9 % didesnė už daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausia (336 DU) fiksuota 6 d. ir buvo 5 % mažesnė.

 

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

 

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,5 °C (neigiama 0,4° anomalija): nuo 14,7–15,0 °C Žemaičių aukštumoje  (0,0–0,4° anomalija) iki 16,0–16,7 °C Pietų Lietuvoje, Nidos, Ventės ir Jonavos apylinkėse (0,0–0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 6,2 °C registruota 15 d. Skuode ir 16 d. Šilutėje. Aukščiausia oro temperatūra – 30,5 °C 19 d. Druskininkuose (pavojingas meteorologinis reiškinys¹).

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį birželio dešimtadienį buvo apie 37,3 mm (1,4 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Kybartų apylinkėse ir Žemaitijoje: 5–15 mm (0,3–0,6 SKN), Pietų ir pietryčių Lietuvoje, rytinėje Žemaitijos dalyje – 15–45 mm (0,7–1,7 SKN), centriniuose ir šiaurės rytiniuoses rajonuose 45–82 mm (1,9–4,1 SKN)  (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Lankupiuose (5,0 mm), Ventėje (5,8 mm) ir Nidoje (6,5 mm), daugiausiai – Dotnuvoje (81,6 mm). 14, 19 ir 20 d. vietomis buvo registruoti pavojingo lietaus² atvejai, didžiausias kritulių kiekis registruotas Dūkšte: per 9 val. iškrito 45,2 mm kritulių.

Per dešimtadienį dar keliuose rajonuose buvo pasiekti stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio³ rodikliai. Birželio 20 d. duomenimis, stichinis reiškinys fiksuojamas Alytaus r., Birštono, Elektrėnų, Kėdainių r., Jurbarko r., Panevėžio r., Radviliškio r., Raseinių r., Šalčininkų r., Šiaulių r., Trakų r., Varėnos r., Vilniaus r., Vilkaviškio r. savivaldybėse, taip pat dalyje Lazdijų, Kaišiadorių, Kauno, Marijampolės, Pakruojo, Prienų, Šakių, Širvintų, Ukmergės, Zarasų rajonų.

Birželio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 75,8 val. (0,9 SKN): nuo 61,3 val. Dotnuvoje iki 88,7 val. Nidoje. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 23–31 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–26 °C.

Kauno MS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,7 mažesnės už daugiametį nagrinėjamo dešimtadienio 2001­–2020 m. vidurkį (5,3). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 5,6 buvo fiksuota 12 d., mažiausia – 3,4 20 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 3 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (352 DU⁴). Šiomis dienomis (išskyrus 12 ir 18-20 d.) BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 14 d. (409 DU) (16 % daudesnė už vidurkį), o mažiausia (323 DU) 19 d. (7 % mažesnė už vidurkį).

 

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis –­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁴ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,9 °C (neigiama 2,1° anomalija): nuo 6–7 °C rytinėje ir pietrytinėje dalyje (neigiama 2,8° anomalija) iki 8–9 °C Vakarų ir pietvakarių Lietuvoje (neigiama 0,7–2,3° anomalija) ir 9 °C perkopusia temperatūra pamaryje  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 21 d. Šventojoje (20,2 °C) ir Klaipėdoje (19,9 °C) , žemiausia – 28 d. Akmenėje, -5,1 °C.

Trečiąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 15,3 mm (1,9 SKN). Vakarų Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0–0,2 SKN), Pietų Lietuvoje ir Pasvalio apylinkėse 5–10 mm (0,6–1,5 SKN), gausiausiai palijo juostoje nuo Lietuvos centro link Švenčionių,  30–49 mm (4,0–5,5 SKN) – čia 23 ir 24 dienomis buvo registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai (2 pav.). Didžiausias kiekis, 48,3 mm, registruotas Švenčionyse, Klaipėdoje kritulių nebuvo visai.

Balandžio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 75 val. (0,9 SKN): nuo 57,6 val. Dūkšte iki 95,2 val. Klaipėdoje. (3 pav.).

Beveik visomis dešimtadienio dienomis ore arba dirvos paviršiuje ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra  ore krito iki –5…0 °C, dirvos paviršiuje – kai kur iki -9…-8 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–13 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 2–7 °C, aukščiausia kilo iki 15–21 °C, Lazdijuose kiek mažiau – iki 12 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 5–9 °C, aukščiausia kilo iki 12–17 °C.

Per dešimtadienį daug kur šalyje pasirodė daugelio vaismedžių (slyvų, vyšnių, kriaušių, obelų) ir vaiskrūmių (raudonųjų ir juodųjų serbentų) žiedynai, pražydo beržai, klevai, gluosniai.

Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,6 mažesnės už daugiametį (2001-2020 m.) vidurkį (3,4). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 3,5 buvo fiksuota 29 d., mažiausia – 1,2 23 d.

Kauno MS balandžio 6 d. įvyko prietaiso mechaninės dalies gedimas, todėl neveikia ozono matavimai.

¹ Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

 

 

 

Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,1 °C (neigiama 1,9° anomalija): nuo 8,0–8,5 °C šiaurės vakariniame pakraštyje ir Švenčionių apylinkėse iki 9,5–10,2 °C Pietvakarių Lietuvoje (neigiama 1,1–1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 6 d. Akmenėje, 20,1 °C, žemiausia – 4 d. Rietave, -4,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gegužės dešimtadienį buvo 3,2 mm (0,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0–0,4 SKN), o Vakarų Lietuvoje ir vietomis Aukštaitijoje kritulių nebuvo visai arba jų kiekis neviršijo 1 mm (0,0–0,08 SKN). Gausiau palijo Pietų Lietuvoje ir Panevėžio-Šeduvos ruože, 5–13 mm (0,3–0,7 SKN) (2 pav.). Kritulių nebuvo registruota Anykščiuose, Klaipėdoje, Nidoje, Šiauliuose ir Vėžaičiuose, gausiausiai palijo Prienuose (12,3 mm) ir Birštone (11,6 mm)

Gegužės pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 92,3 val. (1,1 SKN): nuo 86,4 val. Šiauliuose iki 101,5 val. Šilutėje. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 11–14 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 18–24 °C, Lazdijuose kiek mažiau – iki 15 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–18 °C.

Per dešimtadienį daug kur šalyje pražydo daugelis vaismedžių (slyvų, vyšnių, kriaušių, obelų) ir vaiskrūmių (raudonųjų ir juodųjų serbentų), taip pat beržai, klevai, ievos. Pievas geltonai nuspalvino kiaulpienės.

Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,2 mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,7). Šį dešimtadienį aukščiausios UVI indekso reikšmės 3,9 ir 4,2 atitinkamai buvo fiksuotos 6 ir 7 d., mažiausios – 2,6 ir 2,9 išmatuotos 1 ir 8 d.

 

Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,1 °C (neigiama 1,3° anomalija): nuo 10,0–10,5 °C šiaurės vakariniame pakraštyje, Žemaičių aukštumoje ir rytiniame pakraštyje (neigiama 1,0–2,0° anomalija) iki 11,5–12,2 °C Pietų Lietuvoje (neigiama 0,9–1,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 20 d. Druskininkuose, 26,7 °C, žemiausia – 18 d. Kretingoje ir Skuode, -1,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gegužės dešimtadienį buvo 12 mm (0,6 SKN). Vakarų Lietuvoje (išskyrus Palangos apylinkes) ir vietomis Pietų Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–0,5 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 10–20 mm (0,4–1,0 SKN), gausiausiai palijo vietomis Rytų Lietuvoje ir Tabokinės apylinkėse, 20–29 mm (artimas SKN) (2 pav.). Gausiausiai palijo Šalčininkuose (28,7 mm), mažiausiai kritulių buvo Akmenėje (2,9 mm) ir Mažeikiuose (3,4 mm).

Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 73,8 val. (0,8 SKN): nuo 55,5 val. Utenoje iki 99,0 val. Šilutėje. (3 pav.).

Gegužės 11 d. vietoms, o 16–19 d. daug kur ore arba dirvos paviršiuje ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore, standartiniame 2 m aukštyje, krito iki –2…-0 °C, arčiau dirvos paviršiaus – iki -6 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–14 °C, Klaipėdoje apie 16 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 16–22 °C, Klaipėdoje – iki 24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 15–19 °C.

Per dešimtadienį daug kur žydėjo obelys, vyšnios, kai kur pasirodė pirmieji alyvos, kaštonų žiedai.

Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,1 mažesnės ir atitiko daugiametį nagrinėjamo dešimtadienio (2001-2020 m.) vidurkį (4,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 4,8 buvo fiksuota 16 d., mažiausia – 2,7 11 d.

 

Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,6 °C (teigiama 1,3° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytinėje ir šiaurės  vakarinėje dalyse 2,3–3,0 °C (teigiama 1,1° anomalija), šilčiausia buvo Pietų Lietuvoje 4,0–4,9 °C (teigiama 1,3–1,9° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 23 d. Druskininkuose, 17,7 °C, žemiausia – 31 d. Joniškyje, -10,7 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje tebuvo 0,2 mm (0,01 SKN).  Didžiojoje šalies dalyje trečiąjį dešimtadienį kritulių nebuvo visai, krituliai registruoti tik Pietų ir šiaurės rytų Lietuvoje. Pietinėje dalyje ir vietomis Aukštaitijoje jų kiekis neviršijo 0,5 mm ( 0,01–0,06 SKN), daugiau nei 1 mm kritulių registruota tik šiaurės rytiniame pakraštyje, 1,0–2,1 mm (0,10–0,13 SKN). Didžiausias kiekis 2,1 mm registruotas Zarasuose.

Trečiasis kovo dešimtadienis buvo labai saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 106,2 val. (1,6 SKN): nuo 98,6 val. Vilniuje iki 114,5 val. Dotnuvoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–6 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…3 °C, aukščiausia kilo iki 8–14 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0…3 °C, aukščiausia kilo iki 7–10 °C.

Kaip ir praėjusiais dešimtadieniais, taip ir šį vyraujant sausiems ir giedriems orams šaltomis naktimis susidarė palankios sąlygos dirvožemiui šalti, tačiau dienomis Saulės spinduliai dažnai visiškai atitirpindavo įšalusį dirvožemį. Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 2–7 cm, tačiau buvo ir vietovių, kuriose įšalo nebuvo. Kovo 26 d. dirvožemiai visoje šalyje buvo atitirpę, tačiau kitomis dienomis vėl pradėjo šalti. Paskutinę dešimtadienio dieną visoje šalyje  įšalusio dirvožemio sluoksnio storis siekė 1–7 cm. 

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį kovo mėnesio dešimtadienį (349 DU¹) vidutiniškai 8 % buvo mažesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (381 DU). Šiomis dienomis BOK reikšmės neviršijo daugiamečio vidurkio. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 26 d. (370 DU), kur atitinkamai vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės šios paros reikšmės sudarė -4 %, o mažiausia (321 DU) 28 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio šios paros BOK rezultato gautas 15 % mažesnis.

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,2 °C (neigiama 1,6° anomalija): nuo 2,0–2,5 °C Žemaičių aukštumoje ir rytiniame pakraštyje (neigiama 1,9–2,1° anomalija) iki 3,5–4,5 °C Pietų Lietuvoje, pajūryje ir pietvakariniame pakraštyje (neigiama 0,6–1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 7 d. Druskininkuose, 17,3 °C, žemiausia – 3 d. Skuode, -8,8 °C.

Pirmąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 20,3 mm (1,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,2–0,9 SKN), gausiau palijo dalyje Aukštaitijos (15–30 mm, 1,1–1,5 SKN) ir Vakarų Lietuvoje (15–54 mm), kur daugiausiai kritulių teko Žemaičių aukštumai – 45–54 mm (3,3–3,9 SKN), čia kritulių kiekis apie 1,5 karto viršijo balandžio mėnesio SKN. (2 pav.). Didžiausias kiekis, 53,8 mm, registruotas Kartenoje, mažiausias, 3,4 mm, Marijampolėje. 7d. Telšiuose registruotas pavojingo lietaus atvejis (16,2 mm per 12 val.).

Balandžio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 64 val. (1,1 SKN): nuo 44,8 val. Varėnoje iki 73,1 val. Kaune ir 75,4 val. Nidoje. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…3 °C, aukščiausia kilo iki 7–12 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, aukščiausia kilo iki 6–9 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai kai kur dar buvo įšalę iki 2–7 cm, o kitomis dienomis įšalo storis plonėjo, o 7 d. visoje šalyje dirvožemiai jau buvo visiškai atitirpę. 

Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,1 mažesnės ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,2). Šiomis dienomis aukščiausios UVI indekso reikšmės buvo fiksuojamos 8 d. (2,6) ir 10 d. (2,5), mažiausia – (1,8) 1 ir 2 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (išskyrus 6-10 d.) vidutiniškai buvo lygus (396 DU¹). Šį dešimtadienį 6-10 d. sugedus Brewer MK III spektrofometrui fiksuotas 5 dienų duomenų trūkis. Pagal turimus duomenis aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 5 d. (457 DU) – buvo 19 % didesnė už daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausia (345 DU) fiksuota 1 d. ir buvo 10 % mažesnė lyginant su tos dienos daugiamečiais duomenimis.

 

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 6,2 °C (neigiama 0,5° anomalija): nuo 5,0–6,0 °C Pietryčių ir šiaurės vakarų Lietuvoje (neigiama 0,1–1,8° anomalija) iki 6,0–7,0 °C likusioje teritorijoje (-1,1… 0,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 20 d. Šventojoje (19,7 °C), Klaipėdoje ir Pakruojyje (19,6 °C) , žemiausia – 12 d. Varėnoje, -6,1 °C.

Antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 7,4 mm (0,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,02–0,5 SKN), gausiau palijo šiaurės rytinėje dalyje ir Pietų Lietuvoje (5–20 mm, 0,4–1,4 SKN), o pietiniame pakraštyje jų kiekis siekė 20–29 mm (1,8–2,4 SKN (2 pav.). Didžiausias kiekis, 28,7 mm, registruotas Puvočiuose, mažiausias, 0,3 mm, Guntauninkuose bei Molėtuose ir Skuode – po 1 mm..

Balandžio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 81 val. (1,2 SKN): nuo 62,5 val. Varėnoje iki 100,1 val. Biržuose. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–8 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 1–4 °C, aukščiausia kilo iki 14–18 °C, Lazdijuose kiek mažiau – iki 9 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, aukščiausia kilo iki 10–14 °C.

Pirmomis dešimtadienio dienomis dirvožemiai iki 1–3 cm dar buvo įšalę tik Varėnos ir Vilniaus meteorologinių stebėjimų aikštelėse, tačiau nuo balandžio 13 d. dirvožemiai visoje šalyje buvo visiškai atitirpę.

Per dešimtadienį pavieniuose šalies rajonuose skleidėsi daugelio vaismedžių (slyvų, vyšnių, kriaušių, obelų ) ir vaiskrūmių (agrastų, raudonųjų ir juodųjų serbentų, avietės, ) pumpurai ir lapai, kai kur pražydo kiaulpienės.

Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,6 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,9). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (2,7) buvo fiksuojama 13 ir 18 d., mažiausia – (0,9) 15 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,3.

Kauno MS balandžio 6 d. įvyko prietaiso mechaninės dalies gedimas, todėl neveikia ozono matavimai. Remonto darbai tęsiami.

 

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

 

Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,3 °C (teigiama 3,2° anomalija). Rytinėje šalies dalyje buvo vėsiausia, -1… 0 °C (teigiama 2,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 0–2 °C (teigiama 2,7–3,8° anomalija), pietvakariniame pakraštyje 2,0–2,5 °C (teigiama 2,6–3,2° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 8,9 °C išmatuota 21 d Marijampolėje, žemiausia -10,3 °C 28 d. Molėtuose.

Trečiąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 14,3 mm (1,2 SKN). Pietų Lietuvoje, šiaurės–centriniuose rajonuose ir rytiniame pakraštyje kritulių buvo mažiausiai, 3–10 mm (0,4–1,2 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių registruota 10–20 mm (0,8–2,0 SKN),  Žemaitijoje 20–37 mm (1,4–2,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Kartenoje 36 mm, mažiausiai – Alytuje 7,8 mm.

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi tik rytinėje dalyje: Dūkšte 1 cm, Tauragnuose 3 cm ir Švenčionyse 24 cm.

Vasario trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 31,5 val. (1,4 SKN), nuo 25,4 val. Dūkšte iki 38,3 val. Šilutėje (3 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 1–2 °C, Telšių apylinkėse buvo artima 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur krito iki -3…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daugelyje šalies rajonų išliko teigiama ir svyravo apie 0…1 °C.

Dešimtadienio pradžioje visoje šalyje dirvožemiai buvo atitirpę, tik Varėnos meteorologinių stebėjimų aikštelėje po atitirpusiu dirvožemiu dar laikėsi 1 cm storio įšalo sluoksnelis. Kitomis dienomis dirvožemio įšalas fiksuotas tik pavienėmis dienomis, o 26 d. dirvožemiai visoje šalyje buvo pilnai atitirpę. Paskutinėmis vasario mėnesio dienomis įsivyravus sausiems ir giedriems orams, nakties ir ryto valandomis fiksuota neigiama oro temperatūra, tad susidarė palankios sąlygos dirvožemiams šalti – paskutinę kalendorinės žiemos dieną daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 1–8 cm ir tik Raseinių ir Šiaulių meteorologijos stotyse dirvožemiai išliko neįšalę.

 

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį vasario mėnesio dešimtadienį vidutiniškai 6 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (380 DU¹). Šiomis dienomis (išskyrus 24 ir 27-28 d.) BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 22 d. (476 DU), kur atitinkamai vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės šios paros reikšmės sudarė 25 %, o mažiausia (313 DU) 24 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio šios paros BOK rezultato gautas 19 % mažesnis.

 

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,8 °C (neigiama 0,3° anomalija): nuo 0,0–1,4 °C pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 0,0–0,9° anomalija) iki -2,0…-2,8 °C rytinėje šalies dalyje (neigiama 0,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 3 d. Pagėgiuose, 7,1 °C, žemiausia – 10 d. Švenčionyse, -12,2 °C.

Pirmąjį kovo dešimtadienį kritulių iškrito labai mažai, vidutinis kiekis Lietuvoje buvo 1,7 mm (0,13 SKN). Vakarų Lietuvoje ir rytiniame pakraštyje kritulių kiekis neviršijo 1 mm arba jų nebuvo visai. 3–4,5 mm kritulių registruota vietomis Šiaurės, pietų ir centrinėje Lietuvoje. (2 pav.). Kritulių nebuvo registruota 7 matavimo punktuose (Nidoje, Palangoje, Šilutėje ir kt.), didžiausias kiekis, 4,5 mm, registruotas Lazdijuose.

Kovo pirmasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 56,3 val. (1,4 SKN): nuo 43,6 val. Lazdijuose iki 67,3 val. Šilutėje. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 0–1 °C, Ignalinos, Kauno ir Vilniaus apylinkėse išliko silpnai neigiama. Žemiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur krito iki -4…1 °C, aukščiausiai šiame gylyje kilo iki 2–7 °C ir tik Ignalinos ir Utenos apylinkėse svyravo apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje jau buvo teigiama ir svyravo apie 0–1 °C, aukščiausiai kilo iki 0–3 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai daugelyje šalies rajonų buvo įšalę iki 2–9 cm. Vyraujant sausiems ir giedriems orams naktimis susidarė palankios sąlygos dirvožemiui šalti. Ir nors giedromis dienomis Saulės spinduliai spėdavo atitirpinti nemažą įšalusio dirvožemio sluoksnį, nakties valandomis dirvožemiai vėl įšaldavo. Storiausias įšalo sluoksnis buvo susiformavęs kovo 6 d. ir svyravo apie 6–16 cm (16 cm įšalo sluoksnis išmatuotas Vilniaus meteorologijos stotyje). Paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai daugelyje rajonų buvo įšalę iki 4–15 cm. 

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį kovo mėnesio dešimtadienį (išskyrus 1 ir 6 d.) vidutiniškai 1 % buvo mažesnis ir atitiko daugiamečio (1993–2020 m.) vidurkio rezultatą (386 DU¹). Šio dešimtadienio 1 ir 6 d. sutrikus Brewer MK III spektrofometro programos veiklai fiksuotas 2 dienų duomenų trūkis. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 4 d. (415 DU), kur atitinkamai vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės šios paros reikšmės sudarė 5 %, o mažiausia (361 DU) 5 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio šios paros BOK rezultato gautas 7 % mažesnis.

 

1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.