Mėnuo: 2023 vasario

Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,5 °C (teigiama 0,7° anomalija). Vėsiausia buvo pietrytiniame pakraštyje -0,6… 0,0 °C (neigiama -1,4° anomalija), didžiojoje šalies dalyje temperatūra buvo 1–2 °C (teigiama 0,2–1,8° anomalija), Žemaitijoje, išskyrus šiaurinį pakraštį ir Laukuvos apylinkes, 2–3 °C (teigiama 0,9–2,2° anomalija) Kuršių nerijoje ir pamaryje 3,1–3,4 °C (teigiama 1,4° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 16 d. Kretingoje, 13,7 °C, žemiausia – 11 d. Varėnoje, -14,5 °C.

Antrasis kovo dešimtadienis buvo sausas – kritulių nebuvo visai. Dangus dažniausiai buvo giedras, Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 2,3 karto ilgiau, nei SKN, 100,8 val.: nuo 96,4 val. Šiauliuose iki 108,1 val. Kaune. (2 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 1–3 °C, Ignalinos apylinkėse išliko silpnai neigiama. Žemiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur krito iki -5…1 °C, aukščiausiai šiame gylyje kilo iki 3–12 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, aukščiausiai kilo iki 4–7 °C, Ignalinos apylinkėse – iki 0,3 °C.

Visą dešimtadienį vyraujant sausiems ir giedriems orams Saulės spinduliai atitirpindavo įšalusį dirvožemį, tačiau naktimis susidarė palankios sąlygos dirvožemiui šalti. Dešimtadienio pradžioje visoje šalyje dirvožemiai daugelyje šalies rajonų buvo įšalę iki 7–11 cm., o storiausias įšalo sluoksnis buvo susiformavęs Vilniaus meteorologijos stotyje ir siekė 20 cm. Per dešimtadienį įšalusio dirvožemio sluoksnis visoje šalyje svyravo nežymiai, o paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai daugelyje rajonų buvo įšalę iki 3–10 cm. 

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį kovo mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 8 % mažesnis lyginant su daugiamečiu (1993–2020 m.) vidurkiu (389 DU¹). Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 15 d. (402 DU) – buvo 2 % didesnė už daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausia (321 DU) fiksuota 18 d. ir buvo 16 % mažesnė lyginant su tos dienos daugiamečiais duomenimis.

 

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas

 

Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,5 °C (teigiama 3,3° anomalija). Vėsiausia buvo rytinėje šalies dalyje -3…-1 °C (teigiama 2,7–3,2° anomalija), vidurinėje dalyje -1…0 °C (teigiama 3,1–3,6° anomalija), vakarinėje ir pietvakarinėje dalyse temperatūra buvo teigiama, 0–1 °C (teigiama 2,4–3,5° anomalija), šilčiausia – pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 1,0–1,8 °C (teigiama 3,6–4,5° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 6,0 °C išmatuota 30 d Nidoje, žemiausia -17,5 °C 24 d. Šalčininkuose.

Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,6 mm (1,5 SKN). Dalyje, einančioje per šalies vidurį, rytiniame pakraštyje ir Nemuno žemupyje kritulių kiekis buvo 7–30 mm (0,5–2,6 SKN), Rytų Lietuvoje, Žemaitijos kritulių buvo 30–72 mm (1,2–4,0 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Kartenoje 71 mm, mažiausiai – Joniškyje 7,8 mm.

Paskutinę dešimtadienio dieną sniegas dengė beveik visą Lietuvą, storiausia danga buvo rytinėje šalies pusėje, Dūkšte 18 cm, Anykščiuose 17 cm.

Sausio trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 13,2 val. (0,7 SKN), nuo 8,9 val. Telšiuose iki 22,4 val. Kybartuose (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie -1…1 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -2…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 0 °C, o Klaipėdos ir Šilutės apylinkėse – apie 1 °C.

Dešimtadienio pradžioje daugelyje rytinių ir pietinių šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę iki 20–33 cm, kitur įšalo sluoksnis buvo plonesnis ir siekė 7–12 cm, o Raseinių ir Šilutės apylinkėse dirvožemiai įšalę nebuvo. Per visą dešimtadienį dirvožemio įšalimo gylis vietovėse kito nežymiai – paskutinę dešimtadienio dieną storiausias įšalo sluoksnis išliko Pietų ir Rytų Lietuvoje bei siekė 15–27 cm, kitur įšalo sluoksnis buvo plonesnis ir svyravo apie 1–7 cm.

Trečiąjį sausio mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės buvo vidutiniškai 2 % mažesnės už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis (išskyrus 27–28 ir 31 d.) BOK reikšmės neviršijo daugiamečio vidurkio. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 28 ir 31 d. (407 DU), kai atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio sudarė 19 % ir 15 %, o mažiausia (294 DU) 23 d., nuokrypis -16 %.

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Vasario pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,2 °C (teigiama 3,3° anomalija). Rytiniame pakraštyje buvo -2,0…-1,0 °C (teigiama 3,0° anomalija), didžiojoje šalies dalyje -1,0…0,0 (teigiama 2,9–3,5° anomalija), pietvakarinėje ir vakarinėje dalyje temperatūra buvo teigiama, 0,0–1,7 °C (teigiama 3,0–3,7° anomalija), Nidoje 2,1 °C (teigiama 3,5° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 7,2 °C išmatuota 10 d Druskininkuose ir Kybartuose, žemiausia -12,2 °C 3 d. Ukmergėje.

Pirmąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 21,6 mm (1,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (1,0–1,8 SKN), centriniuose rajonuose Pietų Lietuvoje ir rytiniame pakraštyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,6–1,2 SKN), gausiausiai kritulių registruota vakarinėje dalyje, Tabokinėje ir Tauragnuose 30–55 mm (1,6–2,5 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio didžiausias kritulių kiekis registruotas Kartenoje 55 mm, mažiausiai – Lazdijuose, 8,3 mm. Vasario 7 dieną Kartenoje registruotas pavojingo lietaus¹ atvejis.

Atšilus orams, sniegas sparčiai tirpo, paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi rytinėje šalies pusėje, storiausia buvo Švenčionyse, Tauragnuose ir Dūkšte, atitinkamai 30, 18 ir 13 cm.

Vasario pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 8 val. (0,4 SKN), nuo 2,8 val. Telšiuose iki 14,3 val. Lazdijuose (3 pav.).

Dirvožemio temperatūra gyliuose pasiskirsčiusi gana netolygiai – Rytų Lietuvoje, kur vis dar laikosi sniego danga, dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje yra stabili ir laikosi apie 0 °C. Ten, kur sniegas nutirpęs, vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyruoja apie -1…2 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -2…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 0 °C, o Šilutės apylinkėse – apie 1 °C.

Dešimtadienio pradžioje storiausias įšalo sluoksnis laikėsi Pietų ir Rytų Lietuvoje bei siekė 15–28 cm, kitur įšalo sluoksnis buvo plonesnis ir svyravo apie 1–7 cm. Vyraujant šiltesniems orams dirvožemiai palengva atitirpino – prie šio proceso prisidėjo ir daug kur ištirpusi sniego danga. Paskutinę dešimtadienio dieną storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis laikėsi Biržų, Vilniaus ir Varėnos apylinkėse – siekė 11–24 cm, kitur šalyje dirvožemiai arba buvo visiškai atitirpę, arba įšalę vos 1–3 cm , arba dirvožemis buvo susisluoksniavęs (nuo paviršiaus atitirpęs, o gilesniuose sluoksniuose laikėsi nestoras įšalusio dirvožemio sluoksnis).

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį vasario mėnesio dešimtadienį vidutiniškai 3 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (367 DU²). Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 7 d. (511 DU), kur atitinkamai vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės šios paros reikšmės sudarė 42 %, o mažiausia (314 DU) 1 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio šios paros BOK rezultato gautas 11 % mažesnis.

 

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

 

Vasario antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (teigiama 4,7° anomalija). Rytiniame pakraštyje buvo 0,5–1,5 °C (teigiama 4,2–5,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje 1,5–2,5 °C (teigiama 4,2–5,4° anomalija), pietvakarinėje ir vakarinėje dalyje bei vietomis pietų ir centrinėje dalyje 2,5–3,0 °C (teigiama 3,8–5,4° anomalija), Klaipėdoje 3,2 °C (teigiama 4,0° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 9,7 °C išmatuota 16 d Druskininkuose, žemiausia -5,1 °C 14 d. Šalčininkuose.

 

Antrąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 33,5 mm ir tai 2,1 karto viršijo SKN. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 11–30 mm (1,1–2.1 SKN), Pietvakarių, vakarų ir vietomis Rytų Lietuvoje kritulių kiekis viršijo 30 mm, gausiausiai kritulių registruota Žemaičių aukštumoje 50–66 mm (2,4–3,6 SKN) (2 pav.). Vakarų Lietuvoje vietomis dešimtadienio kritulių kiekis viršijo viso mėnesio SKN. Didžiausias kritulių kiekis registruotas Kartenoje 66 mm, mažiausiai – Pakruojyje, 11,4 mm. Vasario 17 ir 19 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Atšilus orams, sniegas sparčiai tirpo, paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi tik rytiniame pakraštyje: Švenčionyse (23 cm), Rokiškyje (5 cm) ir Dūkšte (1 cm).

 

Vasario antrasis dešimtadienis buvo labai saulėtas: vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 35 val. (1,7 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Šiauliuose 22,2 val., ilgiausiai – Vilniuje, 48,1 val. (3 pav.).

 

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daugelyje rytinių šalies rajonų svyravo apie 0 °C, daug kur Vakarų Lietuvoje apie 1–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje krito iki -2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daugelyje šalies rajonų išliko teigiama (0–1 °C), o Vilniaus apylinkėse – buvo nukritusi iki silpnai neigiamos ir siekė -0,1 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai daugelyje rajonų buvo arba atitirpę nuo paviršiaus 1–11 cm, arba visai neįšalę. Įsivyravus šiltesniems ir lietingiems orams dirvožemio įšalas per visą dešimtadienį gana sparčiai tirpo, o paskutinę dešimtadienio dieną beveik visoje šalyje dirvožemiai jau buvo atitirpę – tik Varėnos meteorologinių stebėjimų aikštelėje po atitirpusiu dirvožemiu dar laikėsi 3 cm storio įšalo sluoksnelis.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį vasario mėnesio dešimtadienį vidutiniškai 5 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (374 DU²). Šiomis dienomis (išskyrus 12–15 d.) BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 20 d. (525 DU), kur atitinkamai vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės šios paros reikšmės sudarė 42 %, o mažiausia (332 DU) 15 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio šios paros BOK rezultato gautas 10 % mažesnis.

 

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

 

Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -5,8 °C (neigiama 3,8° anomalija): vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje -8…-7 °C (neigiama 4,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo -7…-5 °C temperatūra (neigiama 3,5–4,2° anomalija), vakarinėje dalyje -5…-3 °C (neigiama 2,8–3,3° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje bei Kuršių nerijoje -3…-2 °C (neigiama 2,5–2,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 6,0 °C registruota 31 d. Kybartuose, žemiausia -19,6 °C – 23 d. Joniškyje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gruodžio dešimtadienį buvo 11  mm (0,55 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 1–15 mm (0,2–1,0 SKN),  gausiau kritulių registruota šiaurės vakarinėje dalyje, pajūryje ir Kuršių nerijoje 15–35 mm (0,4–1,1 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 33,4 mm registruotas Kartenoje ir 32,1 mm Kretingoje, mažiausias – 3,2 mm Šeduvoje.

Paskutinę dešimtadienio dieną šalyje buvo susidariusi 1–11 cm sniego danga.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio trečiąjį dešimtadienį buvo 19,4 val. (1,8 SKN): nuo 9,0 val. Klaipėdoje iki 27,3 val. Dūkšte (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie -1…1 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki –3…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daugelyje šalies rajonų krito iki -1…1 °C.

Dešimtadienio pradžioje kartu su šaltesnių orų banga dirvožemiai vėl pradėjo šalti – su kiekviena diena įšalimo gylis didėjo, o labiausiai dirvožemiai buvo įšalę paskutinėmis gruodžio mėnesio dienomis – storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas Šilutės, Vilniaus, Lazdijų ir Biržų apylinkėse (18–25 cm), kitur svyravo apie 4–15 cm, o Ukmergės ir Raseinių apylinkėse dirvožemiai įšalę nebuvo.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį gruodžio dešimtadienį (288 DU¹) vidutiniškai 8 % buvo mažesnis už daugiametį (1993-2020 m.) vidurkį (312 DU). Visomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės neviršijo daugiamečio vidurkio. Aukščiausia BOK reikšmė (308 DU) vyravo 31 d., o mažiausia 30 d. (272 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio BOK vidurkio yra mažesni 3 % ir 14 %.

 

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,3 °C (teigiama 3,1° anomalija). Rytinėje šalies dalyje bei Laukuvos ir Rietavo apylinkėse temperatūra  buvo neigiama, -1,5…-0,1 °C (teigiama 2,9–3,4° anomalija), kitur – teigiama. Aukščiausia temperatūra buvo pietvakariniame ir vakariniame pakraštyje, 1,0–1,5 °C (teigiama 2,5–2,8° anomalija) bei pajūryje ir Kuršių nerijoje, apie 1,7 °C (teigiama 2,4–3,5° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 9,1 °C išmatuota 3 d Kybartuose, žemiausia -11,4 °C 10 d. Kretingoje.

Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 29 mm (1,6 SKN). Dviejuose stotyse (Joniškis ir Pasvalys) kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,7 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (0,8–2,5 SKN), vietomis Aukštaitijoje ir Druskininkų–Puvočių apylinkėse 30–45 mm (1,7–2,9 SKN), gausiausiai kritulių registruota vakarinėje dalyje, 30–53 mm (1,3–2,7 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio didžiausias kritulių kiekis registruotas Kartenoje ir Lankupiuose, 53 ir 50 mm, mažiausiai – Pasvalyje, 9,8 mm. Sausio 2 ir 3 dienomis registruoti 8 pavojingo lietaus¹ atvejai.

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego dangos nebuvo arba ji buvo nevientisa ar mažiau 1 cm didžiojoje šalies dalyje. Rytiniame bei šiauriniame pakraščiuose bei Žemaitijoje sniego dangos storis siekė 1–9 cm. Storiausia buvo Nidoje, 9 cm.

Sausio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 11 val. (artimas SKN), nuo 6,1 val. Telšiuose iki 14,3 val. Varėnoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 0 °C, Klaipėdos, Šilutės ir Lazdijų apylinkėse – apie 1 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1…0 °C, Kauno, Vilniaus ir Varėnos apylinkėse iki -3 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daugelyje šalies rajonų išliko panaši, kaip ir praėjusį dešimtadienį ir krito iki -1…1 °C.

Sausio 1 d. dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 8–17 cm, Biržuose 25 cm, tačiau dešimtadienio pradžioje kartu su atkeliavusiais šiltesniais orais įšalęs dirvožemio sluoksnis pradėjo plonėti ir sausio 5–6 d. beveik visur šalyje dirvožemiai buvo atitirpę nuo įšalo. Situacija vėl pradėjo keistis sausio 7 d. rytą, kai po šaltesnės nakties vėl pradėjo formuotis dirvožemio įšalas. Paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 4–11 cm, Vilniaus ir Biržų apylinkėse atitinkamai iki 18 ir 24 cm.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį sausio mėnesio dešimtadienį (358 DU²) vidutiniškai 10 % viršijo daugiametį (1993-2020 m.) vidurkį (326 DU). Visomis dienomis (išskyrus 2 ir 7 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (393 DU) fiksuota 3 d., o mažiausia 2 d. (287 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio BOK rezultato yra 21 % ir -11 %.

 

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Sausio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,4 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vėsiausia buvo rytinėje šalies dalyje -3…-1 °C (teigiama 0,8–1,2° anomalija), vidurinėje dalyje -1…0 °C (teigiama 1,2–2,0° anomalija), vakarinėje dalyje temperatūra buvo teigiama, šilčiausia – pajūryje ir Kuršių nerijoje 2,0–2,3 °C (teigiama 2,7–3,2° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 8,6 °C išmatuota 13 d Telšiuose, žemiausia -17,6 °C 12 d. Varėnoje.

Antrąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10,7 mm (0,7 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 3–10 mm (0,3–1,0 SKN), pietrytiniame pakraštyje, didžiojoje Žemaitijos dalyje, Biržų apylinkėse kritulių buvo 10–28 mm (0,6–1,2 SKN). (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Kartenoje ir Lankupiuose, 27,7 ir 22 mm, mažiausiai – Ventėje ir Jonavoje: 3,2 ir 3,9 mm.

Paskutinę dešimtadienio dieną sniegas dengė beveik visą Lietuvą, storiausia danga buvo rytinėje šalies pusėje. Staoriausia registruota Anykščiuose – 14 cm.

Sausio antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 18,7 val. (1,6 SKN), nuo 13,5 val. Utenoje iki 23,1 val. Kybartuose (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie -1…1 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -7…-4 °C, daug kur Vakarų Lietuvoje iki -1…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daugelyje šalies rajonų krito iki -4…-1 °C, o daug kur Vakarų Lietuvoje išliko silpnai teigiama.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai daug kur šalyje buvo įšalę iki 4–11 cm, Vilniaus ir Biržų apylinkėse atitinkamai iki 18 ir 25 cm, kitomis dienomis dėl vyraujančių šalčių įšalo sluoksnis didėjo. Storiausias įšalusio dirvožemio sluoksnis buvo fiksuotas sausio 13 d. rytą ir daug kur siekė 7–23 cm, Biržuose 37 cm. Įsivyravus šiltesniems orams dirvožemiai pradėjo atitirpti nuo paviršiaus, kai kur – sluoksniuotis. Paskutinę dešimtadienio dieną daugelyje rytinių šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę iki 17–34 cm, kitur įšalo sluoksnis buvo plonesnis ir siekė 1–7 cm bei nuo paviršiaus buvo atitirpęs 1–2 cm.

Antrąjį sausio mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės buvo vidutiniškai 7 % mažesnės už daugiametį (1993-2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis (išskyrus 17 d.) BOK reikšmės neviršijo daugiamečio vidurkio. Aukščiausia BOK reikšmė fiskuota 17 d. 348 DU¹ (nuokrypis 2 %), o 293 DU vyravo 16 d. (nuokrypis -14 %).

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,6 °C (teigiama 0,8° anomalija). Vėsiausia buvo rytinėje dalyje: 0,0–1,0 °C (teigiama 0,5–1,1° anomalija), o Švenčionių apylinkėse vidutinė dešimtadienio temperatūra buvo neigiama, -0,1 °C.  Didžiojoje šalies dalyje vyravo 1,0–2,0 °C (teigiama 1,3–2,1° anomalija), pietvakariniame pakraštyje ir vakarinėje dalyje 3,0–4,2 °C (teigiama 0,9–1,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 9,9 °C registruota 21 d. Nidoje, žemiausia -9,1 °C 23 d. Šalčininkuose.

Trečiąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 2,4 karto didesnis nei SKN – 35,7 mm. Mažiausiai kritulių iškrito Pietvakarių Lietuvoje ir vietomis šiauriniuos rajonuose 18–30 mm (1,0–2,3 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 30–50 mm (1,5–4,5 SKN), vietomis Aukštaitijoje ir vakariniuose rajonuose kritulių buvo 50–70 mm (2,5–3,8 SKN)  (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Kartenoje, 67 mm, mažiausias – 18,4 mm Kybartuose. 21 ir 26 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai, o 29 d. Ustukiuose smarkaus snygio metu iškrito 29 mm kritulių.

Paskutinę dešimtadienio dieną visoje Lietuvoje buvo susidariusi sniego danga. Ploniausia danga buvo pajūryje ir Pietų Lietuvoje, storiausia šiaurės – šiaurės rytų pusėje.  Tauragnuose sniego danga siekė net 20 cm.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio trečiąjį dešimtadienį buvo apie 12 val. (1,3 SKN): nuo 7,4 val. Utenoje ir Varėnoje iki 17,9 val. Telšiuose (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–4 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1…1 °C, Lazdijuose 2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje krito iki 1–2 °C.

Atvėsus orams didesnėje šalies dalyje lapkričio 22–24 d. buvo susiformavęs trumpalaikis dirvožemio įšalas (dirvožemiai daug kur įšalo iki 1–4 cm, Vilniaus apylinkėse iki 6 cm), o lapkričio 28–29 d. dirvožemiai įšalo tik Kauno ir Telšių apylinkėse – iki 1 cm.

Kauno MS trečiąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,1 mažesnės ir atitiko daugiametį (2001-2020 m.) vidurkį (0,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (0,2) buvo fiksuota 21, 22 ir 30 d., mažiausia – (0) 25, 27 ir 29 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas trečiąjį lapkričio dešimtadienį Kauno MS vidutiniškai 3 % buvo aukštesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Visomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė fiskuota 25 d. 312 DU² (nuokrypis 10 %), o mažiausias BOK rezultatas 289 DU vyravo 22 d., kuris buvo lygus daugiamečiam viduriui.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

 

 

 

Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -4,9 °C (neigiama 4,7° anomalija): vėsiausia buvo šiauriniame–šiaurės rytiniame pakraštyje -7,0 … -6,0 °C (neigiama 4,5–6,0° anomalija), šilčiausia – pajūryje ir pamaryje bei pietinėje šalies dalyje -4,0 … -3,0 °C (neigiama 2,7–5,6° anomalija), Nidoje -2,4 °C (neigiama 4,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 6,3 °C registruota 2 d. Klaipėdoje, žemiausia -21,2 °C – 8 d. Akmenėje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gruodžio dešimtadienį buvo 13,5  mm (0,8 SKN), tačiau pasiskirstė labai netolygiai. Pietų Lietuvoje, centriniuose rajonuose bei vietomis Aukštaitijoje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,4–0,7 SKN), likusiuose rajonuose, išskyrus vakarinę dalį, iškrito 10–20 mm kritulių (1,6–2,2 SKN), likusioje dalyje 20–40 mm (1,0–2,5 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis  35,6 mm registruotas Klaipėdoje, mažiausias – 5,6 mm Šeduvoje.

Paskutinę dešimtadienio dieną visą Lietuvą dengė sniegas, išskyrus Kuršių neriją. Ploniausia danga buvo Pietų Lietuvoje (iki 3 cm), storiausia – šiaurės rytinėje dalyje (10–21 cm).  Storiausia sniego danga buvo Rokiškyje ir Tauragnuose, siekė 21 cm.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio pirmąjį dešimtadienį buvo 13,4 val. (1,3 SKN): nuo 7,5 val. Telšiuose iki 23,2 val. Šilutėje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daugelyje šalies rajonų paskutinėmis dešimtadienio dienomis krito iki 1 °C.

Pirmomis dešimtadienio dienomis 2–5 cm storio dirvožemio įšalo sluoksnis buvo fiksuotas tik Telšių, Vilniaus ir Kauno apylinkėse, kitur dirvožemiai įšalę nebuvo. Antroje dešimtadienio pusėje įsivyravus šaltesniems orams, dirvožemiai vėl pradėjo šalti – paskutinę dešimtadienio dieną daugelyje rajonų dirvožemio įšalo storis siekė 4–13 cm, Biržuose 2 cm ir tik Raseinių apylinkėse dirvožemiai po sniego danga išliko neįšalę.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį gruodžio dešimtadienį vidutiniškai 2 % buvo mažesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (291 DU¹). Aukščiausia vidutinė BOK reikšmė (312 DU) vyravo 10 d., o mažiausia 1 d. (272 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio BOK rezultato yra 3 % ir -6 %.

 

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,0 °C (teigiama 2,0° anomalija): vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 0,1–0,5 °C (teigiama 1,8–2,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 0,5–1,5 °C temperatūra (teigiama 1,5–2,7° anomalija), šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje 1,5–2,5 °C (teigiama 1,5° anomalija) ir pajūryje bei Kuršių nerijoje 2,6–2,8 °C (teigiama 1,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 7,8 °C registruota 16 d. Nidoje, žemiausia -10,5 °C – 20 d. Dūkšte ir Zarasuose.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gruodžio dešimtadienį buvo 12,8  mm (0,7 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 5–15 mm (0,3–1,0 SKN),  gausiau kritulių registruota rytinėje dalyje, šiauriniame ir šiaurės vakariniame pakraščiuose, 15–30 mm (0,6–1,6 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 30 mm registruotas Tabokinėje ir Tauragnuose, mažiausias – 5,6 mm Raseiniuose ir Pasvalyje.

Paskutinę dešimtadienio dieną dalyje šalies buvo 1–2 cm sniego danga, vietomis ji nebuvo susidariusi visai ar nesiekė 1 cm.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio antrąjį dešimtadienį buvo 4,6 val. (0,6 SKN): nuo 0,6 val. Utenoje iki 14,5 val. Šilutėje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 1 °C, pietvakariniame šalies pakraštyje ir pajūryje apie 2 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daugelyje šalies rajonų krito iki 1 °C.

Pirmoje dešimtadienio pusėje daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę iki 2–8 cm, Lazdijuose ir Šilutėje iki 11–13 cm. Gruodžio 16 d. visoje šalyje dirvožemiai buvo atitirpę ir daugelyje rajonų tokie išsilaikė iki pat dešimtadienio pabaigos. Tik Dotnuvos apylinkėse paskutinę dešimtadienio dieną buvo susidaręs 1 cm įšalo sluoksnis.

Antrąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės buvo vidutiniškai 4 % mažesnės už daugiametį (1993-2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis (išskyrus 11-12, 18 ir 20 d.) BOK reikšmės neviršijo daugiamečio vidurkio. Aukščiausia BOK reikšmė fiskuota 12 d. 339 DU¹ (nuokrypis 10 %), o mažiausias BOK rezultatas 254 DU vyravo 15 d. (nuokrypis –16 %).

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.