Mėnuo: 2023 vasario

Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,4 °C (teigiama 3,0° anomalija): nuo 7,1–8,0 °C Rytų Lietuvoje, rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose ir Laukuvos apylinkėse (teigiama 2,7–3,2° anomalija) iki 9,7–­10,2 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 2,2–3,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 16,6 °C registruota 29 d. Kybartuose, žemiausia -4,8 °C – 25 d. Varėnoje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį spalio dešimtadienį buvo artimas SKN – 25,7 mm, tačiau pasiskirstymas teritorijoje buvo labai netolygus: mažiausiai kritulių iškrito Pietų Lietuvoje, kur jų kiekis neviršijo 10 mm (0,1–0,5 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 10–30 mm kritulių (0,4–1,3 SKN), Vakarų Lietuvoje ir Biržų rajone 30–80 mm (0,9–1,8 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Puvočiams – 1,8mm, daugiausiai prilijo Plungėje, 77 mm. Spalio 22 d. Vakarų Lietuvoje 10-yje punktų registruoti  pavojingo lietaus atvejai¹.

Trečiasis dešimtadienis buvo saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo apie 46 val.(1,6 SKN): nuo 37,5 val. Klaipėdoje iki 52,1 val. Lazdijuose (3 pav.).

Spalio 24–26 d. vietomis arti žemės paviršiaus temperatūra nukrito iki -9 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje šalyje svyravo apie 7–8 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 10–12 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 10–11 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys trečiojo dešimtadienio metu nebuvo fiksuoti.

Trečiojo dešimtadienio metu daug kur šalyje baigė kristi slyvos, kriaušės, obelies, agrasto, avietės, raudonojo bei juodojo serbentų, liepos, klevo, vietomis – alyvos, beržo, lazdyno bei gluosnio lapai.

Kauno MS trečiąjį spalio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo (0,1) UVI mažesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkio rezultatą. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (1,0) buvo fiksuota 25 d., mažiausia – (0,3) 21 ir 28 d.

Trečiąjį spalio mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės buvo vidutiniškai 8 % mažesnės už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis (išskyrus 21–23 d.) BOK reikšmės neviršijo daugiamečio vidurkio. Aukščiausia BOK reikšmė fiskuota 23 d. 341 DU¹ (nuokrypis 17 %), o mažiausias BOK rezultatas 230 DU vyravo 25 d. (nuokrypis -21 %).

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 6,0 °C (teigiama 1,7° anomalija): vėsiausia, 4,9–5,5 °C (teigiama 1,7–2,0° anomalija), buvo rytiniame pakraštyje, didžiojoje šalies dalyje vyravo 5,5–6,5 °C (teigiama 1,2–2,1° anomalija), vakariniame pakraštyje viršijo 6,5 °C ir pajūryje bei Kuršių nerijoje buvo 7,5–7,7 °C (teigiama 1,4–1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 12,7 °C registruota 1 d. Ukmergėje, žemiausia -5,7 °C – 9 d. Šilutėje. Tik Nidoje oro temperatūra nebuvo nukritusi žemiau 0 °C, žemiausiai čia nukrito 9 d. iki 0,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį lapkričio dešimtadienį buvo 31,7 mm (1,4 SKN), tačiau pasiskirstė labai netolygiai. Pietų Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 20 mm (0,3–0,7 SKN), Vakarų Lietuvoje bei Molėtų, Ukmergės, Tauragnų ir Tabokinės apylinkėse iškrito 40–70 mm kritulių (1,6–2,2 SKN), likusioje dalyje 20–40 mm (1,0–2,5 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Plungėje, 69,9 mm, mažiausias – 6,2 mm Marijampolėje. 7 d. vietomis registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio pirmąjį dešimtadienį buvo apie 21 val. (1,2 SKN): nuo 15,7 val. Utenoje iki 30 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 5–7 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 8–10 °C, žemiausia krito iki 0–4 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje krito iki 3–4 °C.

Per šį dešimtadienį visoje šalyje baigė kristi paskutiniai karpotojo beržo, paprastojo kaštono, riešutinio lazdyno, paprastosios alyvos, gluosnio, didžialapės liepos, avietės ir obels lapai.

Kauno MS pirmąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,2 mažesnės ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (0,5). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (0,6) buvo fiksuota 1 d. (atitiko šios dienos daugiametį vidurkį). Mažiausias UVI indeksas (0,04) vyravo 5 d., ir buvo 0,5 mažesnis už daugiametį vidurkį.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį (301 DU¹) vidutiniškai 4 % viršijo daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (289 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (358 DU) fiksuota 5 d., o mažiausia 1 ir 10 d. (260 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio BOK rezultato yra 23 % (5 d.) ir -8 % (1 d.) bei -10 % (10 d.).

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,5 °C (teigiama 1,7° anomalija): vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 2,3–3,0 °C (teigiama 1,2° anomalija),  didžiojoje šalies dalyje vyravo 3,0–5,0 °C (teigiama 1,3–2,1° anomalija), pietvakariniame pakraštyje ir vakarinėje dalyje 5,0–6,0 °C (teigiama 2,0–2,1° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje bei Kuršių nerijoje, 6,0–6,8 °C (teigiama 1,9–2,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 11,4 °C registruota 20 d. Druskininkuose, žemiausia -4,2 °C – 15 d. Zarasuose.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį lapkričio dešimtadienį buvo 13,8 mm (0,7 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,4–0,9 SKN), Vakarų Lietuvoje bei Dotnuvos, Kazlų Rūdos ir Kyburių apylinkėse iškrito 15–35 mm kritulių (0,7–1,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Vėžaičiuose, 33,4 mm, mažiausias – 7,0 mm Jonavoje.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio antrąjį dešimtadienį buvo apie 13 val. (1,1 SKN): nuo 7 val. Dūkšte iki 17,3 val. Telšiuose (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–6 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 1–3 °C, Lazdijuose 4 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje krito iki 2–5 °C.

Kauno MS antrąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,1 mažesnės ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (0,3). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (0,4) buvo fiksuota 12 d., mažiausia – (0) 14 ir 16–17 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį lapkričio dešimtadienį vidutiniškai 4 % buvo mažesnis už daugiametį (1993-2020 m.) vidurkį (289 DU¹). Aukščiausia vidutinė BOK reikšmė (305 DU) vyravo 14 d., o mažiausia 20 d. (250 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio BOK vidurkio yra 5 % ir -17 %.

 

¹  1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo artima SKN, 9,5 °C (teigiama 0,2° anomalija): nuo 7,8–9,0 °C Rytų Lietuvoje (neigiama 0–0,6° anomalija) iki 11,0–11,5 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 0,2–0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 19,0 °C registruota 5 d. Šilutėje, žemiausia -5,0 °C – 10 d. Varėnoje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį spalio dešimtadienį buvo 1,8 mm (7 % SKN). Vakarų Lietuvoje ir šiaurės rytiniuose rajonuose kritulių kiekis neviršijo 1 mm (0–6 % SKN), Vidurio ir pietryčių Lietuvoje bei dalyje pietinių rajonų iškrito 1–5 mm kritulių (4–22 % SKN), kraštiniuose pietiniuose rajonuose palijo gausiausiai, 5–13 mm (30–65 % SKN) (2 pav.). 18-oje iš 67 matavimo stočių kritulių nebuvo visai, daugiausiai prilijo Puvočiuose (13 mm) ir Druskininkuose (10,4 mm).

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio pirmąjį dešimtadienį buvo apie 71 val. (1,7 SKN): nuo 57 val. Klaipėdoje iki 81 val. Kaune (3 pav.).

Spalio 2 d. vietomis arti žemės paviršiaus buvo fiksuotos šalnos iki minus 2 °C. Dešimtadienio pabaigoje vietomis šalnos iki minus 9 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–12 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 13–17 °C, Dūkšte iki 11 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 12–15 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys pirmojo dešimtadienio metu nebuvo fiksuoti.

Pirmojo dešimtadienio metu Lazdijų ir Panevėžio apylinkėse pradėjo kristi lazdynų, Dūkšto ir Vilniaus apylinkėse alyvų, Panevėžio apylinkėse – erškėčio ir ąžuolo lapai. Vilniaus, Kauno, Utenos bei Dūkšto apylinkėse nukrito liepų lapai. Vietomis šalyje baigė kristi slyvos, vyšnios, kriaušės, obelies, agrasto, avietės, juodojo serbento lapai.

Kauno MS pirmąjį spalio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,2 UVI mažesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (1,4) buvo gauta 3 ir 5–9 d., kur didžiausias teigiamas nuokrypis 0,2 fiksuotas 8 d. Mažiausias UVI indeksas (0,9) vyravo 1 d., kur nuokrypis už daugiametį vidurkį buvo mažesnis 0,6.

Pirmąjį spalio mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės buvo vidutiniškai 3 % mažesnės už daugiametį (1993-2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis (išskyrus 1–3 d.) BOK reikšmės neviršijo daugiamečio vidurkio. Aukščiausia BOK reikšmė fiskuota 2 d. 336 DU¹ (nuokrypis 13 %), o mažiausias BOK rezultatas 260 DU vyravo 9 d. (nuokrypis -12 %).

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

 

Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 6,9 °C (neigiama 0,4° anomalija): nuo 5,5–6,0 °C Rytų ir pietryčių Lietuvoje (neigiama 0,6–1,2° anomalija) iki 8,5–9,8 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 0,4–0,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 16,9 °C registruota 20 d. Nidoje, žemiausia -5,2 °C – 11 d. Varėnoje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį spalio dešimtadienį buvo 20,4 mm (1,1 SKN). Mažiausiai lijo Pietų Lietuvoje, centriniuose ir vietomis šiauriniuose rajonuose, kritulių kiekis čia neviršijo 10 mm (0,3–0,8 SKN), daugiausiai – Vakarų Lietuvoje 30–69 mm (1,5–2,6 SKN), likusioje teritorijoje 20–30 mm (1,1–1,3 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Jonavai – 4,1mm, daugiausiai prilijo Skuode (68,6 mm). 12 d. Klaipėdoje ir Vėžaičiuose, 15 d. Skuode registruoti pavojingo lietaus atvejai¹.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio antrąjį dešimtadienį sutapo su SKN ir buvo apie 36 val.: nuo 31 val. Klaipėdoje iki 43 val. Šilutėje (3 pav.).

Spalio 11–16., 18 ir 19 d. vietomis arti žemės paviršiaus buvo fiksuotos šalnos iki -9 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur svyravo apie 7–9 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 9–12 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 9–11 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys antrojo dešimtadienio metu nebuvo fiksuoti.

Antrojo dešimtadienio metu Nidos, Šiaulių ir Varėnos apylinkėse pradėjo kristi alyvos, Nidos apylinkėse ir lazdyno lapai. Raseinių, Šiaulių, Varėnos apylinkėse baigė kristi klevo, Raseinių apylinkėse – šermukšnio, rytinėje šalies dalyje – kaštono lapai. Šiaulių ir Raseinių apylinkėse nukrito liepos lapai. Antrojo dešimtadienio metu vietomis baigė kristi slyvos, kriaušės, obelies, agrasto, avietės, raudonojo bei juodojo serbentų, daug kur – vyšnios lapai, vietomis šalyje pagelto lazdyno, alyvos bei gluosnio lapai.

Kauno MS antrąjį spalio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,3 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 1,1 buvo fiksuota 11 d., mažiausia – 0,2 20 d.

Antrąjį spalio mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės buvo vidutiniškai 5 % didesnės už daugiametį (1993-2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis (išskyrus 16, 17 ir 19 d.) BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė fiskuota 13 d. 344 DU¹ (nuokrypis 17 %), o mažiausia 285 DU vyravo 17 d. (nuokrypis -2 %).

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,9 °C (neigiama 1,6° anomalija): nuo 11,3–12,0 °C rytiniame pakraštyje (neigiama 1,9–2,3° anomalija) iki 14,0–14,5 °C pajūryje (neigiama 0,8–1,2° anomalija) ir 15,5 °C Nidoje (neigiama 0,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra26,4 °C registruota 10 d. Jurbarke ir Pakruojyje, žemiausia – 0,6 °C 5 d. Šilutėje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį rugsėjo apie 5 mm (0,2 SKN). Centrinėje šalies dalyje, vietomis šiauriniuose, pietvakariniuose ir pietrytiniuose rajonuose kritulių kiekis neviršijo 4 mm (0,02–0,2 SKN), kiek gausiau palijo Rytų ir Vakarų Lietuvoje bei kai kuriuose centriniuose rajonuose 4–12 mm (0,2–0,5 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Raseiniuose (0,4 mm) ir Aunuvėnuose (0,7 mm), didžiausias – Tabokinėje (11,5 mm) ir Šiaulėnuose (10,4 mm).

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo pirmąjį dešimtadienį buvo apie 91 val. (1,4 SKN).: nuo 70 val. Dūkšte iki 108 val. Šilutėje (3 pav.).

Rugpjūčio 22 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, rugsėjo 2–4 d. pajūryje, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara. Tai įvyko vidutiniškai 13 d. anksčiau nei įprasta. Daug kur šalyje prasidėjusi birželio 2 d., rytinėje šalies dalyje – birželio 3 d., meteorologinė vasara šiais metais tęsėsi vidutiniškai 81–95 d.

Rugsėjo 6–8 d. vietomis arti žemės paviršiaus (5 cm aukštyje) buvo fiksuotos šalnos iki minus 2 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 13–15 °C, Klaipėdoje iki 17 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 19–27 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 18–22 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys pirmojo dešimtadienio metu nebuvo fiksuoti.

Pirmojo dešimtadienio metu Šilutės, Lazdijų ir Dūkšto apylinkėse pradėjo gelsti, o dešimtadienio pabaigoje Šilutės apylinkėse pradėjo ir kristi liepos lapai. Kaštono lapai pradėjo gelsti Šilutės ir Utenos apylinkėse. Pirmojo dešimtadienio metu Pietų Lietuvoje pradėjo gelsti beržo, rytinėje šalies dalyje pradėjo gelsti ir kristi klevo lapai. Utenos apylinkėse taip pat pradėjo gelsti šermukšnio lapai, o Šilutės, Ukmergės ir Utenos apylinkėse pradėjo gelsti ir kristi ievos lapai. Vietomis šalyje pagelto raudonojo ir juodojo serbentų, agrasto, kriaušės, vyšnios lapai, Laukuvos ir Kauno apylinkėse sunoko slyvų vaisiai. Pirmomis dešimtadienio dienomis Nidos ir Lazdijų apylinkėse sunoko lazdyno vaisiai.

Kauno MS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,1 mažesnės ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkio rezultatą. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,6) buvo fiksuota 1 d. (atitiko šios dienos daugiametį vidurkį). Mažiausias UVI indekso rezultatas (2,6) vyravo 7 d., kur nuokrypis už daugiametį vidurkį buvo mažesnis 0,5.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį rugsėjo dešimtadienį vidutiniškai 2 % buvo mažesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (321 DU¹) vyravo 7 d., o mažiausia 10 d. (288 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio BOK rezultato yra 5 % ir -7 %.

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,7 °C (neigiama 1° anomalija): nuo 10,4–11,0 °C rytinėje šalies dalyje (neigiama 1,3–1,4° anomalija) iki 12,5–13,5 °C pietvakariniame pakraštyje ir pajūryje (neigiama 0,1–0,9° anomalija) ir 14,2 °C Nidoje (neigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 22–27 °C, žemiausia nukrito iki 0,5–6 °C. Šilčiausia buvo 11 dieną Jurbarke ir Birštone – 27,4 °C, vėsiausia – 16-os naktį Utenoje, 0,5 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį rugsėjo buvo apie 18 mm (0,9 SKN), tačiau pasiskirstymas buvo labai netolygus. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 20 mm (0,03–1,0 SKN), gausiau palijo Pietryčių Lietuvoje ir Rokiškio apylinkėse, 20–50 mm (1,1–1,8 SKN), gausiausiai – pačiame pietrytiniame pakraštyje, 50–70 mm (2,9–3,8 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šilutėje (0,9 mm), daugiausia – Puvočiuose (68 mm), Šalčininkuose (66,5 mm), Druskininkuose (61,1 mm), kur dešimtadienio kritulių kiekis viršijo ar buvo artimas viso mėnesio SKN. 17–19 d. pietrytiniame pakraštyje bei 12 d. Rokiškyje buvo registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo antrąjį dešimtadienį buvo apie 44 val. (3/4 SKN): nuo 34 val. Kaune iki 59 val. Klaipėdoje (3 pav.).

Rugsėjo 15 d. vietomis, o 16 d. rytinėje šalies dalyje arti žemės paviršiaus (5 cm aukštyje) buvo fiksuotos šalnos iki minus 2 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 13–16 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 19–27 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 19–23 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys antrojo dešimtadienio metu nebuvo fiksuoti.

Antrojo dešimtadienio metu daug kur Lietuvoje pradėjo kristi vyšnios, kriaušės, agrasto lapai. Didžiojoje šalies dalyje pagelto, vietomis pradėjo kristi obelies lapai. Antrojo dešimtadienio metu toliau gelto bei pradėjo kristi beržo, klevo, kaštono, šermukšnio, liepos lapai. Nidos ir Lazdijų apylinkėse pagelto lazdyno lapai. Šilutės apylinkėse pagelto ir pradėjo kristi alyvos, o Utenos apylinkėse – gluosnio lapai.

Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,7 mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 3,1 buvo fiksuota 15 d., mažiausia – 0,4 19 d.

Antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės buvo vidutiniškai 1 % mažesnės ir atitiko daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis (išskyrus 17–20 d.) BOK reikšmės neviršijo daugiamečio vidurkio. Aukščiausia BOK reikšmė fiskuota 20 d. 320 DU² (nuokrypis 6 %), o mažiausias BOK rezultatas 279 DU vyravo 14 d. (nuokrypis -8 %).

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,4 °C (neigiama 1,9° anomalija): nuo 8,0–8,5 °C rytiniame šalies pakraštyje (neigiama 2° anomalija) iki 10,0–11,1 °C pajūryje ir pamaryje (neigiama 1,7° anomalija) ir 11,8 °C Nidoje (neigiama 1,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 15,6–19,4 °C, žemiausia nukrito iki -0,6…3,9 °C, Nidoje 6,3°C. Šilčiausia buvo 26 dieną Kretingoje – 19,4 °C, vėsiausia – 27-os naktį Molėtuose, 0,5 °C.

Trečiasis rugsėjo dešimtadienis buvo drėgniausias, ­ vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 25 mm (1,5 SKN). Centrinėje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 10–20 mm (0,9–1,3 SKN), gausiau palijo rytiniuose ir pietiniuose kraštiniuose rajonuose, 20–30 mm (0,9–1,9 SKN), gausiausiai – vakarėje dalyje, 30–60 mm (1,2–2,3 SKN) (2 pav.). Čia bei vietomis Aukštaitijoje rugsėjo 23 ir 24 dienomis buvo registruojami pavojingo lietaus¹ atvejai. Mažiausiai kritulių per dešimtadienį registruota Dotnuvoje (11,3 mm), daugiausia –Kartenoje (58 mm).

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo trečiąjį dešimtadienį buvo apie 41 val. (3/4 SKN): nuo 28 val. Varėnoje iki 64 val. Nidoje (3 pav.).

Rugsėjo 22 d. vakarinėje šalies dalyje arti žemės paviršiaus (5 cm aukštyje) buvo fiksuotos šalnos iki minus 4 °C, 23 d. daug kur – iki minus 2 °C, 26 d. vietomis – minus 0 °C, 27–29 d. daug kur – iki minus 3 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 10 °C, Šilutėje ir Klaipėdoje – apie 11–12 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 13–20 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 13–16 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys trečiojo dešimtadienio metu nebuvo fiksuoti.

Trečiojo dešimtadienio metu vietomis pagelto ir toliau krito kaštono, liepos, gluosnio, beržo lapai, taip pat pagelto ir daug kur šalyje pradėjo kristi klevo lapai. Šalyje ir toliau gelto bei krito slyvos, vyšnios, kriaušės, obelies, agrasto, avietės, raudonojo bei juodojo serbentų lapai.

Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,4 mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 2,3 buvo fiksuota 25 d., mažiausia – 0,9 22 d.

Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,4 mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 2,3 buvo fiksuota 25 d., mažiausia – 0,9 22 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį rugsėjo dešimtadienį vidutiniškai 2 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Aukščiausia vidutinė BOK reikšmė (350 DU²) vyravo 24 d., o mažiausia 26 d. (266 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio BOK rezultato yra 19 % ir -9 %.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,0 °C (neigiama 1,9° anomalija): nuo 15,8–16,5 °C Žemaičių aukštumoje (neigiama 2,2° anomalija) iki 17,0–17,7 °C centrinėje šalies dalyje ir pajūryje (neigiama 1,6–2,1° anomalija) ir 18,6 °C Nidoje (neigiama 1,5° anomalija) (1 pav.). Tai pirmas šios vasaros dešimtadienis, kurio vidutinė oro temperatūra žemesnė nei SKN. Aukščiausia oro temperatūra registruota 1 d. Varėnoje 26,9 °C, žemiausia – 7,2 °C 4 d. Mažeikiuose ir 5 d. Šilutėje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį daugiau nei 2 kartus viršijo SKN – buvo apie 51 mm (2,1 SKN). Visose matavimo vietose SKN buvo viršyta, išskyrus Telšius, kur iškrito mažiausias kritulių kiekis – 22,4 mm (0,9 SKN). Daugiausiai prilijo Šalčininkuose, 103,3 mm, kas 4 kartus viršijo SKN. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 20–60 mm (0,9–2,7 SKN), Šiaurės vakarų ir pietryčių Lietuvoje jų kiekis siekė 61–103 mm (2,3–4 SKN) (2 pav.). Septynias dešimtadienio dienas buvo registruojami pavojingo lietaus¹ atvejai, daugiausiai Rytų, pietų ir vakarų Lietuvoje.

Rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo trečdaliu trumpesnis nei SKN, 62 val.: nuo 47 val. Varėnoje iki 81 val. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–21 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 23–31 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 22–27 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinė sausra pirmąją dešimtadienio dieną buvo fiksuota dalyje Akmenės, Joniškio, Šiaulių, Skuodo, Kretingos, Anykščių ir Utenos r. savivaldybių teritorijų. Vietomis buvo fiksuojama pavojinga sausra. Vėlesnėmis dienomis stichinė sausra po truputį traukėsi, o paskutinę dešimtadienio dieną laikėsi tik Akmenės, Joniškio ir Šiaulių r. savivaldybių teritorijose. Dešimtadienio pabaigoje pavojinga sausra šalyje nebebuvo fiksuojama.

Pirmojo dešimtadienio metu Klaipėdos apylinkėse sunoko obuolių, Panevėžio apylinkėse kriaušių, Varėnos ir Šiaulių apylinkėse slyvų vaisiai.

Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios neviršijo daugiamečio (2001–2020 m.) vidurkio. Ypatingai žemos UVI indekso reikšmės buvo stebimos 6 d. (0,8) ir 7 d. (1,8), o aukščiausios 1 d. (4,6) ir 3 d. (4,4). 6 ir 1 dienos nuokrypiai nuo daugiamečio vidurkio atitinkamai sudarė -3,5 ir -0,3.

Visomis pirmojo rugpjūčio dešimtadienio dienomis bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės Kauno MS fiksuotos aukštesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Vidutiniškai 2021 m. rugpjūčio pirmojo dešimtadienio BOK (355 DU²) buvo 10 % didesnis už daugiametį vidurkį (323 DU). Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 6 d. (393 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės reikšmės siekė 23 %, o mažiausia 324 DU 8 d., kuri buvo artima daugiamečio vidurkio rezultatui (321 DU), todėl nuokrypis sudarė 1 %.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,2 °C (neigiama 0,5° anomalija): nuo 16,0 °C Žemaičių aukštumoje (neigiama 0,7° anomalija) iki 18,0–18,3 °C pajūryje (teigiama 0,4° anomalija) ir 18,8 °C Nidoje (neigiama 0,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 16 d. Pagėgiuose 29,1 °C, žemiausia taip pat 16 d. d. Molėtuose 8,1 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį rugpjūčio dešimtadienį buvo apie 44 mm (1,7 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Pietų ir pietryčių Lietuvoje bei Nidos-Šilutės ruože (10–30 mm, 0,6–1,4 SKN), Žemaičių aukštumoje, Dotnuvos, Tabokinės ir Zarasų apylinkėse kritulių kiekis siekė 60–90 mm (1,8–3,7 SKN), daugiausiai prilijo vakariniam Žemaičių aukštumos šlaite 90–120 mm (2,9–3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Kartenos VMS (119 mm) ir Vėžaičių AMS (104 mm), mažiausiai – Guntauninkų VMS (13 mm) ir Vilniaus MS (15 mm). Registruoti 3 stichinio¹ lietaus atvejai: 17 d. Dūkšte (54 mm) bei 18 d. Vėžaičiuose (52,4 mm) ir Kartenoje (52 mm). Taip pat šiomis dienomis bei 11, 16 ir 19 d. vietomis užfiksuoti pavojingo² lietaus atvejai, daugiausia vakarinėje šalies dalyje.

Rugpjūčio antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo apie 64 val. (0,8 SKN): nuo 47 val. Utenoje iki 75,5 Klaipėdoje val. (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 22–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 22–26 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinė sausra⁵ pirmąją dešimtadienio dieną buvo fiksuota dalyje Akmenės, Joniškio, Šiaulių r. savivaldybių teritorijų. Antrąją dešimtadienio dieną stichinė sausra iš šalies pasitraukė. Antrojo dešimtadienio metu pavojinga sausra⁴ šalyje nebuvo fiksuojama.

Antrojo dešimtadienio metu Kybartų apylinkėse sunoko obuolių, Utenos, Dotnuvos ir Vilniaus apylinkėse – slyvų vaisiai. Panevėžio apylinkėse pribrendo paprastojo erškėčio, Vilniaus apylinkėse  – liepos, Šilutės apylinkėse paprastosios ievos ir beržo sėklos. Ukmergės apylinkėse pradėjo gelsti juodųjų serbentų bei paprastosios ievos lapai.

Kauno MS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,4 mažesnės už daugiametį (2001-2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 4,6 buvo fiksuota 15 d., mažiausia – 2,9 17 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį rugppjūčio dešimtadienį (išskyrus 18-19 d.) vidutiniškai 4 % buvo didesnis už daugiametį (1993-2020 m.) vidurkį. Šį dešimtadienį 18-19 d. sutrikus Brewer MK III spektrofometro programos veiklai fiksuotas 2 dienų duomenų trūkis.  Aukščiausia BOK reikšmė fiskuota 11 d. 368 DU³ (nuokrypis 13 %), o mažiausias BOK rezultatas 309 DU vyravo 13 d. (nuokrypis –4 %).

 

 

 

¹ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–50 mm kritulių.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

⁴ Pavojingas meteorologinis reiškinys Sausra registruojamas, kai TPI indeksas skaičiuojamas laikotarpiui, kurio metu 30 parų vidutinė oro temperatūra buvo 5 °C ar aukštesnė, o TPI indekso 15 parų vidurkis mažesnis nei 3,5.

⁵ Stichinis meteorologinis reiškinys Sausra registruojamas, kai TPI indeksas skaičiuojamas laikotarpiui, kurio metu 30 parų vidutinė oro temperatūra buvo 5 °C ar aukštesnė, o TPI indekso 30 parų vidurkis mažesnis nei 3,5