Mėnuo: 2023 vasario

Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,5 °C (neigiama 1,8° anomalija): nuo 13,7 °C Rytinėje Lietuvos dalyje ir Žemaičių aukštumoje (neigiama 1,6–2,0° anomalija) iki 15,5–16,0 °C pajūryje (neigiama 1,4° anomalija) ir 16,4 °C Nidoje (neigiama 1,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 23 d. Birštone 23,3 °C, žemiausia 25 d. Molėtuose 2,2 °C.

 

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį rugpjūčio dešimtadienį buvo apie 47 mm (1,7 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Nidoje bei Šiaurės – Šiaurės vakarinėje Lietuvoje (15–29 mm, 0,8–1 SKN). Skuodo, Biržų, Dūkšto ir Alytaus apylinkėse palijo daugiausiai: kritulių kiekis siekė 75–110 mm (2,6–3,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Skuodo AMS (110 mm, 3,5 SKN), mažiausiai – Aunuvėnų VMS (15 mm, 0,7 SKN).

Taip pat registruoti du stichinio¹ lietaus atvejai: Palangoje rugpjūčio 26 d. (51,9 mm) ir Alytuje rugpjūčio 29 d. (50,7 mm) ir pavojingo lietaus² atvejai atskirose stotyse.

 

Rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo apie 55 val. (0,7 SKN): nuo 45 val. Utenoje iki 71 val. Nidoje (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–19 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 20–25 °C, Klaipėdoje iki 30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 19–25 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys nebuvo fiksuoti.

Trečiojo dešimtadienio metu Klaipėdos apylinkėse pradėjo gelsti obelų, Dūkšto, Raseinių ir Klaipėdos apylinkėse – vyšnių, Raseinių ir Dūkšto apylinkėse – juodojo serbento lapai. Raseinių apylinkėse taip pat pradėjo gelsti agrasto, Ukmergės apylinkėse – raudonojo serbento, Telšių apylinkėse – beržo ir liepos, o Biržų apylinkėse – kaštono lapai. Trečiojo dešimtadienio metu Lazdijų, Varėnos, Kauno, Ukmergės, Šiaulių ir Biržų apylinkėse sunoko obuolių, Lazdijų bei Šiaulių apylinkėse – kriaušės, Kybartų ir Lazdijų apylinkėse – slyvų vaisiai. Panevėžio apylinkėse sunoko lazdyno vaisiai, o  šermukšnio vaisiai sunoko Utenos, Biržų ir Šilutės apylinkėse.

Rugpjūčio 22 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, rugsėjo 2–4 d. pajūryje, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara. Tai įvyko vidutiniškai 13 d. anksčiau nei įprasta. Daug kur šalyje prasidėjusi birželio 2 d., rytinėje šalies dalyje – birželio 3 d., meteorologinė vasara šiais metais tęsėsi vidutiniškai 81–95 d.

 

Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės ultravioletinės spinduliuotės (toliau – UVI indeksas) reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,8 mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausios UVI indekso reikšmės 3,9 ir 3,5 buvo fiksuotos 21 ir 25 d., mažiausios – 1,1 ir 1,2 rugpjūčio 31 ir 26 d.

Paskutinį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės buvo vidutiniškai 5 % didesnės už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis (išskyrus 25 d.) BOK reikšmės viršijo daugiamečio vidurkio rezultatą. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 26 d. 349 DU³ (nuokrypis 11 %), o mažiausias BOK rezultatas 320 DU vyravo 25 d. (nuokrypis –1 %).

 

¹ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 22,6 °C (teigiama 5° anomalija): nuo 21,6–22,0 °C Žemaičių aukštumoje (teigiama 4,8° anomalija) iki 23,0–23,5 °C dalyje Aukštaitijos (teigiama 5,1–5,6° anomalija) (1 pav.). Tai karščiausias liepos pirmasis dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m. (iki šiol buvo 2006 m., 22,3 °C). Liepos 7 d. prasidėjo antroji šiais metais kaitra¹. Tik 3 stotyse neregistruotas karštis² – Nidoje, Laukuvoje, Telšiuose. Aukščiausia oro temperatūra registruota 8 d. Rokiškyje 33,5 °C, žemiausia – 12,5 °C 1 d. Utenoje ir 4 d. Šeduvoje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį liepos dešimtadienį buvo apie 23 mm (0,8 SKN), tačiau pasiskirstymas buvo labai netolygus. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 30 mm. 4 meteorologijos stotyse nelijo visai (Kupiškis, Panevėžys, Rokiškis ir Zarasai), iki 10 mm kritulių registruota dalyje Vidurio Lietuvos ir Aukštaitijos (0,03–0,3 SKN). Pietų Lietuvoje, pajūryje ir vakariniuose Žemaičių aukštumos šlaituose jų kiekis siekė 30–85 mm (0,9–2,4 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Vilniuje 84,8 mm (2,4 SKN), kur liepos 6 d. registruotas stichinis lietus³  – 79,7 mm per 12 val. Beveik visas dešimtadienio dienas buvo registruojami ir pavojingo lietaus⁴ atvejai, daugiausiai Vakarų ir pietų Lietuvoje.

Liepos pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo artimas SKN, 98 val.: nuo 76 val. Šilutėje iki 125 val. Dūkšte. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–27 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 28–36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 25–30 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, liepos 9–10 d. dalyje Klaipėdos savivaldybės, liepos 10 d. dalyje Panevėžio savivaldybės fiksuojama pavojinga sausra.

Pirmojo dešimtadienio metu vietomis šalyje pribrendo avietės, agrasto, raudonojo bei juodojo serbentų, vyšnios vaisiai. Varėnos apylinkėse pradėjo žydėti liepos.

Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,1 didesnės bei atitiko daugiametį (2001-2020 m.) šio laikotarpio vidurkį 5,1. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,8) buvo fiksuota 8 d. (daugiametį vidurkį viršijo 0,9). Mažiausias UVI indekso rezultatas (4,1) vyravo 5 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio vidurkio buvo lygus -1,0.

Pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės (329 DU⁵) buvo vidutiniškai 4 % mažesnės už (1993-2020 m.) šių dienų vidurkį (343 DU). Šiomis dienomis aukščiausia BOK reikšmė buvo fiksuota 6 d. (357 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiamečio vidurkio rezultato siekė (5 %). Mažiausias BOK rezultatas 304 DU vyravo 8 d., kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiamečio vidurkio buvo mažesnis 12 %.

 

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² pavojingas meteorologinis reiškinys karštis ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

³ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

⁴ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁵ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 23,4 °C (teigiama 5,2° anomalija): nuo 22,5–23,0 °C Žemaičių aukštumoje ir pietrytiniame pakraštyje (teigiama 4,7–5,3° anomalija) iki 24,0–24,2 °C Dotnuvos, Nidos ir Tauragės apylinkėse (teigiama 5,3–5,5° anomalija) (1 pav.). Karštesnis liepos antrasis dešimtadienis buvo tik 2010 m. (23,5 °C). Iki liepos 18 d. tęsėsi kaitra¹, kuri nebuvo fiksuota tik pajūryje. Aukščiausia oro temperatūra registruota 15 d. 35,0 °C Dotnuvoje, žemiausia – 9,6 °C 20 d. Mažeikiuose.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį liepos dešimtadienį buvo apie 20 mm (2/3 SKN), tačiau atskirose matavimo vietose kritulių kiekis svyravo nuo 0 iki 115,0 mm (0–2,1 SKN). Kartenoje nelijo visai, Žemaitijoje, pietvakariniame pakraštyje, Vidurio Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0–0,3 SKN), daugiau nei 30mm kritulių registruota pietrytinėje šalies dalyje, vietomis Aukštaitijoje ir Žemaitijos rytinėje pusėje (1,1–2,1 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per antrą dešimtadienį registruota Jurbarke 115,0 mm, kur liepos 17 d. registruotas katastrofinis lietus²  – 91,4 mm per 3 val. 12, 13, 14, 17 ir 18 dienomis vietomis buvo registruojami pavojingo lietaus³ atvejai.

Liepos antrąjį dešimtadienį vidutiniškai Lietuvoje Saulė spindėjimo 109 val. (1,2 SKN): nuo 95 val. Varėnoje iki 127 val. Šilutėjee. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 26–28 °C, Šilutėje, Raseiniuose ir Telšiuose apie 24–25 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 31–37 °C. 20 cm gylyje aukščiausia dirvožemio temperatūra kilo iki 27–30 °C.

Antrojo dešimtadienio metu didžioje šalies teritorijoje pribrendo aviečių, agrastų, raudonųjų ir juodųjų serbentų bei vyšnių uogos, Šilutės ir Vilniaus apylinkėse – karpotojo beržo ir paprastosios ievos vaisiai.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, sausros šalyje nėra.

Kauno MS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,5 mažesnės už daugiamečio (2001–2020 m.) vidurkio 5,2 rezultatą. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,3) buvo fiksuota 11 d. (atitiko daugiametį vidurkį, kuri viršijo 0,1). Mažiausias UVI indekso rezultatas (3,4) vyravo 17 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio vidurkio buvo lygus -2,1.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį liepos dešimtadienį (išskyrus 18-20 d.) vidutiniškai 7 % buvo mažesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Šį dešimtadienį 18–20 d. sutrikus Brewer MK III spektrofometro programos veiklai fiksuotas 3 dienų duomenų trūkis. Visomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės neviršijo daugiamečio pasiskirstymo. Aukščiausia BOK reikšmė (330 DU⁴) vyravo 13 d., o mažiausia 15 d. (306 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio BOK rezultato yra mažesni 5 % ir 10 %.

 

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,5 °C (teigiama 1,4° anomalija): nuo 19,5–20,0 °C vietomis Žemaitijoje, šiaurės rytiniuose rajonuose ir pietrytiniame pakraštyje (teigiama 0,8–1,6° anomalija) iki 21,0–21,5 °C centriniuose rajonuose bei pietvakariniame pakraštyje (teigiama 1,7–2,4° anomalija) ir 22,2 °C Nidoje (teigiama 2,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 26 d. 32,5 °C Klaipėdoje, žemiausia – 6,7 °C 22 d. Utenoje. 26, 27 ir 28 pajūryje ir pamaryje registruotos tropinės naktys¹.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį liepos dešimtadienį buvo apie 16 mm (0,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje iškrito nuo 1,6 iki 20,0 mm (0,1–0,9 SKN), daugiau nei 20 mm kritulių registruota Žemaitijos rytinėje pusėje, Aukštaitijos šiaurės rytinėje dalyje ir Ventės–Nidos ruože (1,1–1,6 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių per trečią dešimtadienį registruota Dūkšte 1,6 mm, daugiausiai – Kupiškyje 63,6 mm, kur liepos 27 d. registruotas stichinis lietus²  – 60,1 mm per 5 val. 50 min. 27 ir 29 dienomis vietomis buvo registruojami ir pavojingo lietaus³ atvejai.

Liepos trečiąjį dešimtadienį vidutiniškai Lietuvoje Saulė spindėjimo 118 val. (1,2 SKN): nuo 107 val. Varėnoje iki 140 val. Šilutėje. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–27 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 30–35 °C, Šiaulių ir Raseinių apylinkėse iki 28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 24–30 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, nuo dešimtadienio vidurio stichinė sausra fiksuota dalyje Akmenės r., Joniškio r. ir Šiaulių r. savivaldybių teritorijų, o paskutinę dešimtadienio dieną ir šiaurės vakarinėje šalies dalyje. Pavojinga sausra buvo fiksuota vietomis Šiaurės Lietuvoje.

Trečiojo dešimtadienio metu Utenos apylinkėse sunoko vyšnių, Laukuvos apylinkėse – raudonųjų ir juodųjų serbentų uogos.

Kauno MS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,4 mažesnės už daugiametį (2001-2020 m.) vidurkį 4,9. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,3) buvo fiksuota 21 d. (daugiametį vidurkį viršijo 0,2). Mažiausias UVI reikšmė (3,9) vyravo 26 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio vidurkio buvo mažesnis 0,8.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį liepos dešimtadienį (išskyrus 22 d., kai buvo sutrikus Brewer MK III spektrofometro programos veikla) vidutiniškai 3 % buvo didesnis už daugiametį (1993-2020 m.) vidurkį. Visomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį pasiskirstymą. Aukščiausia BOK reikšmė (352 DU⁴) vyravo 27 d., o mažiausia 31 d. (328 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio BOK rezultato yra didesni 6 % ir 1 %.

 

¹ tropinė naktis – kai žemiausia oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį 50,0–79,9 mm kritulių.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

⁴ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,6 °C (teigiama 2,7° anomalija): nuo 17,9 °C Žemaičių aukštumoje (teigiama 2,5–3,2° anomalija) iki 19,0–19,1 °C pietvakariniame, šiaurės rytiniame pakraščiuose, Alytaus, Elektrėnų ir Švenčionių apylinkėse (teigiama 2,9° anomalija) bei 19,6 °C Nidoje (teigiama 3,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 20 d. Alytuje 33,1 °C – naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia – 16 d. Laukuvoje 4,0 °C. 18 d. maksimaliai oro temperatūrai vietomis pakilus iki 30 °C ir aukščiau registruoti pirmieji šiais metais karščiai¹, kurie 19 ir 20 d. apėmė didžiąją Lietuvos dalį ir tęsėsi pasibaigus dešimtadieniui. 20 d. Alytuje ir Akmenėje registruotas stichinis reiškinys kaitra².

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį birželio dešimtadienį buvo apie 12 mm (0,4 SKN). Šiauriniuose ir Vidurio Lietuvos rajonuose bei Šalčininkų, Alytaus, Skuodo ir Kretingos apylinkėse kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–0,4 SKN), 10–20 mm kritulių registruota Vakarų ir pietryčių Lietuvoje (0,4–0,8 SKN) ir tik 6 matavimo punktuose jų kiekis viršijo 20 mm (0,9–1 SKN) (2 pav.). Buvo registruoti trys pavojingo lietaus³ atvejai: 11 d. Kelmėje 19,3 mm bei 13 d. Lankupiuose 20 mm ir Aunuvėnuose 22 mm.

Birželio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 126 val. (1,4 SKN): nuo 115 val. Vilniuje iki 136 val. Biržuose. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–24 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 29–37 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 24–30 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, sausros šalyje nėra.

Antrojo dešimtadienio metu Biržų apylinkėse pradėjo formuotis vyšnios vaisiai, Klaipėdos apylinkėse – obelų vaisiai, daug kur baigė žydėti avietės, susiformavo aviečių vaisiai.

Kauno MS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,2 mažesnės už daugiametį (2001-2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 5,8 buvo fiksuota 17 d., mažiausias – 3,6 13 d.

Antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės (353 DU⁴) buvo artimos daugiamečiam (1993-2020 m.) vidurkiui. Šiomis dienomis aukščiausia BOK reikšmė 432 DU⁴ buvo fiksuota 13 d., mažiausia – 325 DU 17 d.

 

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis ­ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² stichinis meteorologinis reiškinys kaitra – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi iš eilės 3 dienas ar ilgiau.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 21,9 °C (teigiama 5,5° anomalija): nuo 20,8–21,0 °C Žemaitijoje (teigiama 5,4° anomalija) iki 22,0–22,7 °C dalyje Aukštaitijos ir Alytaus apylinkėse (teigiama 5,9–6,0° anomalija) (1 pav.). Šis dešimtadienis buvo šilčiausias Lietuvoje nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 2020 m. (20,9 °C). Aukščiausia oro temperatūra registruota 23 d. Rokiškyje 34,0 °C – naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia – 27 d. Laukuvoje 9,4 °C. Iki 24 d. tęsėsi stichinis reiškinys kaitra¹, prasidėjusi birželio 18 d. Atskirose meteorologijos stotyse ji truko nuo 3 iki 7 parų. Kaitra nebuvo registruota tik Nidos MS – čia tik 22 d. registruotas 31,1 °C karštis².

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį birželio dešimtadienį buvo apie 28 mm (1,1 SKN). Krituliai pasiskirstė labai netolygiai. Mažiausiai jų teko vakarinei Žemaitijos daliai, išskyrus siaurą pajūrio ir pamario ruožą, Kybartų, Panevėžio, Kaišiadorių, Molėtų ir Utenos apylinkėms 1–15 mm (0,1–0,6 SKN), kitur jų kiekis buvo 15–45 mm (0,6–2,0 SKN), o 11-oje matavimo punktų iškrito 45–70 mm kritulių (1,5–2,6 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Kretingoje 1,8 mm, daugiausiai – Šiauliuose 69,3 mm. 23–28 dienomis vietomis buvo registruoti pavojingo lietaus³ atvejai, o Šiauliuose 24 d. per 1 val. 20 min. iškritus 52,1 mm kritulių, registruotas stichinis lietaus⁴.

Birželio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 105 val. (1,2 SKN): nuo 90 val. Vilniuje iki 114 val. Šilutėje. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–26 °C, Klaipėdoje apie 28 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 30–37 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 26–30 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, sausros šalyje nėra.

Trečiojo dešimtadienio metu Telšių, Dotnuvos, Utenos, Kauno, Vilniaus, Lazdijų apylinkėse pradėjo žydėti liepos.

Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,2 didesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 6,6 buvo fiksuota 21 d., mažiausia – 5,2 28 d.

Paskutinį birželio mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės buvo vidutiniškai 4 % mažesnės už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis (išskyrus 28, 29 ir 30 d.) BOK reikšmės neviršijo daugiamečio vidurkio. Aukščiausia BOK reikšmė fiskuota 28 d. 367 DU⁵ (nuokrypis 6 %), o mažiausias BOK rezultatas 309 DU vyravo 21 d. (nuokrypis -12 %).

 

 

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² pavojingas meteorologinis reiškinys karštis ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

⁵ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,1 °C (teigiama 1,7° anomalija): nuo 13,4–13,5 °C kraštiniuose rytiniuose rajonuose (teigiama 1,0° anomalija) iki 14,5–15,0 °C Pietvakarių Lietuvoje ir dalyje pietinių rajonų (teigiama 1,9–2,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 11 d. Klaipėdoje, 27,2 °C, žemiausia – 16 d. Šilutėje, 2,9 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gegužės dešimtadienį buvo artimas SKN, 23 mm (1,1 SKN), tačiau pasiskirstė labai netolygiai: vakarinėje Lietuvos pusėje ir šiaurės rytiniame pakraštyje kritulių kiekis neviršijo 20 mm (0,2–0,9 SKN), o pietrytinėje dalyje 40–80 mm (2,0–2,6 SKN). Mažiausiai kritulių per dešimtadienį registruota Akmenėje (4 mm) ir Tauragėje (4,3 mm), daugiausia Molėtuose – 78,5 mm (2 pav.). Gegužės 14 d. Pagėgiuose, 17 d. Birštone, Jonavoje, Molėtuose ir 18 d. Biržuose, Buivydžiuose Kyburiuose, Kupiškyje, Molėtuose, Panevėžyje, Ustukiuose (Pasvalio r.) registruoti pavojingo lietaus¹.

Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 81 val. (0,9 SKN): nuo 48 val. Dūkšte iki 108 val. Šilutėje. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 13–15 °C, Pietų Lietuvoje ir Klaipėdoje apie 17–18 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 19–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 16–22 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, sausros šalyje nėra.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,7 °C (neigiama 2,2° anomalija): nuo 10,8 °C Laukuvoje (neigiama 2,2° anomalija) iki 12,0–12,5 °C Pietvakarių Lietuvoje ir dalyje centrinių rajonų (neigiama 1,4–2,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 31 d. Dotnuvoje, 20,9 °C, žemiausia taip pat 31 d. Utenoje ir Varėnoje, 1,4 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gegužės dešimtadienį daugiau nei dvigubai viršijo SKN, buvo apie 40 mm (2,2 SKN): vakarinėje–šiaurės vakarinėje dalyje bei Guntauninkų VMS kritulių kiekis neviršijo 30 mm (1,4–2,4 SKN), didžiojoje šalies dalyje kiekis svyravo tarp 30 ir 45 mm (1,5–3,2 SKN), vietomis 45–78 mm (2,1–3,9 SKN). Mažiausiai kritulių per dešimtadienį registruota Leckavos (18 mm) ir Kartenos (21 mm) VMS, daugiausia Liukonių (77,5 mm) ir Tabokinės (76 mm) VMS (2 pav.). Gegužės 23 d. 16-oje  ir 26 d. 15-oje matavimo punktų registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 86 val. (0,8 SKN): nuo 77 val. Šiauliuose iki 105 val. Klaipėdoje. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–17 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 20–24 °C, Klaipėdoje iki 27 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 17–22 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, sausros šalyje nėra.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,2 °C (teigiama 1,7° anomalija): nuo 16,2–16,5 °C siauruose šiaurės vakariniame ir pietrytiniame ruožuose (teigiama 1,7° anomalija) iki 17,5–18,1 °C Pietvakarių Lietuvoje, centriniuose rajonuose ir Biržų apylinkėse

 (teigiama 1,6–2,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 7 d. Alytuje 27,6 °C, žemiausia – 2 d. Varėnoje 3,2 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį birželio dešimtadienį buvo apie 5 mm (1/3 SKN), tačiau pasiskirstymas buvo labai netolygus. Didžiojoje šalies dalyje jų kiekis neviršijo 5 mm (0–0,3 SKN), 5–15 mm kritulių registruota rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, dalyje Pietvakarių Lietuvos bei rytinėje šalies dalyje (0,3–1,2 SKN) ir tik 4 matavimo punktuose jų kiekis viršijo 15 mm: Telšiuose 16,9 mm (1,2 SKN), Leckavoje 17 mm (1,5 SKN), Vilniuje 21,1 mm (1,2 SKN) ir Rokiškyje 30,5 mm (2,5 SKN). Buvo registruoti du pavojingo lietaus¹ atvejai: 8 d. Lankupiuose 17 mm ir 10 d. Rokiškyje 21,5 mm – visas šis kritulių kiekis iškrito per pusę valandos. Kritulių nebuvo Šilutėje, Guntauninkuose, Lankupiuose ir Puvočiuose, daugiausiai – Rokiškyje, 30,5 mm (2 pav.).

Birželio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 114 val. (1,1 SKN): nuo 97 val. Varėnoje ir Vilniuje iki 124 val. Šilutėje. (3 pav.).

Pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį ultravioletinės Saulės spinduliuotės (toliau – UVI) indekso reikšmės Kauno MS buvo vidutinės bei visomis dienomis (išskyrus 1-3 d.) neviršijo daugiamečio (2001-2020 m.) vidurkio. Aukščiausia UVI reikšmė (5,4) fiksuota 3 d. (daugiametį šios dienos vidurkį viršijo 0,3), o mažiausia (4,7) vyravo 7 d. (neigiamas 0,6 nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio).

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas pirmąjį birželio dešimtadienį Kauno MS vidutiniškai buvo 3 % aukštesnis už daugiametį (1993-2020 m.) vidurkį. Visomis dienomis (išskyrus 3 ir 6 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Didžiausias BOK fiksuotas 1 d. 399 DU² (10 % daugiau už vidutinį šios paros vidurkį), o mažiausias 353 DU vyravo 3 d. (1 % mažiau už vidutinį paros vidurkį).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–23 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 26–29 °C, Klaipėdoje iki 32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 22–27 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, sausros šalyje nėra.

Meteorologinė vasara, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 15 °C, šiais metais daug kur šalyje prasidėjo birželio 2 d., rytinėje šalies dalyje – birželio 3 d., tai yra vidutiniškai 1–2 dienomis anksčiau lyginant su SKN.

Pirmojo dešimtadienio metu daugelyje rajonų baigė žydėti avietės, vietomis juodieji bei raudonieji serbentai, kriaušės, obelys, pradėjo formuotis aviečių, juodųjų bei raudonųjų serbentų, vyšnių, slyvų, kriaušių ir obelų vaisiai.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,1 °C (teigiama 2,4° anomalija): nuo 8,3–8,5 °C šiaurės vakariniame pakraštyje, Laukuvos ir Lazdijų apylinkėse (teigiama 1,3–2,4° anomalija) iki 9,5–10,0 °C šiaurės rytinėje dalyje ir Šilutės bei Tauragės apylinkėse (teigiama 0,7–1,6 ° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 11 d. Alytuje, 21,5 °C, žemiausia taip pat 11 d. Akmenėje ir Mažeikiuose, -5,0 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį balandžio dešimtadienį buvo apie 7 mm (0,6 SKN). Krituliai pasiskirstė labai netolygiai: nuo 0–1 mm (0–0,1 SKN) Vakarų Lietuvoje (išskyrus pamarį ir Kuršių neriją) bei Rokiškio apylinkėse iki 20–30 mm (1,5–2,3 SKN) Pietų Lietuvoje ir Švenčionyse (2 pav.). 6 stotyse vakarinėje šalies dalyje kritulių nebuvo visai, didžiausias jų kiekis registruotas Varėnoje, 29,8 mm

Balandžio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 63 val. (0,9 SKN): nuo 50 val. Vilniuje iki 84 val. Biržuose. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–10 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 14–21 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 11–16 °C.