Mėnuo: 2023 vasario

Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,2 °C (neigiama 4,8° anomalija): nuo 4,2–4,5 °C Žemaičių aukštumoje (neigiama 5,0–5,2° anomalija) iki 6,0–6,4 °C pietvakarinėje dalyje ir centriniuose rajonuose (neigiama 3,7–5,0 ° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 21 d. Alytuje, 17,8 °C, žemiausia 28 d. Laukuvoje, -3,8 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį balandžio dešimtadienį buvo apie 15 mm (1,8 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Pietų Lietuvoje, Nidoje, Klaipėdoje ir vietomis centrinėje šalies dalyje, 5,6–10 mm (0,6–1,6 SKN), daugiausiai – šiaurės vakarinėje dalyje ir Liukonyse, 20–30 mm (2,3–3,0 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Leckavoje, 29,7 mm (beveik 3 SKN).

Balandžio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 62 val. (0,7 SKN): nuo 47 val. Dūkšte iki 80 val. Nidoje. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–10 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 14–20 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 11–16 °C.

 

Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,6 °C (neigiama 3,4° anomalija): nuo 6,5–7,0 °C Žemaičių aukštumoje ir Švenčionyse (neigiama 3,7° anomalija) iki 8,0–8,5 °C Pietvakarių Lietuvoje (neigiama 2,9–3,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 10 d. Klaipėdoje, 25,6 °C, žemiausia – 2 d. Mažeikiuose, -2,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gegužės dešimtadienį buvo 41 mm (beveik 3 SKN). Šiaurės vakarinėje dalyje ir Mažeikiuose kritulių kiekis neviršijo 20 mm (0,7–1,4 SKN), 40–70 mm kritulių registruota šalies pietryčių, rytų, šiaurės rytų rajonuose bei juostoje, einančioje per Vidurio Lietuvą (2,5–4,5 SKN), likusioje dalyje 20–40 mm (1,7–2,8 SKN). Vietomis, daugiausiai šiauriniuose ir centriniuose rajonuose, iškritusių kritulių kiekis viršijo mėnesio SKN. Gegužės 3 d. net 52-uose punktuose registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai, Pakruojyje pritrūko 0,1 mm iki stichinio lietaus kriterijaus (50–80 mm per 12 val.). Mažiausiai kritulių per dešimtadienį iškrito Palangoje, 7 mm, daugiausia Pakruojyje – 67,3 mm ir Tabokinėje, 67 mm (2 pav.).

Gegužės pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 70 val. (0,8 SKN): nuo 54 val. Varėnoje iki 84 val. Nidoje. (3 pav.).

 

Gegužės 1 d., 2 d., 4 d., 8 d., 9 d. vietomis 2 cm aukštyje fiksuotos šalnos iki minus 2 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–11 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 16–25 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 12–19 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, sausros šalyje nėra.

Aktyviosios augalų vegetacijos pradžia, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 10 °C, šiais metais prasidėjo gegužės 10 d., vidutiniškai 11 dienų vėliau lyginant su SKN.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo artima SKN, 0,7 °C (neigiama 0,1° anomalija): švelniai neigiama temperatūra buvo tik šiaurės rytiniame pakraštyje -0,2… 0,0 °C (artima SKN), aukščiausiai pakilo Pietvakarių Lietuvoje, pajūryje ir Kuršių nerijoje 1,0–1,6 (neigiama 0,1–0,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 16 d. Varėnoje, 10,2 °C, žemiausia – 11 d. Šalčininkuose, -12,0 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį kovo dešimtadienį buvo apie 18 mm (1,3 SKN). Daug kur kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,4–1,4 SKN), mažiausiai kritulių registruota Marijampolėje, 5,7 mm. Daugiausiai kritulių sulaukė Žemaičių aukštuma, 30–61 mm(1,8–2,7 SKN). Daugiausiai kritulių registruota Plungėje, 61 mm  (2 pav.).  Kovo 12 d. keturiose stotyse registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Kovo antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 38 val. (0,9 SKN): nuo 32,2 val. Kaune iki 50,9 val. Nidoje. (3 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje šalyje svyravo apie 1–2 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje siekė 5–8 °C.

Pirmomis dešimtadienio dienomis šalyje dirvožemiai buvo įšalę 1–16 cm. Vėlesnėmis dienomis dėl šiltesnių orų dirvožemiai pradėjo atitirpinėti ir dešimtadienio viduryje 3–12 cm dirvožemio įšalas buvo išlikęs tik Telšių ir Varėnos apylinkėse, nors ir jis Varėnoje nuo paviršiaus buvo atitirpęs 3 cm. Dešimtadienio pabaigoje atvėsus orams, storiausias 7–8 cm įšalo sluoksnis buvo susidaręs Kauno ir Vilniaus apylinkėse.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,5 °C (teigiama 2,2° anomalija): nuo 3,4–3,9 °C  rytiniame pakraštyje (teigiama 1,9–2,3° anomalija) iki 5,5–5,7 °C Pietvakarių Lietuvoje (teigiama 2,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 31 d. Lazdijuose, 19,1 °C, žemiausia – 23 d. Zarasuose, -10,3 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį kovo dešimtadienį buvo apie 10 mm (0,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–1,1 SKN), mažiausiai kritulių registruota Joniškyje, 1,4 mm. Daugiau nei 20 mm kritulių registruota vakarinėje dalyje,  20–47 mm (1,5–2,9 SKN). Daugiausiai kritulių registruota Kretingoje, 46,5 mm  – šis kiekis viršijo ir viso mėnesio SKN (2 pav.). 

Kovo trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 52 val. (0,8 SKN): nuo 38,2 val. Šiauliuose iki 62,8 val. Nidoje. (3 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje šalyje svyravo apie 3–5 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje siekė 10–14 °C.

Dešimtadienio pradžioje vietomis dirvožemiai buvo įšalę iki 9 cm. Vėlesnėmis dienomis atšilus orams, dirvožemiai šalyje pradėjo atitirpinėti, o paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemio įšalo šalyje nebuvo.

Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,4 °C (neigiama 1,4° anomalija): nuo 2,5–3,0 °C rytinėje šalies dalyje ir Žemaičių aukštumoje (neigiama 1,3–1,7° anomalija) iki 3,5–4,1 °C Pietų Lietuvoje, pajūryje ir pamaryje bei siaurame Šiaurės Lietuvos ruože (neigiama 0,7–1,6 ° anomalija), Nidoje 4,3 °C (neigiama 0,4 ° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 1 d. Lazdijuose, 16,7 °C, žemiausia – 4 d. Alytuje, -4,7 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį balandžio dešimtadienį buvo apie 14 mm (0,8 SKN). Pietų Lietuvoje ir dalyje šiaurinių rajonų kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–0,7 SKN), 20–29 mm kritulių registruota Vakarų Lietuvoje ir vietomis Aukštaitijoje (1,1–1,9 SKN). Mažiausias kritulių kiekis registruotas Druskininkuose, 2,6 mm, daugiausia Plungėje, 28,4 mm (2 pav.).

Balandžio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 52 val. (0,9 SKN): nuo 35,6 val. Utenoje iki 69,4 val. Nidoje. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 4–5 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje kilo iki 7–13 °C.

Balandžio 2 d., 4 d., 6–9 d. vietomis naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai buvo įšalę iki 1–4 cm.

 

 

Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,0 °C (neigiama 6,5° anomalija): nuo -5,2…-5,6 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (neigiama 4,4–4,6° anomalija) iki -11,1…-10,5 °C šiaurės rytiniuose rajonuose (neigiama 7,0–7,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 20 d. Palangoje, 2,9 °C, žemiausia – 18 d. Utenoje, -26,2 °C.

Antrąjį vasario dešimtadienį kritulių iškrito mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo apie 3 mm (0,2 SKN): Klaipėdoje kritulių nebuvo užregistruota, daugiausia buvo registruota Nemajūnų VMS, 11 mm (2 pav.).

Paskutinę dešimtadienio dieną visą šalį dengė sniegas, nuo 6–10 cm šiaurės vakarinėje dalyje iki 44 cm Puvočiuose (3 pav.).

Vasario trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 45 val.: nuo 31,7 val. Varėnoje iki 53 val. Kaune. (4 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 0 °C, pajūryje ir pamaryje svyravo apie -2…-1 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje siekė 0 °C.

Pirmosiomis dešimtadienio dienomis dirvožemiai daugelyje šalies rajonų buvo įšalę 1–10 cm. Giliausias 17–21 cm įšalo sluoksnis buvo susiformavęs Šilutės ir Šiaulių apylinkėse, o po storu sniego sluoksniu Biržų, Panevėžio ir Utenos apylinkėse įšalas nebuvo susidaręs. Dešimtadienio viduryje įšalo gylis keitėsi nežymiai, o baigiantis dešimtadieniui Šilutės ir Šiaulių apylinkėse dirvožemiai buvo įšalę 21–25 cm.

Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,2 °C (teigiama 5,1° anomalija): nuo 2,0–2,5 °C rytiniuose rajonuose iki 4,0–4,7 °C Telšių, Šiaulių Jurbarko ir Kybartų apylinkėse (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 25 d. Kybartuose – 15,9 °C (aukščiausia šios dienos oro temperatūra Lietuvoje per visą stebėjimų laikotarpį), žemiausia – 23 d. Šalčininkuose, -7,5 °C.

Trečiąjį vasario dešimtadienį kritulių iškrito labai mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 0,4 mm (vos 3 % SKN): daug kur, daugiausia Vakarų Lietuvoje, kritulių nebuvo visai, daugiau nei 1 mm buvo registruota tik 7 matavimo stotyse (2 pav.).

Paskutinę mėnesio dieną sniego danga registruota tik pietrytinėje šalies dalyje, aukščiausia – Puvočiuose, 10 cm.

Vasario trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 36 val. (1,6 SKN): nuo 15,6 val. Dūkšte iki  51,3 val. Kybartuose. (3 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 0–1 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje siekė 0–8 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai didžiojoje šalies dalyje buvo įšalę 2–16 cm. Storiausias 21–25 cm dirvožemio įšalo sluoksnis buvo išlikęs Šiaulių ir Šilutės apylinkėse, nors Šiaulių apylinkėse įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs 1 cm. Vietomis šalies šiaurės rytiniuose rajonuose dirvožemiai nebuvo įšalę. Vėlesnėmis dienomis dėl šiltesnių orų dirvožemio įšalo sluoksnis pradėjo plonėti ir dešimtadienio paskutinėmis dienomis daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo atitirpę. Storiausias dirvožemio įšalas laikėsi Šiaulių ir Varėnos apylinkėse, kur dirvožemiai buvo įšalę 12 cm, tačiau nuo paviršiaus atitinkamai 6 cm ir 3 cm sluoksnis buvo atitirpęs.

Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,7 °C (neigiama 0,2° anomalija): nuo 0,0–1,2 °C pajūryje, pamaryje ir  Kuršių nerijoje (-0,3… 0,8° anomalija) iki -2,2…-1,0 °C rytinėje šalies dalyje (neigiama 0,5–1,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 1 d. Joniškyje, 11,1 °C, žemiausia – 10 d. Šalčininkuose ir Varėnoje, -15,7 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį kovo dešimtadienį buvo apie 5 mm (0,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm. Mažiausiai kritulių registruota Dotnuvoje, 1 mm, ir tik vienoje stotyje iškrito daugiau nei 10 mm kritulių: Pasvalyje 14,2 mm.  (2 pav.). 

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga registruota pietrytinėje ir šiaurės rytinėje šalies dalyse. Aukščiausia danga buvo 5 cm,  Pasvalyje, Puvočiuose ir Varėnoje.

Kovo pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 51 val. (1,4 SKN): nuo 39,5 val. Klaipėdoje iki 61,3 val. Biržuose. (3 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje šalyje svyravo apie 0–1 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje siekė 5–7 °C, tik Varėnos apylinkėse apie 0 °C.

Pirmomis dešimtadienio dienomis storiausias dirvožemio įšalas laikėsi Varėnos apylinkėse, kur dirvožemiai buvo įšalę 12 cm, nors nuo paviršiaus 3 cm sluoksnis buvo atitirpęs. Dešimtadienio viduryje atvėsus orams ir nesant sniego dangai dirvožemiai šalyje buvo įšalę 1–10 cm, tik Raseinių ir Šiaulių apylinkėse dirvožemiai nebuvo įšalę. Paskutinę dešimtadienio dieną šalyje laikėsi 2–14 cm dirvožemio įšalo sluoksnis.

Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,2 °C (teigiama 3,6° anomalija): nuo 0,7–1,3 °C pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje iki -1,4 … -1,0 °C  rytiniame pakraštyje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 3,1–7,0 °C. Žemiausia nukrito iki -10,5…-4,4 °C.

Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 31 mm (1,6 SKN), nuo 13 mm Šakiuose iki  55 mm Liukonyse (2 pav.).

Sausio 25–27 d. vietomis registruoti pavojingo snygio¹  atvejai.

Paskutinę dešimtadienio dieną visą šalį dengė sniegas, nuo 2–6 cm pajūryje ir pamaryje iki 44 cm Puvočiuose (3 pav.).

Sausio trečiąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo vidutinis laikas Lietuvoje buvo 10 val., trumpiausiai Saulė švietė Dūkšte 2,8 val., ilgiausiai Biržuose 14,8 val. (4 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie 0 °C, aukščiausia kilo iki 0–1 °C.

Dirvožemiai giliausiai buvo įšalę dešimtadienio pirmomis dienomis, įšalo sluoksnis šalyje siekė 2–13 cm, tik vietomis po stora sniego danga dirvožemiai nebuvo įšalę. Vėlesnėmis dienomis dėl šiltesnių orų įšalo sluoksnis dirvožemiuose plonėjo, vietomis laikėsi 2–9 cm įšalo sluoksnis. Dešimtadienio pabaigoje giliausiai dirvožemiai buvo įšalę Varėnos apylinkėse – 5 cm.

 ¹ pavojingas snygis – kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta nuo 7 iki 20 mm kritulių.

Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,4 °C (neigiama 6,3° anomalija): nuo -8,0…-7,0 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (neigiama 5,7–6,3° anomalija iki -11,0…-10,5 °C šiaurės rytiniuose rajonuose (neigiama 5,5–7,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 1 d. Klaipėdoje, 5,0 °C, žemiausia – 6 d. Ukmergėje, -28,4 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį vasario dešimtadienį buvo apie 8 mm (0,6 SKN): nuo 3,1 mm Utenoje iki 20 mm Druskininkuose ir Liukonyse (2 pav.). 

Paskutinę dešimtadienio dieną visą šalį dengė sniegas, nuo 8–15 šiaurės vakarinėje dalyje, Nidoje ir Šiaulėnų apylinkėse iki 46 cm Puvočiuose (3 pav.).

Vasario pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 27 val.: nuo 19,9 val. Lazdijuose iki 37,2 val. Biržuose. (4 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų buvo labai panaši ir svyravo apie 0 °C, aukščiausia kilo iki 0–1 °C.

Pirmąją dešimtadienio dieną daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 2 cm, tik Raseinių ir Vilniaus apylinkėse laikėsi 4–6 cm įšalo sluoksnis. Žemėjant orai temperatūrai, dirvožemio įšalas pradėjo gilėti, dešimtadienio viduryje giliausiai dirvožemiai buvo įšalę Šilutės apylinkėse – 13 cm. Paskutinę dešimtadienio dieną daug kur šalyje laikėsi 1–10 cm dirvožemio įšalo sluoksnis. Giliausiai dirvožemiai buvo įšalę Šilutės ir Šiaulių apylinkėse (16–19 cm), o Biržų, Panevėžio ir Utenos apylinkėse po storu sniego sluoksniu įšalas nebuvo susidaręs.