Mėnuo: 2023 vasario

Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo artima SKN – 7,1 °C (neigiama 0,1 °C anomalija): nuo 6,1–6,5 °C Žemaičių aukštumoje iki 7,9–8,4 °C pajūryje ir 9,2 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra kilo iki 11,8–15,5 °C, žemiausia nukrito iki -1,6…2,3 °C, Nidoje 4,7 °C.

 

Antrąjį spalio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 38 mm (2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis svyravo tarp 30 ir 45 mm (nuo 1 iki 3 SKN), daugiau nei 60 mm iškrito Druskininkuose ir Kyburiuose (apie 4 SKN) (2 pav.). 11–14 dienomis vietomis buvo registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Spalio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje spindėjo vidutiniškai 23 val. (2/3 SKN): nuo 14,5 val. Kybartuose iki 30,1 val. Klaipėdoje (3 pav.).

Spalio 17–20 d. rytais daugelyje vakarinių šalies rajonų buvo fiksuotos šalnos, vietomis iki minus 3 °C.

Žemaičių aukštumoje spalio 10 d., Rytų Lietuvoje bei Kuršių Nerijoje – spalio 13 d., likusioje šalies dalyje – spalio 12d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko 9–12 dienų vėliau lyginant su SKN. Aktyvioji augalų vegetacija visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 140–143 d. – beveik dviem savaitėmis trumpiau, lyginant su SKN. Kartu su vidutinės paros oro temperatūros perėjimu žemiau 10 °C, baigėsi ir drėgmės sąlygų vertinimas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes. Paskutinėmis drėgmės sąlygų vertinimo dienomis šalyje vyravo labai sausos sąlygos. Pakruojo ir Joniškio savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausas periodas² buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje siekė 8–9 °C, aukščiausia daugelyje šalies rajonų svyravo apie 13–15 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 12–14 °C.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų

Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 16,8 °C (teigiama 1,1° anomalija): nuo 15,7–16,7 °C Rytų Lietuvoje (teigiama 0,5–1,0° anomalija) iki 17,4–17,9 °C Vakarų, Pietvakarių Lietuvoje (teigiama 1,1–1,5° anomalija) ir 18,8 °C Nidoje (teigiama 1,3°anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23,0–30,7 °C. Žemiausia nukrito iki 5,4–13,3 °C.

 

 

Trečiąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 69 mm (1,7 SKN). Didžiojoje šalies dalyje iškrito 30–50 mm kritulių (0,9–1,8 SKN). Dalyje Šiaurės ir Pietvakarių Lietuvos iškrito 12–30 mm (0,6–1,2 SKN). Vakarų ir Pietų Lietuvoje iškrito daugiausiai – 70–105 mm (2,4–3,8 SKN). Rugpjūčio 23–28 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus atvejai¹ (2 pav.). Ypač gausiai palijo pietiniuose ir rytiniuose rajonuose paskutinę mėnesio naktį.

 

2 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

 

Rugpjūčio trečiajį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 54 val. (0,7 SKN). Trumpiausiai Saulė spindėjo Rytų Lietuvoje ir Šiaulių apylinkėse 40–45 val. (0,5 SKN), ilgiausiai –centrinėje dalyje ir vakariniame pakraštyje 58–71 val. (apie 0,7) (3 pav.).

 

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 17–20 °C,  aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 25–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 22–25 °C.
Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje sausringos sąlygos buvo stebimos Ignalinos, Švenčionių, Vilkaviškio, Kalvarijos, Marijampolės, Panevėžio, Dotnuvos, Kelmės, Skuodo apylinkėse. Sausos sąlygos buvo susidariusios Jurbarke ir Šakiuose. Labai sausos sąlygos vyravo pietryčių Lietuvoje (Vilniuje, Trakuose, Šalčininkuose, Varėnoje, Alytuje), įpusėjus dešimtadieniui Neringos ir Trakų savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius², o likusioje Lietuvos dalyje daugiausia buvo fiksuojamos nepakankamo ir optimalaus drėgnumo sąlygos. Baigiantis dešimtadieniui dėl iškritusių gausesnių kritulių perteklinis drėgnumas įsivyravo Kretingoje, Klaipėdoje, Jonavoje, Kaišiadoryse, Kalvarijoje bei Druskininkuose. Sausos sąlygos vyravo Kelmės, Panevėžio, Kupiškio ir Švenčionių savivaldybėse, sausringos – Ignalinos, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Kėdainių, Tauragės, Pagėgių, Jurbarko ir Šakių savivaldybėse. Pietinėje Lietuvos dalyje daugiausia buvo stebimos optimalaus drėgnumo sąlygos, likusioje šalies dalyje buvo fiksuojamos nepakankamo arba optimalaus drėgnumo sąlygos.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų

Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,9 °C (teigiama 1,1° anomalija): nuo 13,7–13,9 °C Žemaičių aukštumoje (teigiama 0,5–0,7° anomalija) iki 15,0–16,0 °C Pietvakarių Lietuvoje ir pajūryje (teigiama 1,0–1,4° anomalija) bei 18,6 °C Nidoje (teigiama 0,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šalyje siekė 19–23 °C, žemiausia nukrito iki 5–9 °C,  Nidoje iki 12 °C.

Pirmąjį rugsėjo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 23 mm (artimas SKN), tačiau krituliai pasiskirstė netolygiai: Vidurio Lietuvoje, pietrytiniuose rajonuose  bei Rietave ir Guntauninkuose kritulių kiekis siekė 6–15 mm (0,3–0,5 SKN), daugiausiai kritulių išmatuota šiaurės vakarinėje dalyje ir Kartenoje 56–62 mm (2 SKN) (2 pav.).  6, 7, 9 ir 10 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Rugsėjo pirmąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 51 val. (0,8 SKN). Trumpiausiai Saulė spindėjo šiaurės vakaruose ir rytuose, 39–50 val., ilgiausiai – pietvakariuose (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 15–16 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 19–22 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 17–20 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dėl iškritusių gausių kritulių perteklinis drėgnumas dešimtadienio pradžioje vyravo Kretingoje, Klaipėdoje, Jonavoje, Kaišiadoryse, Birštone, Kalvarijoje, Lazdijuose, Druskininkuose bei Varėnoje. Sausringos sąlygos buvo stebimos Pakruojo, Kupiškio, Šakių ir Švenčionių savivaldybėse. Likusioje šalies dalyje buvo fiksuojamos nepakankamo arba optimalaus drėgnumo sąlygos. Antrojoje dešimtadienio pusėje Lietuvoje tapo drėgniau: perteklinio drėgnumo sąlygos buvo stebimos Zarasų apylinkėse, vakariniuose (Klaipėda, Kretinga, Plungė) bei pietiniuose šalies rajonuose (Kalvarija, Lazdijai, Druskininkai, Varėna, Alytus, Birštonas, Prienai, Jonava, Kaišiadorys). Sausringos sąlygos vyravo tik Pakruojo ir Kupiškio r. savivaldybėse. Kitur šalyje buvo fiksuojamos optimalaus ir nepakankamo drėgnumo sąlygos.

¹  pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,1 °C (teigiama 2,3° anomalija): nuo 12,7 °C rytiniame pakraštyje iki 15,7 °C pajūryje bei 16,0 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šalyje siekė 22–27 °C. 16 d. pasiektas naujas šios paros aukščiausios temperatūros rekordas Lietuvoje – 27,4 °C (Varėnos MS). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 1–7 °C, Nidoje iki 11 °C.  19 ir 20 d. vietomis registruotos pirmosios rudens šalnos.

Antrąjį rugsėjo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 5,5 mm (1/4 SKN). Visoje šalyje, išskyrus šiaurinį pakraštį, kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,05–0,6 SKN), daugiausiai kritulių registruota Tabokinės VMS – 24 mm (2 pav.).

Rugsėjo antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 75 val. (1,35 SKN). Trumpiausiai Saulė spindėjo Utenos apskrityje, ilgiausiai – Pietvakarių Lietuvoje (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 14–16 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 20–23 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 18–20 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, viso antrojo rugsėjo dešimtadienio metu daug kur pietų ir vakarų Lietuvoje fiksuotas perteklinis drėgnumas. Vietomis šalies šiaurėje pirmojoje dešimtadienio pusėje buvo sausiau – vyravo nepakankamo drėgnumo arba sausringos sąlygos. Likusioje šalies dalyje drėgmės sąlygos buvo optimalios. Dešimtadienio paskutinėmis dienomis dėl iškritusių kritulių drėgmės sąlygos Lietuvos šiaurėje bei daugelyje šalies rajonų pagerėjo.

 

Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,0 °C (neigiama 1,1° anomalija): nuo 15,8–16,4 °C Žemaičių aukštumoje ir rytiniame pakraštyje  (neigiama 1,4–1,7° anomalija) iki 17,8–18,3 °C Pietų Lietuvoje ir Kuršių nerijoje (neigiama 0,5–0,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 25,1–30,0 °C, Alytuje 31,4 °C. Žemiausia nukrito iki 5,2–10,7 °C, o Varėnoje iki 3 °, pajūryje ir Kuršių nerijoje iki 11,4–13,7 °C.

Trečiąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 30 mm (1,1 SKN), tačiau pasiskirstė labai netolygiai: Pietų Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–0,3 SKN), šiaurinėje šalies dalyje jų kiekis buvo 40–60 mm (1,4–2,4 SKN), o Biržuose, Kaišiadoryse, Kartenoje ir Pasvalyje viršijo 60 mm (2,1–2,5 SKN) (2 pav.). 21, 25, 27 ir 28 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Liepos trečiąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 85 val. (0,85 SKN): nuo 71–80 val. Šiaurės vakarų Lietuvoje ir Utenos apylinkėse iki 107 val. Lazdijuose (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 19–22 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 26–29 °C, Klaipėdoje iki 31 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 24–28 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje didžiojoje šalies dalyje vyravo perteklinio arba optimalaus drėgnumo sąlygos. Sausiau buvo rytiniame šalies pakraštyje – Švenčionių r., Vilniaus r., Elektrėnų, Kaišiadorių r., Šalčininkų r. savivaldybėse. Dešimtadienio eigoje sąlygas visoje Lietuvoje šiek tiek pagerindavo lokalaus pobūdžio krituliai, tačiau dešimtadienio pabaigoje dėl kritulių trūkumo pietinėje šalies dalyje – Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, Marijampolės r., Trakų r. ir Šalčininkų r. savivaldybėse buvo fiksuojamos sausringos, o Kalvarijos, Alytaus r., Lazdijų r., Druskininkų savivaldybėse – labai sausos sąlygos. Labai sausos sąlygos viso dešimtadienio metu buvo fiksuojamos Varėnos r. savivaldybėje, o drėgmės čia nesikeičiant, dešimtadienio pabaigoje Varėnos r. savivaldybėje užsitęsęs sausas periodas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius².

 

¹  pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų.

Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,4 °C (teigiama 1,1° anomalija):  nuo 18,5 °C Žemaitijoje iki 20,2 °C Alytuje (1 pav.).  Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 5,4–10,8 °C, Nidoje iki 15,3 °C, aukščiausia siekė 27,9–32,6 °C. Vietomis 8–10 dienomis registruota kaitra¹.

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 15 mm (0,7 SKN): rytiniame šalies pakraštyje kritulių kiekis nesiekė 5 mm (0,2 SKN), didžiojoje šalies dalyje išmatuota 5–15 mm (0,3–0,9 SKN), 15–34 mm kritulių teko juostai nusitęsusiai iš pietvakarių į šiaurės vakarus ir kai kuriems Žemaitijos rajonams (0,6–1,6 SKN) (2 pav.). Vietomis 3–5 dienomis registruoti pavojingo lietaus² atvejai.

Rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo apie 103 val. (1,1 SKN): nuo 91 val. Šiauliuose iki 113 val. Vilniuje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 28–31 °C, Klaipėdoje iki 33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 25–28 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje šiaurinėje šalies dalyje vyravo perteklinio arba optimalaus drėgnumo sąlygos. Dėl kritulių trūkumo pietinėje šalies dalyje – Kazlų Rūdos ir Trakų r. savivaldybėse, buvo fiksuojamos sausringos, Marijampolės r. savivaldybėje – sausos, o Kalvarijos, Alytaus r., Lazdijų r. ir Druskininkų savivaldybėse – labai sausos sąlygos. Varėnos rajone užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius³. Dėl gausesnių kritulių dešimtadienio eigoje drėgmės sąlygos šalyje pagerėjo, Varėnos r. savivaldybės teritorijoje sausas periodas, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, baigėsi. Dešimtadienio pabaigoje drėgmės perteklius vis dar vyravo Pasvalyje, Kupiškyje, Jonavoje, Kaišiadoryse, tačiau dėl nepakankamo kritulių kiekio kitur šalyje darėsi sausiau: nepakankamai drėgna tapo Skuode, Kelmėje, Radviliškyje, Panevėžyje, Utenoje, Prienuose, Birštone, Kalvarijose; sausringos sąlygos buvo fiksuojamos rytiniame šalies pakraštyje (Ignalina, Švenčionys, Vilnius, Šalčininkai), šalies pietvakariuose (Vilkaviškis, Kazlų Rūda, Marijampolė) bei Šilutės apylinkėse; sausos sąlygos buvo susidariusios Jurbarke, Šakiuose ir Alytuje; labai sausos sąlygos vyravo Nidoje, Dotnuvoje, Trakuose, Varėnoje, Druskininkuose ir Lazdijuose. Kitur šalyje drėgmės kiekis buvo optimalus.

¹ kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai iš eilės 3 ar daugiau parų aukščiausia oro temperatūra būna lygi ar aukštesnė nei 30 °C.

²  pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų.

Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūrą buvo 18,7 °C (teigiama 1,4° anomalija): nuo 17,5–17,8 °C Rytų Lietuvoje (teigiama 0,6–0,9° anomalija) iki 19,2–19,6 °C Pietvakarių Lietuvoje (teigiama 1,6–1,8° anomalija)  ir 20,0 °C Nidoje (teigiama 2,3°anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,0–32,4 °C.  Vietomis 7–10 ir 15–17 dienomis registruota kaitra¹. Žemiausia nukrito iki 3,7–10,0 °C, Nidoje iki 15,8 °C.

Antrąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 4 mm (0,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm, vietomis jų nebuvo visai (0–0,2 SKN), kitur jų kiekis sudarė 5–20 mm (0,2–0,9 SKN) ir tik 3-ose stotyse buvo didesnis nei 20 mm (24–33 mm arba 1,1–1,4 SKN). 19 ir 20 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus atvejai² (2 pav.).

Rugpjūčio antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 100 val. (1,2 SKN). Trumpiausiai Saulė spindėjo Rytų Lietuvoje ir Šiaulių apylinkėse, ilgiausiai –vakariniame pakraštyje (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 21–24 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 27–31 °C, Klaipėdoje ir Varėnoje iki 32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 24–27 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje šiaurinėje šalies dalyje vyravo optimalaus drėgnumo sąlygos. Dėl kritulių trūkumo pietinėje šalies dalyje – Lazdijuose, Druskininkuose, Alytuje, Trakuose, Varėnoje, taip pat Dotnuvoje ir Nidoje vyravo labai sausos sąlygos. Sausringa buvo rytiniame šalies pakraštyje (Ignalina, Švenčionys, Vilnius, Šalčininkai), šalies pietvakariuose (Vilkaviškis, Kazlų Rūda, Marijampolė, Prienai, Birštonas) bei Šilutės ir Panevėžio apylinkėse. Dešimtadienio eigoje drėgmės sąlygos keitėsi nežymiai, o baigiantis dešimtadieniui sausringos sąlygos buvo stebimos Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Vilkaviškio, Kalvarijos, Marijampolės, Dotnuvos, Kelmės, Šilutės ir Skuodo apylinkėse. Jurbarke, Šakiuose, Alytuje ir Šalčininkuose buvo susidariusios sausos sąlygos, o Varėnos ir Trakų apylinkėse vyravo labai sausos sąlygos. Druskininkų rajone užsitęsęs sausas periodas paskutinę dešimtadienio dieną pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Likusioje Lietuvos dalyje daugiausia buvo fiksuojamos nepakankamo ir optimalaus drėgnumo sąlygos.

 

¹ kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai iš eilės 3 ar daugiau parų aukščiausia oro temperatūra būna lygi ar aukštesnė nei 30 °C.

²  pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2020 m. birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo aukščiausia nuo 1961 m. – 20,9 °C (teigiama 4,9° anomalija): nuo 20,1–20,2 °C pajūryje ir Žemaičių aukštumoje (teigiama 4,7–5,1° anomalija) iki 21,5–21,7 °C Nidoje, vietomis Šiaurės Lietuvoje ir Tauragės bei Alytaus apylinkėse (teigiama 5,5–5,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra kilo iki 28,8–31,4 °C, net 5-ias dešimtadienio dienas aukščiausia oro temperatūra perkopė 30 °C. Žemiausia dešimtadienio temperatūra buvo 10,5–13,9 °C, Nidoje 15,3 °C. 26 ir 27 d Nidoje registruotos tropinės naktys¹ – minimali oro temperatūra buvo 21,2 ir 20,1 °C.

Trečiąjį birželio dešimtadienį Lietuvoje vidutiniškai iškrito 43 mm kritulių (1,6 SKN), tačiau jų pasiskirstymas buvo labai netolygus: rytiniuose rajonuose kritulių kiekis neviršijo 20 mm (0,1–0,7 SKN), o Pietų Lietuvoje, pajūryje ir vietomis Šiaurės Lietuvoje viršijo 70 mm (2,0–4,0 SKN), Lazdijuose iškrito 141 mm (5,4 SKN) (2 pav.). 21, 23, 27 ir 28 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus² atvejai, 23 d. – ir stichinis lietus³ Druskininkuose, Klaipėdoje ir Palangoje. 30 d. naktį Lazdijų AMS registruotas katastrofinis lietus⁴, kai per 11 val. iškrito 104,2 mm kritulių. Šią naktį taip pat registruoti stichinis lietaus atvejai 8-iose stotyse bei pavojingas lietus 32-ose stotyse.

Birželio trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 99 val. (115 % SKN): nuo 92 val. Klaipėdoje iki 112 val. Biržuose (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 22–26 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 30–35 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 26–30 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje didžiojoje šalies dalyje vyravo perteklinio arba optimalaus drėgnumo sąlygos. Toliau pajūrio, apie Žemaitiją, daugiausia buvo nepakankamai drėgna, sausringos sąlygos fiksuotos Šilutės, Kretingos, Kupiškio, Anykščių rajonuose, labai sausos sąlygos fiksuotos Kelmės rajone. Dėl iškritusio gausesnio lietaus baigiantis dešimtadieniui Lietuvoje įsivyravo perteklinio arba optimalaus drėgnumo sąlygos, nepakankamai drėgna buvo Nidos, Skuodo, Akmenės, Šiaulių, Kelmės, Kupiškio ir Vilniaus rajonuose, sausringos sąlygos išliko tik Mažeikių apylinkėse.

¹ tropinė naktis – kai minimali oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20°C

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

⁴ katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 kritulių.

Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,7 °C (neigiama 0,7° anomalija): nuo 15,2 °C Žemaičių aukštumoje (neigiama 1,4–1,9° anomalija) iki 18,3 °C pietryčiuose (teigiama 0,2–0,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 19,7–27,5 °C, žemiausia nukrito iki 6,8–9,6 °C, pajūryje ir Kuršių nerijoje iki 11,6–11,9 °C.

 

Pirmąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 28 mm (1,2 SKN). Mažiausiai kritulių registruota pietinėje šalies dalyje 6–15 mm (0,2–0,6 SKN), daugiausiai – vietomis Žemaitijoje, centrinėje šalies dalyje ir Tabokinėje 46–53 mm (2,1–2,9 SKN). 2, 3, 8 ir 10 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai (2 pav.).

 

Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 61 val. (0,6 SKN) – nuo 51 val. šiaurės rytuose iki 78 val. pietvakariniame pakraštyje (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje didžiojoje šalies dalyje svyravo apie 18–21°C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 23–27, o Lietuvos pietvakariuose – 28–29°C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 21–26°C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dėl didelio kritulių kiekio, užfiksuoto dešimtadienio pradžioje, daugelyje savivaldybių pasiekti perteklinio drėgnumo rodikliai. Ypač didelis drėgmės perteklius stebėtas Lazdijų, Marijampolės, Kalvarijos ir Prienų savivaldybėse, nepakankamai drėgna buvo tik Nidoje. Antroje dešimtadienio pusėje didžiojoje šalies dalyje įsivyravo optimalaus arba perteklinio drėgnumo sąlygos, tik pietvakarių Lietuvoje buvo sausiau – nepakankamai drėgna arba sausringa Molėtuose, Kaišiadoryse, Elektrėnuose, Vilniuje, Šalčininkuose, Varėnoje. Labiausiai išsiskyrė Lazdijai – čia visą dešimtadienį išsilaikė ypač didelis drėgmės perteklius.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo artima SKN – 17,9 °C (vos 0,2° žemiau SKN): nuo 17,1 °C rytiniame pakraštyje  (neigiama 0,4° anomalija) iki 18,7 °C Tauragės apylinkėse ir 19,1 °C Nidoje (teigiama 0,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 26,3–30,6 °C, žemiausia nukrito iki 5,4–9,9 °C, Nidoje iki 12,7 °C.

Antrąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 5 mm (0,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0–0,2 SKN), daugiau nei 10 mm kritulių iškrito vietomis Žemaitijoje, K. Naumiesčio ir Šalčininkų apylinkėse (0,5–0,8 SKN) ir tik Pasvalyje bei Leckavoje jų kiekis viršijo 20 mm (atitinkamai 0,8 ir 1,1 SKN). 11 d. Rietave registruotas pavojingo lietaus¹ atvejis (2 pav.).

Liepos antrąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 110 val. (1,25 SKN) – nuo 90 val. Pietryčių Lietuvoje iki 120 val. Žemaitijoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje lyginant su pirmuoju dešimtadieniu visoje Lietuvoje pakilo iki 20–23°C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų augo iki 28–31°C, Klaipėdoje – iki 33°C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje fiksuota apie 24–29°C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje iš Lazdijų apylinkių pasitraukė itin didelis drėgmės perteklius, be to, labiausiai išsiskyrė Varėnos apylinkės – čia pradėtos fiksuoti labai sausos sąlygos, kurios buvo stebimos iki pat dešimtadienio pabaigos. Dešimtadienio eigoje situacija keitėsi labai nežymiai, didžiojoje šalies dalyje drėgmė buvo optimali arba buvo tik nedidelis jos perteklius, sausiau rytiniame šalies pakraštyje, sąlygas visoje Lietuvoje šiek tiek pagerindavo lokalaus pobūdžio krituliai. Paskutinę dešimtadienio dieną Rokiškio, Zarasų, Ignalinos, Molėtų, Ukmergės, Širvintų, Kaišiadorių ir Alytaus apylinkėse stebėtos nepakankamo drėgnumo sąlygos, Švenčionyse, Vilniuje, Elektrėnuose bei Šalčininkuose sausringa, Varėnoje išliko labai sausa.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.