Mėnuo: 2023 birželio

2023 m. vasario mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Lukas Sudvajus

Vasario pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -1,0 °C (teigiama 2,1° anomalija): nuo -3,0…-2,0 °C (teigiama 2,2° anomalija) rytinėje šalies dalyje iki 0,0–1,1 °C (teigiama 2,4–2,5° anomalija) vakarinėje. Didžiojoje šalies dalyje vyravo -2…0 °C temperatūra (teigiama 1,7–2,4° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 5,7 °C išmatuota 7 d Palangoje, žemiausia -11,1 °C 4 d. Anykščiuose.

Pirmąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 8,4 mm (0,5 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 2–10 mm (0,2–0,8 SKN), Pietvakarių Lietuvoje ir vietomis Aukštaitijoje kritulių buvo 10–20 mm (0,5–1,1 SKN), gausiausiai kritulių registruota Pagėgiuose, 26,7 mm (1,4 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis registruotas Aunuvėnuose (Panevėžio r.) ir Telšiuose (2,5 mm ir 3 mm).

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi rytinėje šalies pusėje bei Laukuvos ir Raseinių apylinkėse, kitur jos nebuvo visai ar nesiekė 2 cm. Storiausia sniego danga buvo Tauragnuose, Švenčionyse ir Dūkšte, atitinkamai 22, 15 ir 13 cm.

Vasario pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 18,5 val. (0,9 SKN): nuo 9,5 val. Varėnoje iki 37,7 val. Nidoje (3 pav.)

Pirmąją dešimtadienio dieną dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 2–5 cm. Per dešimtadienį dirvožemiai daugelyje rajonų palengva šalo – tam didelės reikšmės turėjo ne tik šaltos naktys, bet ir labai plona sniego danga. Didžiausias dirvožemio įšalo gylis fiksuotas vasario 10 d. Vilniuje ir siekė 10 cm, kitur vyravo 2–8 cm įšalo sluoksnis.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -3…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje pirmąjį vasario mėnesio dešimtadienį (363 DU1) buvo vidutiniškai vos 1 % mažesnis ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (367 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (433 DU) fiksuota 2 d., o mažiausios – 8 d. (305 DU) ir 9 d. (309 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio sudarė 23 % (2 d.), -19 % (8 d.) ir -18 % (9 d.).

11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2023-05-19 | Ultravioletinės spinduliuotės matavimai Lietuvoje

Paskelbta paskelbė root

Kalendoriniam pavasariui einant į pabaigą bei vasarai įsibėgėjant, giedrų ir saulėtų dienų skaičius didėja, o kartu auga ir sveikatai pavojingos ultravioletinės Saulės spinduliuotės (toliau – UV) kiekis. Su kiekviena diena didėjant šio elemento svarbai, norime jus supažindinti su Lietuvoje atliekamais UV matavimais.

Lietuvoje pirmieji UV matavimai buvo pradėti Kauno meteorologijos stotyje (toliau – MS) ir Palangos aviacinėje meteorologijos stotyje (toliau – AS). Kaune nuo 2000 m. matuojama UVA (315–400 nm), UVB (280–315 nm), o nuo 2020 m. pradėta matuoti UVE (atitinka žmogaus odos jautrumą pagal ISO 17166:1999 / CIE 007/E-1998 arba kitaip – eriteminė spinduliuotė, kurią, pagal jutiklio gamintoją, sudaro 17 % UVA ir 83 % UVB esant giedram dangui). Palangoje nuo 2000 m. matuota UVB, o nuo 2020 m. matavimai perkelti į Vėžaičių automatinę meteorologijos stotį (toliau – AMS), kur be UVB pradėta matuoti ir UVE spinduliuotė. 2000–2020 m. laikotarpiu matavimai buvo atliekami Solar light biometru 501-A (1 pav.), tačiau nuo 2020 m. minėti biometrai buvo pakeisti moderniais Kipp & Zonen Smart UV serijos radiometrais (2 pav.). UVA, UVB ir UVE automatiniai matavimai atliekami kas valandą, taip pat UVB papildomai matuojama ir kas 5 minutes.

UV indeksas – tai paprasta ir lengvai suprantama UV spinduliuotės intensyvumo įvertinimo priemonė. Lietuvoje UVI indeksas apskaičiuojamas padauginus maksimalias paros UVE reikšmes iš 40. Siekiant geriau perprasti UVI indekso kaitą Lietuvoje, pateikiame trumpą 2022 m. UVI indekso apžvalgą.

2022 m. Kauno MS ir Vėžaičių AMS birželio–liepos mėnesiais UVI buvo aukštas (apytiksliai 6 UVI), balandį–gegužę ir rugpjūtį–rugsėjį fiksuotas vidutinis (3–5 UVI), o kitais mėnesiais – žemas (0–2 UVI) (3 pav.). Kaune pasitaikė 142, o Vėžaičiuose – 138 atvejai, kai UVI reikšmės buvo registruojamos lygios ir didesnės už 3 UVI (tai yra minimali UVI reikšmė, kurią pasiekus jau turime pradėti saugotis nuo Saulės keliamos žalos). Aukštas (6 UVI) indeksas Kauno MS fiksuotas 5, o Vėžaičių AMS 8 dienas. Kaune ir Vėžaičiuose daugiausia šių dienų pasitaikė birželio ir liepos mėnesiais. Aukščiausia 2022 m. UVI reikšmė Kauno MS išmatuota liepos 3 d. (siekė 6,1 UVI, užfiksuota 13:03 val.), o Vėžaičių AMS – liepos 2 d. (siekė 6,1 UVI, užfiksuota 14:04 val.). Pagal turimus duomenis vidutiniškai UVI maksimalios paros reikšmės Lietuvos teritorijoje registruojamos 13–14 val.

Taip pat įspėjame, jog artimiausiomis dienomis (gegužės 19–21 d.) šalies teritorijoje, vyraujant anticikloninei cirkuliacijai, UVI pasieks 6 (aukštas) bei toks išliks visą savaitgalį (4 pav.). Rekomenduojama vidurdienį geriau likti patalpose bei nebūti atviroje saulėje, taip pat dėvėti marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Visas UV indekso prognozes galite sekti mūsų internetinėje svetainėje. Papildomai apie UV galite pasiskaityti čia.

Saugių ir gražių saulėtų orų! wink

Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė