Klimato savaitės ir LHMT 102-erių metų sukakties proga Vilniuje suorganizavome dvi pažintines ekskursijas. Per savotišką atvirų durų dieną priėmėme beveik 30 lankytojų. Mus aplankė Vilniaus universiteto „Klimatologijos ir hidrologijos“ studijų programos pirmo kurso studentai ir 3 kl. mokiniai iš „Saulės Gojaus“ mokyklos.
Ekskursijų metu buvo parodyta bei detaliau papasakota apie sinoptikų darbą ir jų naudojamus žemėlapius. Studentai supažindinti su Vilniaus miesto sąlygas fiksuojančia meteorologijos stotimi. Jiems pristatytas ir visuomenei mažai matomas, tačiau orlaivių pilotams ypač svarbus aviacinių prognozių specialistų darbas. Visi lankytojai išvydo didžiulį hidrometeorologinių duomenų archyvą, kuriame galėjo pavartyti tarpukario laikų istorinius orų žemėlapius bei paskaityti tais laikais sudarytas orų prognozes. Daugeliui įspūdį kėlė pademonstruotas vėjo tunelio veikimas, kuris gali sukurti net uraganinio stiprumo vėjus. Na o vizito pabaigoje mažieji lankytojai žaidė interaktyvius hidrometeorologinius žaidimus ir buvo apdovanoti žaibo formos atšvaitais.
Visi dalyviai turėjo puikią progą ne tik viską pamatyti bei išgirsti iš pirmų lūpų, tačiau ir asmeniškai pakalbėti su specialistais. Daugiausia įvairių klausimų iš lankytojų, kaip ir įprastai, sulaukė budintys sinoptikai.
Netolimoje ateityje planuojame suorganizuoti dar bent vieną ekskursiją į kurią su LHMT darbu pakviesime susipažinti kitų mūsų šalies įstaigų atstovus. Plačiau apie tai pranešime iki renginio likus 1–2 savaitėms. 😉
Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,1 °C (teigiama 0,8° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 6,7–7,0 °C (teigiama 0,6° anomalija), Rytų ir Šiaurės Lietuvoje 7,0–8,0 °C (teigiama 0,5–1,1° anomalija), šalies pietvakariuose ir vakaruose, išskyrus vakarinį pakraštį 8,0–9,0 °C (teigiama 0,7–1,1° anomalija), vakariniame pakraštyje 9,0–10,3 °C (teigiama 1,2–1,4° anomalija), Nidoje 10,7 °C (teigiama 1,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 22,8 °C registruota 14 d. Druskininkuose – tai ir naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia temperatūra -3,6 °C fiksuota 19 d. Skuode.
Vėstant orams, šalnos tiek dirvos paviršiuje, tiek ore fiksuotos vis dažniau beveik visoje šalyje.
1 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį spalio dešimtadienį buvo 29,8 mm (1,7 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Pietų Lietuvoje, Klaipėdoje ir Pasvalio , Guntauninkų bei Joniškio apylinkėse, 10–20 mm (0,7–1,5 SKN), didžiojoje šalies dalyje išmatuota 20–40 mm kritulių (1,1–2,4 SKN), Vakarų Lietuvoje, išskyrus pajūrį, ir Puvočiuose 40–80 mm (1,7–4,1 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Lazdijams ir Kalvarijai – po 11,7 mm, daugiausiai – Laukuvai, 80 mm.
12, 14 ir 15 dienomis vietomis fiksuoti pavojingo1 lietaus atvejai.
2 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio antrąjį dešimtadienį buvo 35,2 val. (artimas SKN laikas): nuo 26,1 val. Utenoje iki 42,9 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Antrojo spalio dešimtadienio pirmosiomis dienomis stichinė sausra traukėsi iš pietinės Lietuvos teritorijos ir jau spalio 14 d. sausra baigėsi visoje šalies teritorijoje. Ilgiausiai stichinė sausra buvo fiksuota Alytaus m. sav. ir kai kuriose Alytaus r. sav. seniūnijose.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–10 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 13–17 °C, žemiausia krito iki 1–5 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–7 °C, o Šilutės automatinėje meteorologijos stotyje krito iki 10 °C temperatūros.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
Spalio 17–18 d. turėjome svečių. Lankėsi EUMETSAT MTGUP (Meteosat Third Generation User Preparation) grupės atstovai norėdami užtikrinti LHMT pasiruošimą priimti naujos kartos palydovų duomenis, padėti spręsti kylančius iššūkius ir suteikti reikalingą informaciją sklandžiam darbui.
Antros kartos meteorologinius palydovus (MSG) pamažu keičia trečios kartos palydovai (MTG). Naujosios kartos palydovai ne tik užtikrins duomenų tęstinumą dar 20 metų, bet ir detalesnius, kokybiškesnius duomenis bei naujas jų panaudojimo galimybes.
Keleto pranešimų cikle gyvai ir nuotoliu dalyvavę klausytojai (tiek LHMT darbuotojai, tiek atstovai iš kitų įstaigų) įsitikino, jog atmosferos stebėjimai artimiausioje ateityje ir toliau nesustoja tobulėti: naujojo MTG-I1 palydovo nuotraukos kur kas detalesnės, todėl atmosferoje vykstantys procesai bus matomi daug aiškiau, o įvairūs specializuoti produktai turėtų atnešti dar daugiau naudos Lietuvos bei visų Europos šalių visuomenėms.
Nuotraukose – keletas akimirkų iš vykusio renginio
Uraganas rašome kabutėse, nes tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) Lietuvoje nebūna. Mūsų šalies pajūryje kartais pasitaiko tik uraganinio stiprumo vėjo audros, kurios tradiciškai būna pavadinamos uraganais.
Viena tokių praslinko 1967 m. spalio 17–18 d. Švedai ją yra pavadinę Lenos vardu. Prieš smarkią audrą tuometė Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos valdyba išplatino perspėjimą, jog naktį iš spalio 17 į 18-ąją prognozuojamas 10–11 balų (t. y. iki 32–33 m/s) siekiantis vėjas (stiprus štormas).
Vis dėlto, 1967 m. vėjo audra buvo tokia baisi, kad jos stiprumas galėjo prilygti net 2–3 uragano kategorijai. Spalio 18 d. Klaipėdoje užfiksuotas vėjas, kurio greitis siekė iki 40 m/s (144 km/h arba 78 mazgų). Manoma, jog pavieniai vėjo gūsiai galėjo siekti net iki 55 m/s (198 km/h arba 107 mazgų). Taigi, savo jėga 1967 m. audra buvo baisesnė už uraganą „Anatolijų“ (1999 m. gruodžio 4 d., vėjas – iki 40 m/s) ir „Erviną“ (2005 m. sausio 9 d., iki 34 m/s), kurių vėjai maždaug atitiko pirmos kategorijos uraganą.
Nuo ypač audringos Baltijos jūros bangų nukentėjęs kopagūris, 1967 m. spalis
1967 m. ypač audringa Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, paplovė kopagūbrius, pajūryje kilo potvynis. Didelės žalos uraganinio stiprumo vėjo audra padarė Klaipėdai. Gūsingi vėjai sukėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale. Vanduo pakilo net iki 1,86 metro žymos – taip aukštai (pagal turimus istorinius duomenis) vanduo dar niekada nebuvo pakilęs. Danės (Dangės) upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius. Na o visoje Žemaitijoje išvertė daugybę medžių – per 3–4 mln. m³ medienos. Maždaug tiek medienos tais laikais būdavo numatyta kirtimui per trejus metus.
Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,7 °C (teigiama 1,4° anomalija). Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje 9–10 °C (teigiama 0,9–1,2° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 10–11 °C temperatūra (teigiama 1,2–1,6° anomalija), vietomis Pietų Lietuvoje, Jonavos apylinkėse ir vakariniam pakraštyje 11–12 °C (teigiama 1,5–2,0° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje, 13–14 (teigiama 2,5–2,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 25,4 °C registruota 3 d. Alytuje – tai naujas šios dienos šilumos rekordas Lietuvoje. Žemiausia temperatūra nukrito iki -4,3 °C 10 d. taip pat Alytuje.
Didžiojoje šalies dalyje, spalio 4 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Vakarinėje ir Šiaurės rytinėje dalyje meteorologinė vasara baigėsi spalio 5 d. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai mėnesiu vėliau lyginant su SKN.
1 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį spalio dešimtadienį buvo 34,3 mm (1,4 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Vidurio Lietuvoje ir rytiniame pakraštyje, 14–30 mm (0,7–1,4 SKN), Aukštaitijoje, pajūryje ir pamaryje bei dalyje Žemaitijos 30-60 mm (1,1–2,5 SKN), gausiausiai palijo Žemaičių aukštumos priešvėjiniuose šlaituose ir Tabokinėje, 60–77 mm (1,8–1,9 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis per I-ąjį dešimtadienį užfiksuotas Plungėje – 76,2 mm, mažiausias – Šeduvoje ir Panevėžyje, atitinkamai 14,6 ir 14,8 mm. 4–6 ir 8 dienomis vietomis, daugiausiai Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje fiksuoti pavojingo1 lietaus atvejai.
Pirmojo spalio dešimtadienio pradžioje stichinė sausra toliau plėtėsi pietinėje šalies dalyje, apimdama Lazdijų, Druskininkų, Alytaus miesto ir rajono sav. teritorijas. Taip pat buvo fiksuojama ir kai kuriose Prienų, Marijampolės r. sav. seniūnijose. Dešimtadienio pabaigoje sausra pasitraukė iš kai kurių teritorijų – baigėsi Prienų, Druskininkų ir Marijampolės sav. teritorijose, bei kai kuriose Alytaus ir Lazdijų r. sav. seniūnijose.
2 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio pirmąjį dešimtadienį buvo 41,8 val. (artimas SKN): nuo 28,2 val. Klaipėdoje iki 48,6 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vėstant orams, dešimtadienio pabaigoje daugelyje šalies meteorologijos stočių buvo fiksuota šalna dirvos paviršiuje ir ore.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 10–13 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 17–20 °C, žemiausia krito iki 3–8 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 7–10 °C.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
Pernai pirmasis sniegas Lietuvoje buvo vėlyvas ir iškrito tik lapkričio 16 d. (~2 savaitėmis vėliau nei vidutiniškai), o šiemet pirmą kartą pasirodė labai anksti, spalio 8-ąją (~3 sav. anksčiau nei vidutiniškai).
Remiantis daugiamečiais duomenimis, pirmasis sniegas Lietuvos teritorijoje iškrinta ne vienu metu (šalies teritorijoje – vidutiniškai lapkričio 4 d.). Anksčiausiai jis pasirodo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje (vidutiniškai spalio 26–30 d.), o vėliausiai pajūrio ruože ir Kuršių nerijoje (vidutiniškai lapkričio 10–12 d.).
Per stebėjimų istoriją anksčiausiai pirmas sniegas Lietuvoje iškrito 1972 m. rugsėjo 28–29 dienomis. Tuomet žiemiški krituliai trumpam nuklojo Panevėžio kraštovaizdį. Vis dėlto, dėl sparčios klimato kaitos vidutinės pirmojo sniego bei pastovios sniego dangos susidarymo datos pamažu vėlyvėja (o štai pvz. 2019–2020 m. žiemą pastovi sniego danga iš viso nesusidarė).
Remiantis dabartiniais skaičiavimais, artėjančiomis dienomis oro srautai pamažu pasisuks iš vakarų ir pietvakarių, pamažu atšils, todėl snaigės vietoje lietaus jau nepasirodys.
Sinoptiko paruoštą ir kasdien atnaujinamą orų prognozę skaitykite čia.
Tarp šalies gyventojų populiari svetainė meteo.lt atnaujino išvaizdą, pasipildė naujais duomenų rinkiniais bei tapo draugiškesnė naršantiems iš mobiliųjų įrenginių. Po atnaujintu jos rūbu slepiasi kur kas daugiau svarbių pokyčių. Vienas iš svarbiausių – užtikrinti didėjančius kibernetinio saugumo reikalavimus bei atlaikyti vis didesnius vartotojų sukuriamų užklausų krūvius nei iki šiol.
Daugeliui LHMT svetainės lankytojų aktualiausia artimiausių dienų orų prognozė. Reiklesni vartotojai galės rasti išsamesnių duomenų – vėjo kryptį ir stiprumą, ultravioletinių spindulių indeksą, šalnų ir sausrų žemėlapius, debesų su krituliais judėjimo prognozes, kompozitines kritulių radarų ir žaibų išlydžių vizualizacijas. Be to, nuo šiol svetainės faktinių orų žemėlapyje rasite gerokai daugiau meteorologijos stočių, o jų teikiami duomenys atsinaujins greičiau.
Naujoji svetainė, jau pasiekiama adresu meteo.lt, laukia Jūsų įvertinimo. Artimiausiu metu ji dar bus pildoma naujais moduliais, tokiais kaip LHMT teikiamų mokamų paslaugų užsakymas su momentinio apmokėjimo galimybe ir pasirinktos meteorologinių stebėjimų stoties duomenų grafiniu atvaizdavimu. Optimizavus svetainės infrastruktūrą pagal stebimus lankytojų srautus naujoji svetainė galutinai pakeis dabartinę, todėl kviečiame savo pastabas ar pastebėtas klaidas pranešti mums el. paštu: nuomones@meteo.lt.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM interneto svetainės sukūrimo paslaugų pirkimas įgyvendintas įmonės MB „Slyva“.
Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,5 °C (teigiama 3,7° anomalija). Tai pats šilčiausias rugsėjis nuo 1961 m. – iki šiol šilčiausias buvo 1975 m., 14,9 °C.
Vėsiausia buvo Rytų ir Pietryčių Lietuvoje bei Žemaičių aukštumos šiaurinėje dalyje, 15–16 °C (teigiama 3,2–3,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje 16–17 °C (teigiama 3,5–4,0° anomalija), vakariniame pakraštyje, Pietvakarių Lietuvoje, Birštono–Jonavos ruože ir Elektrėnų apylinkėse 17–18 °C (teigiama 3,1–4,4° anomalija), Kuršių nerijoje ir Ventės rage 18,0–18,2 °C (teigiama 3,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23,5–30,4 °C, žemiausia nukrito iki 2,1–9,0 °C, Nidoje 12,0 °C, Ventėje 11,1 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 13 d. Birštone 30,4 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Parų rekordai šį mėnesį pasiekti dar 5 dienas: 12 d. 29,3 °C (Šakiai), 22 d. 27,8 °C (Alytus ir Druskininkai), 27 d. 28,1 °C (Kalvarija), 28 d. 27,8 °C (Kalvarija), 29 d. 27,0 °C (Birštonas). Vėsiausia buvo 16-os naktį Varėnoje, 2,1 °C.
Šį mėnesį laikantis aukštai vidutinei paros temperatūrai Lietuvos teritorijoje tęsėsi meteorologinė vasara.
1 pav. Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra
Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 31,6 mm (0,5 SKN). Juostoje, einančioje per šalies vidurį iš šiaurės į pietus kritulių buvo mažiausiai, 4–20 mm (0,1–0,4 SKN). Rytinėje Žemaitijos pusėje ir Rytų Lietuvos didžiojoje dalyje bei Biržuose registruota 20–40 mm kritulių (0,4–0,8 SKN), vakarinėje Žemaitijos pusėje, pajūryje, pamaryje, vietomis Aukštaitijoje 40–60 mm (0,7–0,9 SKN), didžiausias kritulių kiekis registruotas rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, 60–64 mm (0,7–1,3 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Kalvarijoje, 4,2 mm, daugiausiai – Vėžaičiuose, 64,4 mm. Vietomis 1–2, 14 ir 23 d. fiksuoti pavojingo lietaus1 atvejai, daugiausiai prilijo rugsėjo 2 d. Šilutėje (36,2 mm/12 val.) ir Vėžaičiuose (35,3 mm/12 val.) bei 23 d. Molėtuose (33,2 mm/6 val.).
Rugsėjo 15 d. vienoje Lazdijų r. sav. seniūnijoje buvo fiksuota sausra2, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys. Vėliau pavojinga sausra buvo pradėta fiksuoti ir kai kuriose kitose Pietų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Mėnesio paskutinėmis dienomis buvo pradėta fiksuoti sausra3, kaip stichinis meteorologinis reiškinys Alytaus m., Alytaus r. ir Lazdijų r. sav. seniūnijoje.
2 pav. Rugsėjo mėnesio kritulių kiekis
Rugsėjo mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 256,6 val. (1,4 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Kaune (284,5 val.), trumpiausiai – Šiauliuose, 230,5 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugsėjo mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 11,5–17,7 m/s, Ventėje 20,7 m/s, Palangoje 18,3 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–19 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 9–14 °C, aukščiausia kilo iki 23–27 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 12–15 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 20–24 °C.
Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,8) buvo vos 0,2 aukštesnis ir atitiko daugiametį vidurkį (2,6). Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė (4,2) buvo fiksuota 5 d. ir 0,9 viršijo daugiametį šios paros vidurkį (3,3), o mažiausia (1,0) reikšmė fiksuota 30 d., 0,9 mažesnis už šios paros daugiametį vidurkį.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugsėjo mėnesį
Pirmasis rudens mėnuo pašykštėjo kritulių, todėl upių vandeningumas ir toliau išliko mažas.
Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis upėse svyravo labai įvairiai – nuo 3 iki 40 cm virš, iki 1–56 cm žemiau vidutinio daugiamečio rugsėjo mėnesio vandens lygio. Mažiausiai vandens plukdė Nemuno, Neries, Nevėžio ir Šešupės upės. Gamtosauginiai debitai stebėti Nemune ties Druskininkais nuo rugsėjo 8 d., ties Kaunu nuo rugsėjo 14 d., Nemune ties Nemajūnais gamtosauginis debitas stebėtas rugsėjo 16–24 dienomis.
Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis buvo 1 cm žemesnis už vidutinį daugiametį rugsėjo mėnesio vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonu ir Darsūniškiu – aukštesnis, atitinkamai 8 cm ir 6 cm.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 12,2–18,5°C, ežeruose 17,3–20,9°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 17,6–18,2°C.
6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį
7 pav. Rugsėjo mėnesio upių būklė
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI(temperatūros–kritulių indeksas ) <3,5.
3 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI <3,5.
Rugpjūčio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,5 °C (teigiama 1,9° anomalija). Šiaurės vakariniuose rajonuose buvo 18,0–19,0 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje – 17,0–18,0 °C (teigiama 1,6–2,5° anomalija), Vidurio ir Pietų Lietuvoje buvo šilčiausia – 20,0–20,7 °C (teigiama 2,2–2,5° anomalija), Kuršių nerijoje buvo 19,6 °C (teigiama 0,6° anomalija). Šilčiausia buvo Alytuje (20,7 °C), o šalčiausia – Skuode (18 °C) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 30,4–34,6 °C, žemiausia nukrito iki 6,5–11,3 °C, Nidoje ir Ventėje 13,3–13,6 °C. Žemiausia paros oro temperatūra registruota 12 d. Akmenėje 6,5 °C. Aukščiausia – 17 d. Birštone, 34,6 °C.
Rugpjūčio 6 dieną visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą ir Ventę, registruotas karštis1. Rugpjūčio 15–20 d. registruota pirmoji šiais metais kaitra2. Visas šešias dienas ji tęsėsi Alytuje, Druskininkuose, Jonavoje, Kaišiadoryse, Kalvarijoje ir Varėnoje. Rugpjūčio 26 d. fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis1 pietinėje Lietuvos dalyje (Lazdijai, Alytus, Marijampolė, Birštonas, Druskininkai, Kaišiadorys, Kalvarija, Prienai ir Šalčininkai). 16, 17, 20 ir 26 dienomis buvo pasiekti nauji šių parų karščio rekordai, atitinkamai 16 d. 34,2 °C (Alytus, Birštonas, Kalvarija), 17 d. 34,6 °C (Birštonas, tai ir viso mėnesio aukščiausia oro temperatūra), 20 d. 32,8 °C (Dotnuva) ir 26 d. 31,7 °C (Birštonas).
7 d. naktį ir 16–19 naktimis daug kur registruotos tropinės naktys (kai oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C) .
1 pav. Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 129 mm (1,68 SKN). Pietų Lietuvoje iškrito mažiausiai kritulių, 38–61 mm (0,5–0,8 SKN). Vidurio dalyje fiksuota kiek gausesnis kritulių kiekis (68–118 mm, 1,1–1,7 SKN), didžiojoje Šiaurės, Rytų ir Vakarų Lietuvos dalyje (išskyrus Klaipėdą, Aunuvėnus ir Tabokinę, kuriuose kritulių kiekis buvo 202–228 mm, 2,7–3,2 SKN) palijo dar gausiau – 121–195 mm (1,5–2,9 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Klaipėdoje (228,1 mm), mažiausiai – Alytuje (37,6 mm). Vietomis 6, 7, 8 dienomis fiksuoti stichinio lietaus3 atvejai, 3, 5, 17, 18, 19, 20, 26 ir 28–31 dienomis – pavojingo lietaus4 atvejai.
2 pav. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis
Rugpjūčio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 221 val. (0,86 SKN), trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (195,4 val.), ilgiausiai – Varėnoje 248,1 val. (3 pav.).
pav. Saulės spindėjimo trukmė rugpjūčio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 13,4–26,6 m/s, o 33,5 m/s fiksuoti Kybartuose.
Nors šių metų rugpjūčio mėnuo pasižymėjo gausiais krituliais visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau nei vienoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, meteorologijos stotyje nebuvo užfiksuotas ilgas lietingas laikotarpis5. Tik vienoje, VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančios stoties duomenimis, buvo užfiksuotas ilgas lietingas laikotarpis Pasvalio r. sav. dalyje. Per šį mėnesį visoje Lietuvoje pribrendo obuoliai, šermukšniai ir kaukazinės slyvos.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–22 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 12–15 °C, aukščiausia kilo iki 26–33 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 14–20 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 24–29 °C.
Rugpjūčio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (4,4) buvo vos (0,2) aukštesnis ir atitiko daugiametį vidurkio rezultatą (4,2). Rugpjūtį aukščiausia UVI reikšmė (5,7) buvo fiksuota 13 d., kuri buvo (1,6) didesnė už daugiametę šios paros reikšmę (4,1), o mažiausia (2,9) reikšmė fiksuota 7 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI rezultato gautas net (-1,8) mažesnis. Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl birželio mėnesio ozono duomenų nėra.
Po užsitęsusio sausringo laikotarpio, rugpjūčio 8 dieną į šalį atslinkęs ciklonas nepagailėjo kritulių, pamaitindamas upes ir šiek tiek pagerindamas bendrą vandens telkinių būklę.
Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis upėse svyravo labai įvairiai – nuo 1 iki 32 cm virš, iki 1 – 47 cm žemiau vidutinio daugiamečio rugpjūčio mėnesio vandens lygio. Mažiausiai paskutinį vasaros mėnesį vandens plukdė Nemuno, Neries, Nevėžio ir Šešupės upės. Rugpjūčio 26–27, 29–31 dienomis Nemune ties Druskininkų vandens matavimo stotimi buvo pasiektas ir gamtosauginis debitas.
Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis buvo 1 cm žemesnis už vidutinį daugiametį rugpjūčio mėnesio vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonu ir Darsūniškiu – aukštesnis, atitinkamai 6 cm ir 4 cm.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16–23, Kuršių mariose – 18–20, Baltijos jūroje – 19 laipsnių šilumos.
4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugpjūčio mėnesį
5 pav. Upių būklė liepos mėnesį
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.
2 kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.
3 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.
4 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
5 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).
Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,6 °C (neigiama 0,7° anomalija). Šiaurės vakariniuose rajonuose buvo 16,4–17,0 °C (neigiama 0,8–1,1° anomalija), didžiojoj šalies daly – 17,0–18,0 °C (neigiama 0,5–1,1° anomalija), Pietų Lietuvoje ir siaurame pajūrio ruože 18,0–18,5 C (-0,5…0,0° anomalija), Kuršių nerijoje, Ventės ir Druskininkų apylinkėse 18,5–19,1 °C (neigiama 0,2° anomalija). Šilčiausia buvo Ventėje (19,1 °C), o šalčiausia – Skuode (16,4 °C) °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29,8–34,9 °C, žemiausia nukrito iki 3,8–11,9 °C, Nidoje ir Ventėje 13,4–13,5 °C. Žemiausia paros oro temperatūra registruota 11 d. Molėtuose, 3,8 °C. Aukščiausia – 16 d. Kalvarijoje, 34,9 °C – šią dieną visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą ir Ventę, registruotas karštis1 – oro temperatūra perkopė 30 °C, trijose meteorologijos stotyse viršytas buvęs šios paros maksimalios oro temperatūros rekordas. Karštis registruotas keliose stotyse ir 17 d.
1 pav. Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra
Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 55 mm (2/3 SKN). Pietų Lietuvoje, Joniškio ir Guntauninkų apylinkėse kritulių iškrito mažiausiai, 20–40 mm (0,3–0,5 SKN), Rytų ir Vakarų Lietuvoje (išskyrus pajūrį ir Tauragnų–Švenčionių apylinkes) palijo gausiau – 60-120 mm (0,7–1,1 SKN), kitur 40–60 mm (0,5–0,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Plungėje (116,7 mm) ir Šalčininkuose (98,3 mm), mažiausiai – Kalvarijoje (20,2 mm) ir Kazlų Rūdoje (24,3 mm). Vietomis liepos 2, 3, 6, 7, 18, 22, 23, 25 ir 31 d. fiksuoti pavojingo lietaus2 atvejai.
2 pav. Liepos mėnesio kritulių kiekis
Liepos mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 269 val. (0,9 SKN), trumpiausiai Saulė švietė Biržuose (241,2 val.), ilgiausiai – Nidoje 294,8 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė liepos mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 11,9–18,7 m/s, vietomis 19,9–23,7 m/s.
Stichinė sausra3 per pirmą dešimtadienį traukėsi iš Vakarų ir Vidurio Lietuvos teritorijos. Nors vietomis iškrito krituliai, tačiau stichinė sausra išsilaikė šalies šiaurės rytinėje dalyje – buvo toliau fiksuojama Rokiškio, Anykščių, Utenos, Zarasų r. sav. Tačiau sausra kaip pavojingas meteorologinis reiškinys nebebuvo fiksuojama nei vienoje Lietuvos savivaldybėje. Antrajame liepos dešimtadienį sausros situacija išliko labai panaši – toliau buvo fiksuojama kai kuriuose šiaurės rytiniuose rajonuose, bet baigėsi Rokiškio r. sav. ir per šį dešimtadienį prasidėjusiose Visagino ir Ignalinos r. sav. Trečiasis dešimtadienis pasižymėjo tuo, kad pirmosiomis dienomis baigėsi sausra kaip stichinis meteorologinis reiškinys, ir liepos 23 d. Lietuvoje sausra, nei kaip stichinis, nei kaip pavojingas meteorologinis reiškinys nebebuvo fiksuojamas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 12–17 °C, aukščiausia kilo iki 28–36 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 15–19 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 24–30 °C.
Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl liepos mėnesio ozono duomenų nėra.
Nuo liepos 24 d. 12 UTC iki 31 d. 10 UTC sutriko UVE jutiklio veikimas, susidarė UVI duomenų trūkis. Apžvalga neparengta dėl prietaiso gedimo bei per ilgo duomenų trūkio.
Liepos mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–62 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis vakariniuose rajonuose – 3–23 cm aukštesnis už jį. Daugelyje upių vandens lygiai buvo mažesni už žemiausią daugiametį vidutinį vandens lygį. Susidariusios sąlygos atitiko hidrologinės sausros kriterijus ir nuo liepos 17 d. buvo paskelbta sausra nacionaliniu mastu. Gamtosauginiai debitai stebėti Neryje ties Vilniumi, Nemune ties Druskininkais, Lėvenyje ties Bernatonimis, Ventoje ties Papile, Akmenoje ties Paakmeniu, Šešuvyje ties Skirgailais. Naujas liepos mėnesio minimalus vandens lygis pasiektas Nevėžyje ties Panevėžiu – 9 cm (buvęs 12 cm).
Paskutinėmis liepos mėnesio dienomis prasirodžius gausesniems krituliams vandens lygiai ėmė pamažu kilti. Nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra baigėsi 2023 m. liepos 30 d., tačiau lokaliai išliko. Sausra tebestebima Svyloje, Lėvenyje, Tatuloje, Nemune, Skrobluje, Neryje, Širvintoje, Nevėžyje, Sanžilės kanale, Šušvėje, Akmenoje, Šešuvyje, Minijoje.
Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 8 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 1 ir 4 cm.
Vidutinė liepos mėnesio vandens temperatūra upėse siekė 16,0–22,8°C, ežeruose – 19,7–21,7°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 19,4–20,0°C.
4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį
5 pav. Upių būklė liepos mėnesį
1 pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
3 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros-kritulių indeksas) <3,5.
