2023 m. birželio mėn. apžvalga

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,1 °C (teigiama 1,2° anomalija): vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, 15,9–16,5 °C (teigiama 1,0° anomalija), šilčiausia – Tauragės, Ventės ir Jonavos apylinkėse, 17,6–17,8 °C (teigiama 1,2° anomalija), kitur 16,5–17,5 °C (teigiama 0,6–1,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,8–31,0 °C. 8, 15–17 ir 21 dienomis vietomis registruotas pavojingas reiškinys – karštis1. Žemiausia -1,3… 7,3 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 21 d. Kybartuose, 31,0 °C, žemiausia – 3 d. Skuode, -1,3 °C.

1 pav. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 44,2 mm (0,6 SKN), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus: mažiausiai kritulių teko šiaurės rytiniams rajonams ir Telšių apylinkėms 9–25 mm (0,1–0,4 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 25–50 mm kritulių (0,4–0,9 SKN), pietiniuose rajonuose, šiauriniame pakraštyje ir vietomis Žemaitijoje kritulių buvo 50–101 mm (0,8–1,3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Joniškyje (100,7 mm), mažiausiai – Utenoje (9,1 mm). Joniškyje 18 d. registruotas stichinis lietus2 – 65,2 mm per 12 val., 17–19, 27–29 dienomis vietromis registruoti pavojingo lietaus3 atvejai.

2 pav. Birželio mėnesio kritulių kiekis

Birželio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 312 val. (1,1 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 343,9 val., trumpiausiai – Varėnoje 278 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė birželio mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,8–15,0 m/s, vietomis 16,2–19,2 m/s.

Meteorologinės vasaros arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia šiauriniuose, rytiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose fiksuota birželio 12–13 d., t. y. apie 5 d. vėliau lyginant su SKN.

Šalnos nesitraukė ir prasidėjus kalendorinei vasarai – birželio 3–5 d. ore, o birželio 1–7 d., 1–12 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo iki -5 °C. Kadangi aktyvioji augalų vegetacija visoje šalyje jau buvo prasidėjusi, visos išvardintomis dienomis fiksuotos šalnos laikomos stichiniu meteorologiniu reiškiniu.

Stichinė sausra4 per pirmą dešimtadienį buvo fiksuota dalyje Vakarų Lietuvos – Kretingos, Klaipėdos, Neringos, Šilutės ir Vilkaviškio r. savivaldybių bei Palangos m. savivaldybės teritorijoje, o pavojinga sausra5 buvo fiksuojamas didesnėje Vakarų Lietuvos dalyje. Antrojo dešimtadienio pradžioje stichinė sausra buvo fiksuojama jau ir visoje Neringos sav. teritorijoje. Šio dešimtadienio pabaigoje stichinė sausra liko Palangos ir Klaipėdos miestuose, Neringos sav. ir dalyje Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Mažeikių, Plungės, Telšių, Akmenės, Biržų, Radviliškio, Kėdainių, Raseinių, Šakių ir Vilkaviškio rajonų ir Šiaulių (miesto ir rajono) savivaldybių teritorijose, pavojinga sausra fiksuota Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje. Trečiojo dešimtadienio pradžioje sausra nesitraukė iš Vakarinės šalies dalies bei plėtėsi į Šiaurės rytinę šalies dalį. Dėl gausesnių kritulių, stichinė sausra mėnesio pabaigoje baigėsi pajūrio zonoje, tačiau toliau buvo fiksuojama Mažeikių, Telšių, Plungės, Panevėžio, Biržų, Pasvalio, Rokiškio, Anykščių ir Utenos rajonų bei Šiaulių (miesto ir rajono) savivaldybėse, o pavojinga sausra – šiaurės rytinėje šalies dalyje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 10–14 °C (Šilutėje iki 9°C), aukščiausia kilo iki 27–34 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 12–16 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 23–29 °C.

Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (4,6) buvo (0,7) žemesnis už daugiametį vidurkį (5,3). Birželį aukščiausia UVI reikšmė (5,7) buvo fiksuota 23 d., kuri buvo vos 0,4 didesnė už daugiametę šios paros reikšmę (5,3), o mažiausia (2,9) reikšmė fiksuota 17 d. – net 2,4 mažesnis už daugiametį vidurkį.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl birželio mėnesio ozono duomenų nėra.

Birželio mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–57 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 2–25 cm aukštesnis už jį. Visoje Lietuvoje nuo gegužės 21 d. stebimas žymus upių vandeningumo sumažėjimas, vandens lygiai upėse yra mažesni nei žemiausias daugiametis vidutinis vandens lygis (susidariusios sąlygos atitinka hidrologinės sausros kriterijus). Birželio 15 d. hidrologinė sausra buvo stebima 20 vandens matavimo stočių (toliau – VMS), 18 VMS vandens lygiai artimi sausrai.  Tačiau, sulaukus lietaus, jau mėnesio paskutinę dieną hidrologinė sausra buvo stebima 14 VMS, 16 VMS vandens lygiai artimi sausrai. 

Nauji birželio mėnesio minimalūs vandens lygiai pasiekti: Nevėžyje ties Panevėžiu 4 cm (buvęs 8 cm), Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu 14 cm (buvęs 17 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais 81 cm (buvęs 82 cm), Kražantėje ties Pluskiais -6 cm (buvęs -5 cm).

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 14 ir 16 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16,0–22,8°C, ežeruose – 19,7–22,5°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 18,2–20,4°C.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse birželio mėnesį

1 pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

2 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79,9 mm kritulių.

3 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

4 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas ) <3,5.

5 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI<3,5.

2023 m. gegužės mėn. apžvalga

Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,3 °C (neigiama 0,2° anomalija). Vėsiausia buvo didžiojoje dalyje šiaurinių bei šiaurės rytinių rajonų bei pietrytiniame pakraštyje, 11–12 °C (-0,9…0,1° anomalija), kitur vyravo 12–13 °C temperatūra (-0,7…0,6° anomalija) ir tik Kuršių nerijoje, Ventėje ir Elektrėnuose buvo 13,0–13,7 °C (teigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra siekė 24,6–27,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -6,0…-0,9 °C, Nidoje 2,4 °C, Ventėje 0,1 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 25 d. Druskininkuose 27,7 °C, žemiausia 6 d. Skuode -6,0 °C – tai naujas šios dienos minimalios temperatūros rekordas Lietuvoje. Taip pat minimalios paros rekordas buvo pasiektas ir 7 d. – Skuode ir Joniškyje buvo -4,7 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra

Gegužės mėnuo buvo sausas – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 16 mm (0,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 5–15 mm (0,1–0,3 SKN), Rytų Lietuvoje ir kai kuriuose pietiniuose rajonuose 15–25 mm (0,3–0,4 SKN), Pietų Lietuvoje, Tauragnų ir Molėtų apylinkėse 25–36 mm (0,4–0,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Druskininkuose (35,8 mm) ir Puvočiuose (35,4 mm), mažiausiai – Kybartuose (5,8 mm). 25 d. Kalvarijoje registruotas pavojingas lietus1 – per 2 val. irilijo 15,8 mm.

2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis

Gegužės mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 346,8 val. (1,2 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Biržuose, 362,6 val., trumpiausiai – Varėnoje, 318,6 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,1–19,8 m/s, Nidoje 22,9 m/s, Ventėje 23,5 m/s.

Aktyviosios augalų vegetacijos pradžia, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 10 °C, daugelyje šalies rajonų prasidėjusi dar balandžio mėnesį, pajūrio zonoje fiksuota gegužės 8–9 d., t. y., vidutiniškai 6 d. vėliau lyginant su SKN.

Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia daug kur pietvakariniuose ir centriniuose šalies rajonuose fiksuota gegužės 20 d., t. y., apie 2 savaitėmis anksčiau lyginant su SKN.

Gegužės 1 d., 3–12 d., 19 d., 28 d., ir 31 d. ore, o gegužės 1–13 d., 18–19 d., 21 d., 27-31 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -6 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo net iki -10 °C – kadangi aktyvioji augalų vegetacija daugelyje šalies rajonų jau buvo prasidėjusi, visos išvardintomis dienomis fiksuotos šalnos laikomis stichiniu meteorologiniu reiškiniu.

Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, kai kuriose Plungės ir Šilutės rajonų seniūnijose pradėtas fiksuoti gegužės 9 d., per antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį nors ir labai lėtai, tačiau plito Vakarų Lietuvoje. Kadangi Vakarų Lietuvoje kritulių iškrito mažiau, sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys toliau plito ir gegužės 21 d. pradėtas fiksuoti dalyje Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės r. sav. seniūnijų, taip pat visoje Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, o dalyje Plungės ir visoje Rietavo r. sav. baigėsi. Gegužės 22 d. Šilutės r. sav., 24 d. Klaipėdos r. sav. ir 30 d. Palangos m. bei Kretingos r. sav. seniūnijose ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį. Paskutinę mėnesio dieną situacija nepagerėjo – sausros, kaip pavojingo meteorologinio reiškinio apimtos teritorijos toliau plėtėsi ir apėmė dalį Vilkaviškio r. sav.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–18 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 3–7 °C (Dūkšte iki 1 °C), aukščiausia kilo iki 23–31 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–10 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 19–25 °C.

Gegužės mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (3,8) buvo vos (0,4) žemesnis už daugiametį vidurkį (4,2). Gegužę aukščiausia UVI reikšmė (4,6) buvo registruojama 19, 25 ir 29 d., kuri šiomis dienomis atitiko daugiametes šių parų reikšmes, o mažiausia (1,9) reikšmė fiksuota 17 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio gautas net (-2,2) mažesnis.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS gegužės mėnesį

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl gegužės mėnesio ozono duomenų nėra.

Gegužės mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–58 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 3–18 cm aukštesnis už jį. Aukščiausi vandens lygiai upėse stebėti mėnesio pradžioje, vėliau prasidėjo vandens lygio kritimas. Kai kurių upių vandeningumas žymiai sumažėjo. Nauji gegužės mėnesio minimalūs vandens lygiai pasiekti: Nevėžyje ties Panevėžiu 7 cm (buvęs 14 cm), Ventėje ties Leckava -54 cm (buvęs -51 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais 82 cm (buvęs 84 cm).

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 2 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 18 ir 26 cm.

Vandens telkiniai visą mėnesį pamažu šilo. Kai kuriuose iš jų buvo pasiekta ir komfortiška maudymosi temperatūra (≥18 °C). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 14,2–19,2°C, ežeruose – 15,0–21,7°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 8,8–17,8°C.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gegužės mėnesį

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

2023 m. balandžio mėn. apžvalga

Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,1 °C (teigiama 0,9° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje ir karaštiniuose rytiniuose rajonuose, 7,4–8,0 °C (teigiama 0,8–1,1° anomalija), kitur buvo 8,0–8,5 °C (teigiama 0,8–1,4° anomalija), išskyrus kai kuriuos centrinius rajonus, Birštono ir Tauragės apylinkėse 8,5–9,0 °C (teigiama 0,9–1,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 19,9–23,6 °C (Nidoje 18,2 °C), žemiausia buvo nukritus iki -5,2…-2,0 °C, Nidoje -1,2 °C, Ventėje -1,0 °C. Aukščiausiai temperatūra 23,6 °C registruota Kazlų Rūdoje 24 d., žemiausia -5,2 °C 5 d. Šeduvoje.

1 pav. Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra

dutinis balandžio mėnesio kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27 mm (0,7 SKN). Vakarų Lietuvoje, išskyrus pamarį ir Kuršių neriją, iškrito 7–15 mm (0,2–0,4 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (0,5–0,9 SKN), pamaryje, Kuršių nerijoje, vietomis šiauriniuose rajonuose ir Pietų Lietuvoje, išskyrus kraštinius pietinius ir pietrytinius rajonus, 30–45 mm (0,7-1,2 SKN), kraštiniuose pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose – 45–62 mm (1,2–1,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių buvo Puvočiuose, apie 61 mm, mažiausiai – Plungėje, 7,6 mm. Balandžio 2, 19 ir 25 d. registruoti pavojingo1 lietaus atvejai, atitinkamai Šalčininkuose, Žuvinte ir Kazlų Rūdoje.

2 pav. Balandžio mėnesio kritulių kiekis

alandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 194 val. (0,9 SKN), nuo 170,3 val. Dūkšte iki 225,9 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė balandžio mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,7–18,2 m/s.

Visoje šalyje balandžio 7 d. vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 5 °C, prasidėjo augalų vegetacijos sezonas – šiais metais augalų vegetacijos sezono pradžia sutapo su SKN.

Ignalinos, Utenos, Ukmergės, Kauno, Kėdainių ir Vilkaviškio rajonuose balandžio 8 d., kitur šalyje, išskyrus pajūrio ruožą, balandžio 18–20 d., vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 10 °C, prasidėjo aktyvioji augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 14 dienų anksčiau lyginant su SKN.

Balandžio 7 d., 11 d., 18 d., 21 d., 23 d. ir 27–29 d. ore, o balandžio 7–12 d., 17–18 d., 20–23 d., 26–30 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore kai kur krito iki –4…–1 °C, arčiau dirvos paviršiaus – iki –9…–6 °C.

Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai įšalę nebuvo, tačiau balandžio 3–5 d. naktimis temperatūrai nukritus žemiau 0 °C, įšalas vietomis vėl pradėjo formuotis – dirvožemiai įšalo iki 1–3 cm. Nuo balandžio 6 d. dirvožemio įšalas visoje šalyje nebuvo fiksuotas, tik balandžio 17 d. Varėnoje temperatūrai arčiau dirvos paviršiaus nukritus iki -4 °C susiformavo 3 cm storio dirvožemio įšalas, išsilaikęs 1 dieną.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–10 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 0–2 °C (Telšiuose buvo neigiama ir siekė -1 °C), aukščiausia kilo iki 16–23 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje krito iki 1–3 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 13–18 °C.

Balandžio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,3) buvo vos (0,5) žemesnis už daugiametį vidurkį (2,8). Balandį aukščiausia UVI reikšmė (3,4) buvo fiksuota 30 d., kuri buvo vos 0,3 mažesnė už daugiametę šios paros reikšmę (3,7), o žemiausios (0,7) ir (0,6) reikšmės fiksuotos atitinkamai 1 ir 6 d., kur šių dienų nuokrypis nuo daugiamečių šių parų UVI rezultato gautas (1,4) ir (1,5) mažesnis.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS balandžio mėnesį

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl balandžio mėnesio ozono duomenų nėra.

Balandžio mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–67 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 1–28 cm aukštesnis už jį. Upėse stebėti žymesni vandens lygio pakilimai mėnesio pradžioje buvusio lietaus poplūdžio metu. Mėnesio eigoje vandens lygis pamažu krito.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 18 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 10 ir 7 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 6,0–11,6°C, ežeruose – 5,2–12,4°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 9,0–11,3°C.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse balandžio mėnesį

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

2023 m. kovo mėn. apžvalga

Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,5 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje ir Žemaičių aukštumoje 1,5–2,0 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija), šilčiausia – pietinėje šalies dalyje,Šilutės r. ir Nidoje 3,0–3,4 °C (teigiama 1,4–2,2° anomalija), kitur buvo 2,0–3,0 °C (teigiama 1,5–1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia parų oro temperatūra siekė 10,3–17,6 °C, žemiausia buvo nukritus iki -19,4…-5,6 °C, Nidoje -2,6 °, Ventėje -2,8 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 17,6 °C Varėnoje 23 d., šalčiausia buvo 10 d. Molėtuose, -19,4 °C.

1 pav. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis kovo mėnesį Lietuvoje buvo 49,3 mm (1,3 SKN). Vidurio Lietuvoje, Šilutėje, Nidoje, Ventėje ir Guntauninkuose kritulių buvo 20–40 mm (0,8–1,3 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 40–60 mm kritulių (1,0-1,7 SKN), vietomis Aukštaitijoje ir Žemaičių aukštumoje 60–90 mm (1,5–1,9 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių 23,5 mm buvo registruota Ventėje, daugiausiai – 89 mm Kartenoje. 31 d. Kybartuose registruotas pavojingas lietus1.

2 pav. Kovo mėnesio kritulių kiekis

Kovo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 124,7 val. (0,9 SKN), ilgiausiai – Varėnoje, 141,7 val., trumpiausiai – Telšiuose, 106,1 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė kovo mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 14,1–25,4 m/s – visose meteorologijos stotyse, išskyrus Švenčionių, buvo registruoti pavojingo1 vėjo atvejai.

Pirmą kalendorinio pavasario dieną dirvožemiai kai kur buvo įšalę iki 3–12 cm ir nuo paviršiaus atitirpę 1–5 cm (storiausias įšalo sluoksnis buvo susidaręs Vilniaus meteorologinių stebėjimų aikštelėje ir siekė 12 cm), o vėlesnėmis dienomis atitirpęs buvo vis storesnis dirvožemio sluoksnis.

Nuo kovo 15 d. dirvožemiai daugelyje vietovių buvo atitirpę, ir tik pavienėse stotyse 16–18 d. fiksuotas 2–8 cm įšalo sluoksnis, susiformavęs dėl sausų ir šaltesnių naktų. Vėlesnėmis mėnesio dienomis dirvožemiai įšalę nebuvo, įšalas vietomis vėl pradėjo formuotis 28–30 d. – dirvožemiai šiomis dienomis įšalo iki 1–4 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–3 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…0 °C, aukščiausia kilo iki 10–13 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 8–10 °C.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

Kovo mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1-74 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 2-38 cm žemesnis už jį. 16-20 mėnesio dienomis upėse stebėti žymesni vandens lygio pakilimai lietaus poplūdžio metu. Akmenoje-Danėje ties Klaipėda kovo 16 d. buvo pasiektas naujas aukščiausias kovo mėnesio vandens lygis – 181 cm (buvęs 172 cm).

Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 33 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai aukštesni už vidutinį daugiametį taip pat stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 53 ir 74 cm.

4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse kovo mėnesį

Daugumą ežerų pirmąjį mėnesio dešimtadienį tebedengė ledas. Tauragno ežere ledas stebėtas iki kovo 25 dienos. Upėse ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) stebėti 7–14 dienomis. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 3,4–8,9 °C, ežeruose – 2,4–7,2 °C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 4,4–5,5⁰C.


1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2 smarkus vėjas, škvalas, viesulas – kai maksimalus vėjo greitis 15–28 m/s.

2023 m. vasario mėn. apžvalga

Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,2 °C (teigiama 2,3° anomalija): nuo -2,2… -1,0 °C rytinėje dalyje (teigiama 1,9–2,1° anomalija) iki 1,0–2,1 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 2,5–3,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 3,8–9,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -6,3…-16,9 °C, Nidoje -4,1 ° ir Ventėje -3,9 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 9,3 °C Skuode vasario 14 d., šalčiausia buvo 23 d. Zarasuose, -16,9 °C

1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 39,2 mm (0,9 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 14–40 mm (0,5–1,2 SKN), pietrytiniame ir šiaurės rytiniame pakraščiuose, dalyje Žemaitijos, Liukonyse ir Birštone  40–60 mm (0,8–1,3 SKN), gausiausiai kritulių registruota priešvėjinėje Žemaitijos aukštumos pusėje 60–80 mm (1,1–1,2 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių per mėnesį iškrito Šeduvoje (14,8 mm), daugiausiai – Kartenoje (77,3 mm). Vasario 11 ir 18 dienomis vietomis, daugiausiai Vakarų Lietuvoje buvo registruoti pavojingo1 lietaus atvejai.

2 pav. Vasario mėnesio kritulių kiekis

Paskutinę mėnesio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi vietomis Žemaičių aukštumoje ir rytinėje dalyje, didžiausia Tauragnuose 10 cm ir Švenčionyse 14 cm.

Vasario mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 57,7 val. (0,9 SKN), ilgiausiai –Nidoje, 95,9 val., trumpiausiai – Utenoje, 32,8 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė vasario mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė pavojingo2 reiškinio dydžius: 15,9–24,5 m/s. Didžiausi vėjo greičiai fiksuoti 18 d.: Ventėje 27,2 m/s ir Šilutėje 24,5 m/s.

Mėnesio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 2–5 cm, o per dešimtadienį dirvožemiai daugelyje rajonų palengva šalo (iki 2–10 cm) – tam didelės reikšmės turėjo ne tik šaltos naktys, bet ir labai plona sniego danga. Antrąjį dešimtadienį vyravę permainingi ir dažnai sausi bei saulėti orai nulėmė palankias sąlygas tirpti dirvožemio įšalui, tačiau pavienėmis šaltesnėmis naktimis dirvožemiai vietomis šalo sparčiai. Antroje mėnesio pusėje vyravę permainingi orai nulėmė palankias sąlygas dirvožemiams šalti. Storiausias dirvožemio įšalas, ne tik šį mėnesį, bet ir per visą šią žiemą, fiksuotas vasario 24 d. Biržuose – siekė 16 cm. Paskutinę kalendorinės žiemos dieną dirvožemiai daug kur dar buvo įšalę iki 5–14 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -3…-0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį mėnesį, krito iki -0…1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) Kauno MS išmatuotas vasario mėnesį (neįtraukiant 27 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo 360 DU3, tai vidutiniškai 4 % mažiau už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (374 DU). Šį mėnesį išmatuotas BOK pasižymėjo tiek rekordinėmis, tiek pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis.

Aukščiausios BOK reikšmės ir pagerinti vasario mėnesio parų rekordai buvo fiksuojami 25 d. (540 DU) ir 26 d. (560 DU). Atitinkamai šių dienų rekordai į antrą vietą išstūmė 2018 m. (470 DU) ir 2000 m. (481 DU). Taip pat minėta, kad 26 d. buvo pagerintas ir BOK vasario mėnesio maksimumo rekordas (560 DU), antroje vietoje palikęs 540 DU, kuris išmatuotas 2023-02-25 d., o trečioje 525 DU 2022-02-20 d. Mažiausi BOK buvo registruoti antro ir trečio dešimtadienio dienomis. Pavojingai sumažėjąs BOK  šį mėnesį buvo fiksuojamas net 5 kartus – 12 d. (245 DU), 13 d. (272 DU), 14 d. (239 DU), 15 d. (253 DU) ir 28 d. (284 DU), kurie lyginant su šių dienų vidutiniais daugiamečiais dydžiais buvo mažesni: 12 d. (-35 %), 13 d. (-27 %), 14 d. (-36 %), 15 d. (-31 %) ir 28 d. (-26 %). Taip pat 14 ir 28 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų minimumo rekordus, antroje vietoje palikusius (260 DU, 2017-02-14 d.) ir (290 DU, 2000-02-28 d.).

Dėl 12-15 ir 28 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė.

4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS vasario mėnesį

Vasario mėnesį stichinis vandens lygis stebėtas Leitės upėje ties Kūlynais ( 2–8, 21–28 dienomis) ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (23–28 dienomis).

Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 2–62 cm aukštesnis už vasario mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tik Nemune ties Nemajūnais vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 18 cm žemesnis.

Pirmosiomis sausio mėnesio dienomis, primaitintos sniego tirpsmo vandens ir kritulių, upės išliko vandeningos. Daugumą ežerų tebedengė 7-12 cm storio ledas. Ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) upėse stebėti 5–12 dienomis, taip pat ir paskutinę mėnesio dieną.

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 35 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai aukštesni už vidutinį daugiametį taip pat stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 23 ir 16 cm.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse vasario mėnesį

1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2 smarkus vėjas, škvalas, viesulas – kai maksimalus vėjo greitis 15–28 m/s.

3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2023 m. rugsėjo mėnesio trečiasis dešimtadienis

2023 m. rugsėjo mėnesio trečiasis dešimtadienis

Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,7 °C (teigiama 5,4° anomalija) – tai pats šilčiausias rugsėjo trečiasis dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 2020 m. trečiasis dešimtadienis, 15,3 °C. Vėsiausia buvo Rytų ir Pietryčių Lietuvoje bei šiaurės vakariniame pakraštyje ir Laukuvos, Rietavo ir Kelmės apylinkėse, 15–16 °C (teigiama 5,1–5,4° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 16–17 °C (teigiama 5,2–5,8° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje, vakariniame pakraštyje, Jonavos, Elektrėnų apylinkėse 17–18 °C (teigiama 4,5–5,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23,1–28,1 °C, žemiausia nukrito iki 3,0–9,0 °C, pajūryje ir pamaryje 10,3–12,1 °C. Šilčiausia buvo 27 dieną Kalvarijoje, 28,1 °C – šią dieną bei 22, 28 ir 29 dienomis pasiekti nauji maksimalios oro temperatūros rekordai: 22 d. 27,8 °C (Alytus ir Druskininkai), 28 d. 27,8 °C (Kalvarija), 29 d. 27,0 °C (Birštonas). Vėsiausia buvo 25-os naktį Molėtuose, 3,0 °C.

Trečiąjį rugsėjo dešimtadienį laikėsi aukšta vidutinė paros temperatūra, todėl toliau tęsėsi meteorologinė vasara. 

1 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį rugsėjo dešimtadienį buvo apie 11,6 mm (0,7 SKN). Didiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–0,6 SKN). Didesnis kritulių kiekis iškrito šiaurės vakariniuose rajonuose ir rytinėje dalyje, daugiausiai 10–20 mm (0,5–1,1 SKN),  Telšiuose, Lankupiuose ir juostoje tarp Dūkšto ir Šalčininkų 20–30 mm (1,0–1,7 SKN), Molėtuose ir Tauragnuose 30–39 mm (2,1 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Jonavoje (1,6 mm) ir Marijampolėje (1,9 mm), daugiausia – Tauragnuose (38 mm). Rugsėjo 23 d. vietomis Aukštaitijoje ir Telšiuose registruoti pavojingi lietūs1, gausiausiai palijo Molėtuose – 33,2 mm/6 val.

Per šį dešimtadienį tęsėsi pavojinga sausra2 kai kuriose Pietų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Paskutinėmis šio mėnesio dešimtadienio dienomis buvo pradėta fiksuoti sausra3, kaip stichinis meteorologinis reiškinys Alytaus m., Alytaus r. ir Lazdijų r. sav. teritorijoje.

2 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo trečiąjį dešimtadienį buvo apie 78 val. (1,4 SKN): nuo 65,1 val. Klaipėdoje iki 89,4 val. Kaune (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–18 °C, aukščiausia kilo iki 21–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–21 °C.

Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurių vidutinė reikšmė atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (2,6) buvo fiksuojama 21 d., mažiausia – (1,0) 30 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,9.


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI(temperatūros–kritulių indeksas )  <3,5.

3 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

2023 m. rugsėjo mėnesio antrasis dešimtadienis

Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,8 °C (teigiama 4,1° anomalija) – tai šilčiausias rugsėjo antrasis dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 1975 m. (15,8 °C). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniuose rajonuose ir Ignalinos, Utenos, Zarasų bei Šalčininkų r. savivaldybėse, 15–16 °C  (teigiama 3,6–4,0° anomalija), didžiojoj šalies dalyje temperatūra buvo 16–18 °C (teigiama 3,2–4,6° anomalija), Kuršių nerijoje ir Nemuno žiotyse – 18,0–18,5 °C (teigiama 3,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23,9–30,4 °C, žemiausia nukrito iki 2,1–9,0 °C, Nidoje 12,0 °C, Ventėje 11,1 °C. Šilčiausia buvo 13 dieną, kai Birštone oro temperatūra pasiekė naują šios paros rekordą – 30,4 °C. Vėsiausia – 16-os naktis Varėnoje, 2,1 °C.

1 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrasis rugsėjo dešimtadienis buvo sausas: vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 7,7 mm (0,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,05–0,5 SKN), Pietų Lietuvoje ir Vidurio Lietuvos žemumoje jų kiekis nesiekė 5 mm (0,05–0,4 SKN), daugiau nei 10 mm iškrito vietomis Žemaitijoje ir Aukštaitijoje, 10–20 mm (0,4–0,6 SKN), čia 4 stotyse kritulių buvo daugiau nei 20 mm (20–27 mm, 0,8–1,4 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Kazlų Rūdoje ir Lazdijuose (po 0,9 mm), daugiausia – Šiauliuose (26,3 mm) ir Anykščiuose (23,6 mm). Rugsėjo 14 d. Anykščiuose, Šiauliuose ir Leckavoje registruoti pavojingo lietaus1 atvejai.

Šį dešimtadienį kai kuriose Pietų Lietuvos savivaldybėse buvo pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis2, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys. Dešimtadienio pabaigoje sausra buvo fiksuojama Druskininkų, Alytaus m. ir Alytaus r., Lazdijų r. savivaldybėse bei kai kuriose Marijampolės, Šalčininkų, Prienų, Vilniaus r. sav. seniūnijose.

2 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugsėjo antrasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 88 val. (1,5 SKN): nuo 78 val. Šiauliuose iki 97,4 val. Šilutėje (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Antrąjį rugsėjo dešimtadienį nors ir laikėsi aukšta vidutinė paros oro temperatūra, tačiau 15–17 d. vietomis buvo užfiksuotos pirmosios šio rudens šalnos dirvožemio paviršiuje. Žemiausia temperatūra 5 cm aukštyje fiksuota rugsėjo 15 d. Kazlų Rūdos automatinėje meteorologijos stotyje, -1,2 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia kilo iki 22–27 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–24 °C.

Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo vos (0,1) UVI aukštesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,1) buvo fiksuojama 15 d., mažiausia – (2,3) 14 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,6.


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI(temperatūros–kritulių indeksas ) <3,5.

2023 m. rugsėjo mėnesio pirmasis dešimtadienis

Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,2 °C (teigiama 1,7° anomalija).Vėsiausia buvo Šalčininkų ir Dūkšto apylinkėse, 14,8–15,0 °C (teigiama 1,1° anomalija), Šiaurės ir Rytų Lietuvoje vyravo 15,0–16,0 °C temperatūra (teigiama 1,2–1,8° anomalija), Pietų Lietuvoje ir vakariniame pakraštyje 16,0–17,0 °C (teigiama 1,6–2,7° anomalija), pietvakariniuose rajonuose ir pajūryje – 17,0–17,5 °C (teigiama 1,5–2,6° anomalija), aukščiau temperatūra buvo Nidoje ir Ventėje 18,1–18,2 °C (teigiama 1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 10 d. Kalvarijoje 27,0 °C, žemiausia – 7 d. Molėtuose, 3,6 °C.

1 pav. Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Pirmojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10,5 mm (0,5 SKN), tačiau didžioji kritulių dalis teko Žemaitijai ir Mažajai Lietuvai. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0–0,2 SKN), gausiausiai palijo pajūryje ir vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje, 25–45 mm (1,1–1,6 SKN), kitur – 5–25 mm (0,3–1,0 SKN) (2 pav.). Lazdijuose ir Kazlų Rūdoje kritulių nebuvo registruota visai, daugiausiai registruota Šilutėje (43,6 mm) ir Vėžaičiuose (40,5 mm). Rugsėjo 1 ir 2 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingi1 krituliai.

2 pav. Rugsėjo mėnesio pirmo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugsėjo pirmasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 90,3 val. (1,4 SKN): nuo 78,9 val. Šiauliuose iki 105,4 val. Kaune (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Pirmąjį rugsėjo dešimtadienį Lietuvoje išliko aukšta vidutinė paros temperatūra ir toliau tęsėsi meteorologinė vasara (laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C).

Rugsėjo 7 d. naktį Anykščių automatinėje meteorologijos stotyje buvo fiksuota 0,5 °C temperatūra dirvos paviršiuje, o visoje likusioje Lietuvoje visą dešimtadienį svyravo nuo 1,1 iki 12,6 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia kilo iki 21–26 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–23 °C.

Kauno MS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,5 UVI aukštesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,2) buvo fiksuojama 5 d., mažiausia – (3,1) 3 d.


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2023 m. rugpjūčio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,7 °C (teigiama 2,4° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje dalyje 17,4–17,8 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija), karščiausia – Vidurio ir Pietų Lietuvoje, 19,0–20,0 °C (teigiama 2,5–3,3° anomalija), Nidoje ir Ventėje 19,2–19,6 °C (teigiama 0,6 anomalija), kitur – 18–19 °C (teigiama 1,3–2,8° anomalija) (1 pav.). Rugpjūčio 26 d. fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis1 pietinėje Lietuvos dalyje (Lazdijai, Alytus, Marijampolė, Birštonas, Druskininkai, Kaišiadorys, Kalvarija, Prienai ir Šalčininkai). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 31,7 °C Birštone, taip viena dešimtąją pagerinant rugpjūčio 26 dienos aukščiausios oro temperatūros rekordą, priklausiusį Šilutei (1997 m., 31,6 °C). Žemiausia oro temperatūra registruota 23 d. Varėnoje, 7,7 °C.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 55 mm (1,95 SKN). Didžiojoje šalies dalyje buvo viršyta dešimtadienio kritulių norma, o kai kur – ir viso mėnesio norma. Daugiausiai kritulių iškrito Šiaurės Vakarinėje Lietuvos dalyje 91–109 mm (3,1–4,5 SKN), mažiausiai – Pietų Lietuvoje ir Anykščių apylinkėse, 9–30 mm (0,3–1,2 SKN). Kitur – 30–90 mm (1,1–3,2 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Leckavoje (109 mm, 3,2 SKN) ir Telšiuose (100,9 mm, 3,5 SKN), o mažiausiai Druskininkuose ir Šalčininkuose (apie 9 mm, 0,33 SKN). Vietomis 26 ir 28–31 dienomis vietomis registruoti pavojingo2 lietaus atvejai.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 57,4 val. (0,69 SKN): nuo 46,4 val. Biržuose iki 72,6 val. Varėnoje val. (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,5 UVI aukštesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkio rezultatą (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,0) buvo fiksuojama 21 d., mažiausia – (3,3) 25 d. Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

Trečiąjį rugpjūčio dešimtadienį, Pasvalio r. sav. dalyje, remiantis VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančios stoties duomenimis, tęsėsi ilgas lietingas laikotarpis. Visoje šalyje subrendo obuoliai, kaukazinės slyvos, šermukšniai. Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia kilo iki 25–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–28 °C.


karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.

2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2023 m. rugpjūčio mėnesio antrasis dešimtadienis

Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 21,2 °C (teigiama 3,5° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje dalyje ir pajūryje 19,0–20,0 °C (teigiama 1,8° anomalija), karščiausia – Pietų Lietuvoje, 22,0–23,0 °C (teigiama 4,0–4,4° anomalija), kitur – 20,0–22,0 °C (teigiama 2,0–4,3° anomalija) (1 pav.). Rugpjūčio 15–20 d. registruota pirmoji šiais metais kaitra1. Visas šešias dienas ji tęsėsi Alytuje, Druskininkuose, Jonavoje, Kaišiadoryse, Kalvarijoje ir Varėnoje. 16–19 naktimis vietomis registruotos tropinės naktys ­– oro temperatūra nenukrito žemiau 20 °C. 16, 17 ir 20 dienomis buvo pasiekti nauji šių parų karščio rekordai, atitinkamai 16 d. 34,2 °C (Alytus, Birštonas, Kalvarija), 17 d. 34,6 °C (Birštonas, tai ir dešimtadienio aukščiausia oro temperatūra) ir 20 d. 32,8 °C (Dotnuva). Žemiausia registruota  12 d. Akmenėje, 6,5 °C.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 5,7 mm (apie 1/4  SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm ar jų nebuvo visai (0,0–0,2 SKN), 5–10 mm registruota vakariniuose, šiaurės rytiniuose ir vietomis pietiniuose rajonuose (0,2–0,5 SKN) ir tik keliolikoej stočių, praėjus trumpoms liūtims, registruotas didesnis nei 10 mm kritulių kiekis  (10–58 mm, 0,5–2,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Aunuvėnuose (58 mm) ir Pakruojyje (38,3 mm), visai nebuvo registruota kritulių Kelmėje, Raseiniuose ir Tauragėje. Vietomis po stiprių liūčių 17–20 d. registruoti pavojingi lietūs, stipriausia liūtis registruota 18 d. Pakruojyje, kai per 1 val. iškrito 38,3 mm.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugpjūčio antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 102,9 val. (1,3 SKN): nuo 95,1 val. Šiauliuose iki 111,4 val. Varėnoje val. (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Kauno MS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,5 UVI didesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,7) buvo fiksuojama 13 d., žemiausia – (4,1) 11 d.

Antrąjį rugpjūčio dešimtadienį, Pasvalio r. sav. dalyje, remiantis VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančios stoties duomenimis, toliau buvo fiksuojamas ilgas lietingas laikotarpis. Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–25 °C, aukščiausia kilo iki 25–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–29 °C.


1  kaitra –­ stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.