Mėnuo: 2023 spalio

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,1 °C (teigiama 1,2° anomalija): vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, 15,9–16,5 °C (teigiama 1,0° anomalija), šilčiausia – Tauragės, Ventės ir Jonavos apylinkėse, 17,6–17,8 °C (teigiama 1,2° anomalija), kitur 16,5–17,5 °C (teigiama 0,6–1,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,8–31,0 °C. 8, 15–17 ir 21 dienomis vietomis registruotas pavojingas reiškinys – karštis¹. Žemiausia -1,3… 7,3 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 21 d. Kybartuose, 31,0 °C, žemiausia – 3 d. Skuode, -1,3 °C.

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 44,2 mm (0,6 SKN), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus: mažiausiai kritulių teko šiaurės rytiniams rajonams ir Telšių apylinkėms 9–25 mm (0,1–0,4 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 25–50 mm kritulių (0,4–0,9 SKN), pietiniuose rajonuose, šiauriniame pakraštyje ir vietomis Žemaitijoje kritulių buvo 50–101 mm (0,8–1,3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Joniškyje (100,7 mm), mažiausiai – Utenoje (9,1 mm). Joniškyje 18 d. registruotas stichinis lietus² – 65,2 mm per 12 val., 17–19, 27–29 dienomis vietromis registruoti pavojingo lietaus³ atvejai.

Birželio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 312 val. (1,1 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 343,9 val., trumpiausiai – Varėnoje 278 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,8–15,0 m/s, vietomis 16,2–19,2 m/s.

Meteorologinės vasaros arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia šiauriniuose, rytiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose fiksuota birželio 12–13 d., t. y. apie 5 d. vėliau lyginant su SKN.

Šalnos nesitraukė ir prasidėjus kalendorinei vasarai – birželio 3–5 d. ore, o birželio 1–7 d., 1–12 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo iki -5 °C. Kadangi aktyvioji augalų vegetacija visoje šalyje jau buvo prasidėjusi, visos išvardintomis dienomis fiksuotos šalnos laikomos stichiniu meteorologiniu reiškiniu.

Stichinė sausra⁴ per pirmą dešimtadienį buvo fiksuota dalyje Vakarų Lietuvos – Kretingos, Klaipėdos, Neringos, Šilutės ir Vilkaviškio r. savivaldybių bei Palangos m. savivaldybės teritorijoje, o pavojinga sausra⁵ buvo fiksuojamas didesnėje Vakarų Lietuvos dalyje. Antrojo dešimtadienio pradžioje stichinė sausra buvo fiksuojama jau ir visoje Neringos sav. teritorijoje. Šio dešimtadienio pabaigoje stichinė sausra liko Palangos ir Klaipėdos miestuose, Neringos sav. ir dalyje Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Mažeikių, Plungės, Telšių, Akmenės, Biržų, Radviliškio, Kėdainių, Raseinių, Šakių ir Vilkaviškio rajonų ir Šiaulių (miesto ir rajono) savivaldybių teritorijose, pavojinga sausra fiksuota Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje. Trečiojo dešimtadienio pradžioje sausra nesitraukė iš Vakarinės šalies dalies bei plėtėsi į Šiaurės rytinę šalies dalį. Dėl gausesnių kritulių, stichinė sausra mėnesio pabaigoje baigėsi pajūrio zonoje, tačiau toliau buvo fiksuojama Mažeikių, Telšių, Plungės, Panevėžio, Biržų, Pasvalio, Rokiškio, Anykščių ir Utenos rajonų bei Šiaulių (miesto ir rajono) savivaldybėse, o pavojinga sausra – šiaurės rytinėje šalies dalyje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 10–14 °C (Šilutėje iki 9°C), aukščiausia kilo iki 27–34 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 12–16 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 23–29 °C.

Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (4,6) buvo (0,7) žemesnis už daugiametį vidurkį (5,3). Birželį aukščiausia UVI reikšmė (5,7) buvo fiksuota 23 d., kuri buvo vos 0,4 didesnė už daugiametę šios paros reikšmę (5,3), o mažiausia (2,9) reikšmė fiksuota 17 d. – net 2,4 mažesnis už daugiametį vidurkį.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl birželio mėnesio ozono duomenų nėra.

Birželio mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–57 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 2–25 cm aukštesnis už jį. Visoje Lietuvoje nuo gegužės 21 d. stebimas žymus upių vandeningumo sumažėjimas, vandens lygiai upėse yra mažesni nei žemiausias daugiametis vidutinis vandens lygis (susidariusios sąlygos atitinka hidrologinės sausros kriterijus). Birželio 15 d. hidrologinė sausra buvo stebima 20 vandens matavimo stočių (toliau – VMS), 18 VMS vandens lygiai artimi sausrai.  Tačiau, sulaukus lietaus, jau mėnesio paskutinę dieną hidrologinė sausra buvo stebima 14 VMS, 16 VMS vandens lygiai artimi sausrai. 

Nauji birželio mėnesio minimalūs vandens lygiai pasiekti: Nevėžyje ties Panevėžiu 4 cm (buvęs 8 cm), Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu 14 cm (buvęs 17 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais 81 cm (buvęs 82 cm), Kražantėje ties Pluskiais -6 cm (buvęs -5 cm).

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 14 ir 16 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16,0–22,8°C, ežeruose – 19,7–22,5°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 18,2–20,4°C.

---

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79,9 mm kritulių.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

⁴ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas ) <3,5.

⁵ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI<3,5.

Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,3 °C (neigiama 0,2° anomalija). Vėsiausia buvo didžiojoje dalyje šiaurinių bei šiaurės rytinių rajonų bei pietrytiniame pakraštyje, 11–12 °C (-0,9…0,1° anomalija), kitur vyravo 12–13 °C temperatūra (-0,7…0,6° anomalija) ir tik Kuršių nerijoje, Ventėje ir Elektrėnuose buvo 13,0–13,7 °C (teigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra siekė 24,6–27,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -6,0…-0,9 °C, Nidoje 2,4 °C, Ventėje 0,1 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 25 d. Druskininkuose 27,7 °C, žemiausia 6 d. Skuode -6,0 °C – tai naujas šios dienos minimalios temperatūros rekordas Lietuvoje. Taip pat minimalios paros rekordas buvo pasiektas ir 7 d. – Skuode ir Joniškyje buvo -4,7 °C.

Gegužės mėnuo buvo sausas – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 16 mm (0,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 5–15 mm (0,1–0,3 SKN), Rytų Lietuvoje ir kai kuriuose pietiniuose rajonuose 15–25 mm (0,3–0,4 SKN), Pietų Lietuvoje, Tauragnų ir Molėtų apylinkėse 25–36 mm (0,4–0,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Druskininkuose (35,8 mm) ir Puvočiuose (35,4 mm), mažiausiai – Kybartuose (5,8 mm). 25 d. Kalvarijoje registruotas pavojingas lietus¹ – per 2 val. irilijo 15,8 mm.

Gegužės mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 346,8 val. (1,2 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Biržuose, 362,6 val., trumpiausiai – Varėnoje, 318,6 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,1–19,8 m/s, Nidoje 22,9 m/s, Ventėje 23,5 m/s.

Aktyviosios augalų vegetacijos pradžia, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 10 °C, daugelyje šalies rajonų prasidėjusi dar balandžio mėnesį, pajūrio zonoje fiksuota gegužės 8–9 d., t. y., vidutiniškai 6 d. vėliau lyginant su SKN.

Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia daug kur pietvakariniuose ir centriniuose šalies rajonuose fiksuota gegužės 20 d., t. y., apie 2 savaitėmis anksčiau lyginant su SKN.

Gegužės 1 d., 3–12 d., 19 d., 28 d., ir 31 d. ore, o gegužės 1–13 d., 18–19 d., 21 d., 27-31 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -6 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo net iki -10 °C – kadangi aktyvioji augalų vegetacija daugelyje šalies rajonų jau buvo prasidėjusi, visos išvardintomis dienomis fiksuotos šalnos laikomis stichiniu meteorologiniu reiškiniu.

Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, kai kuriose Plungės ir Šilutės rajonų seniūnijose pradėtas fiksuoti gegužės 9 d., per antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį nors ir labai lėtai, tačiau plito Vakarų Lietuvoje. Kadangi Vakarų Lietuvoje kritulių iškrito mažiau, sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys toliau plito ir gegužės 21 d. pradėtas fiksuoti dalyje Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės r. sav. seniūnijų, taip pat visoje Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, o dalyje Plungės ir visoje Rietavo r. sav. baigėsi. Gegužės 22 d. Šilutės r. sav., 24 d. Klaipėdos r. sav. ir 30 d. Palangos m. bei Kretingos r. sav. seniūnijose ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį. Paskutinę mėnesio dieną situacija nepagerėjo – sausros, kaip pavojingo meteorologinio reiškinio apimtos teritorijos toliau plėtėsi ir apėmė dalį Vilkaviškio r. sav.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–18 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 3–7 °C (Dūkšte iki 1 °C), aukščiausia kilo iki 23–31 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–10 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 19–25 °C.

Gegužės mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (3,8) buvo vos (0,4) žemesnis už daugiametį vidurkį (4,2). Gegužę aukščiausia UVI reikšmė (4,6) buvo registruojama 19, 25 ir 29 d., kuri šiomis dienomis atitiko daugiametes šių parų reikšmes, o mažiausia (1,9) reikšmė fiksuota 17 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio gautas net (-2,2) mažesnis.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl gegužės mėnesio ozono duomenų nėra.

Gegužės mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–58 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 3–18 cm aukštesnis už jį. Aukščiausi vandens lygiai upėse stebėti mėnesio pradžioje, vėliau prasidėjo vandens lygio kritimas. Kai kurių upių vandeningumas žymiai sumažėjo. Nauji gegužės mėnesio minimalūs vandens lygiai pasiekti: Nevėžyje ties Panevėžiu 7 cm (buvęs 14 cm), Ventėje ties Leckava -54 cm (buvęs -51 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais 82 cm (buvęs 84 cm).

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 2 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 18 ir 26 cm.

Vandens telkiniai visą mėnesį pamažu šilo. Kai kuriuose iš jų buvo pasiekta ir komfortiška maudymosi temperatūra (≥18 °C). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 14,2–19,2°C, ežeruose – 15,0–21,7°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 8,8–17,8°C.

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,1 °C (teigiama 0,9° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje ir karaštiniuose rytiniuose rajonuose, 7,4–8,0 °C (teigiama 0,8–1,1° anomalija), kitur buvo 8,0–8,5 °C (teigiama 0,8–1,4° anomalija), išskyrus kai kuriuos centrinius rajonus, Birštono ir Tauragės apylinkėse 8,5–9,0 °C (teigiama 0,9–1,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 19,9–23,6 °C (Nidoje 18,2 °C), žemiausia buvo nukritus iki -5,2…-2,0 °C, Nidoje -1,2 °C, Ventėje -1,0 °C. Aukščiausiai temperatūra 23,6 °C registruota Kazlų Rūdoje 24 d., žemiausia -5,2 °C 5 d. Šeduvoje.

dutinis balandžio mėnesio kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27 mm (0,7 SKN). Vakarų Lietuvoje, išskyrus pamarį ir Kuršių neriją, iškrito 7–15 mm (0,2–0,4 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (0,5–0,9 SKN), pamaryje, Kuršių nerijoje, vietomis šiauriniuose rajonuose ir Pietų Lietuvoje, išskyrus kraštinius pietinius ir pietrytinius rajonus, 30–45 mm (0,7-1,2 SKN), kraštiniuose pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose – 45–62 mm (1,2–1,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių buvo Puvočiuose, apie 61 mm, mažiausiai – Plungėje, 7,6 mm. Balandžio 2, 19 ir 25 d. registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai, atitinkamai Šalčininkuose, Žuvinte ir Kazlų Rūdoje.

alandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 194 val. (0,9 SKN), nuo 170,3 val. Dūkšte iki 225,9 val. Nidoje (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,7–18,2 m/s.

Visoje šalyje balandžio 7 d. vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 5 °C, prasidėjo augalų vegetacijos sezonas – šiais metais augalų vegetacijos sezono pradžia sutapo su SKN.

Ignalinos, Utenos, Ukmergės, Kauno, Kėdainių ir Vilkaviškio rajonuose balandžio 8 d., kitur šalyje, išskyrus pajūrio ruožą, balandžio 18–20 d., vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 10 °C, prasidėjo aktyvioji augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 14 dienų anksčiau lyginant su SKN.

Balandžio 7 d., 11 d., 18 d., 21 d., 23 d. ir 27–29 d. ore, o balandžio 7–12 d., 17–18 d., 20–23 d., 26–30 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore kai kur krito iki –4…–1 °C, arčiau dirvos paviršiaus – iki –9…–6 °C.

Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai įšalę nebuvo, tačiau balandžio 3–5 d. naktimis temperatūrai nukritus žemiau 0 °C, įšalas vietomis vėl pradėjo formuotis – dirvožemiai įšalo iki 1–3 cm. Nuo balandžio 6 d. dirvožemio įšalas visoje šalyje nebuvo fiksuotas, tik balandžio 17 d. Varėnoje temperatūrai arčiau dirvos paviršiaus nukritus iki -4 °C susiformavo 3 cm storio dirvožemio įšalas, išsilaikęs 1 dieną.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–10 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 0–2 °C (Telšiuose buvo neigiama ir siekė -1 °C), aukščiausia kilo iki 16–23 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje krito iki 1–3 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 13–18 °C.

Balandžio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,3) buvo vos (0,5) žemesnis už daugiametį vidurkį (2,8). Balandį aukščiausia UVI reikšmė (3,4) buvo fiksuota 30 d., kuri buvo vos 0,3 mažesnė už daugiametę šios paros reikšmę (3,7), o žemiausios (0,7) ir (0,6) reikšmės fiksuotos atitinkamai 1 ir 6 d., kur šių dienų nuokrypis nuo daugiamečių šių parų UVI rezultato gautas (1,4) ir (1,5) mažesnis.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl balandžio mėnesio ozono duomenų nėra.

Balandžio mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–67 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 1–28 cm aukštesnis už jį. Upėse stebėti žymesni vandens lygio pakilimai mėnesio pradžioje buvusio lietaus poplūdžio metu. Mėnesio eigoje vandens lygis pamažu krito.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 18 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 10 ir 7 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 6,0–11,6°C, ežeruose – 5,2–12,4°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 9,0–11,3°C.

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,5 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje ir Žemaičių aukštumoje 1,5–2,0 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija), šilčiausia – pietinėje šalies dalyje,Šilutės r. ir Nidoje 3,0–3,4 °C (teigiama 1,4–2,2° anomalija), kitur buvo 2,0–3,0 °C (teigiama 1,5–1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia parų oro temperatūra siekė 10,3–17,6 °C, žemiausia buvo nukritus iki -19,4…-5,6 °C, Nidoje -2,6 °, Ventėje -2,8 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 17,6 °C Varėnoje 23 d., šalčiausia buvo 10 d. Molėtuose, -19,4 °C.

Vidutinis kritulių kiekis kovo mėnesį Lietuvoje buvo 49,3 mm (1,3 SKN). Vidurio Lietuvoje, Šilutėje, Nidoje, Ventėje ir Guntauninkuose kritulių buvo 20–40 mm (0,8–1,3 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 40–60 mm kritulių (1,0-1,7 SKN), vietomis Aukštaitijoje ir Žemaičių aukštumoje 60–90 mm (1,5–1,9 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių 23,5 mm buvo registruota Ventėje, daugiausiai – 89 mm Kartenoje. 31 d. Kybartuose registruotas pavojingas lietus¹.

Kovo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 124,7 val. (0,9 SKN), ilgiausiai – Varėnoje, 141,7 val., trumpiausiai – Telšiuose, 106,1 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 14,1–25,4 m/s – visose meteorologijos stotyse, išskyrus Švenčionių, buvo registruoti pavojingo¹ vėjo atvejai.

Pirmą kalendorinio pavasario dieną dirvožemiai kai kur buvo įšalę iki 3–12 cm ir nuo paviršiaus atitirpę 1–5 cm (storiausias įšalo sluoksnis buvo susidaręs Vilniaus meteorologinių stebėjimų aikštelėje ir siekė 12 cm), o vėlesnėmis dienomis atitirpęs buvo vis storesnis dirvožemio sluoksnis.

Nuo kovo 15 d. dirvožemiai daugelyje vietovių buvo atitirpę, ir tik pavienėse stotyse 16–18 d. fiksuotas 2–8 cm įšalo sluoksnis, susiformavęs dėl sausų ir šaltesnių naktų. Vėlesnėmis mėnesio dienomis dirvožemiai įšalę nebuvo, įšalas vietomis vėl pradėjo formuotis 28–30 d. – dirvožemiai šiomis dienomis įšalo iki 1–4 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–3 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…0 °C, aukščiausia kilo iki 10–13 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 8–10 °C.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

Kovo mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1-74 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 2-38 cm žemesnis už jį. 16-20 mėnesio dienomis upėse stebėti žymesni vandens lygio pakilimai lietaus poplūdžio metu. Akmenoje-Danėje ties Klaipėda kovo 16 d. buvo pasiektas naujas aukščiausias kovo mėnesio vandens lygis – 181 cm (buvęs 172 cm).

Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 33 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai aukštesni už vidutinį daugiametį taip pat stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 53 ir 74 cm.

Daugumą ežerų pirmąjį mėnesio dešimtadienį tebedengė ledas. Tauragno ežere ledas stebėtas iki kovo 25 dienos. Upėse ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) stebėti 7–14 dienomis. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 3,4–8,9 °C, ežeruose – 2,4–7,2 °C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 4,4–5,5⁰C.

---

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² smarkus vėjas, škvalas, viesulas – kai maksimalus vėjo greitis 15–28 m/s.