Mėnuo: 2023 spalio

Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,6 °C (neigiama 0,4° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytiniuose rajonuose ir Šalčininkuose, 8,5–9,0 °C (neigiama 0,3° anomalija), kitur 9,0–10,0 °C (-0,7…0,2° anomalija), dalyje Centrinės ir Šiaurės rytinės Lietuvos bei kai kuriuose pietvakariniuose rajonuose pakilo iki 10,0–10,6 °C (-0,5…0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 24 d. Kazlų Rūdoje, 23,6 °C, žemiausia – 29 d. Skuode, -5,1 °C.

Trečiąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas SKN, 8,4 mm. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,3–1,5 SKN), vietomis šiauriniuose rajonuose, pačiame rytiniame pakraštyje ir Suvalkijoje 10–20 mm (1,1–3,2 SKN), gausiausiai palijo Kazlų Rūdos sav. (26,6 mm), kur 25 d. registruotas pavojingas lietus¹ (2 pav.). Mažiausias kritulių kiekis per dešimtadienį registruotas Kretingoje, Kartenoje ir Lankupiuose – po 3 mm.

Balandžio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 94 val. (1,1 SKN): nuo 79,9 val. Dūkšte iki 103,8 val. Kaune. (3 pav.).

Balandžio 21 d., 23 d., 27–29 d. ore, o balandžio 21–23 d., 26–30 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki –4…–1 °C, arčiau dirvos paviršiaus – iki –9…–6 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 10–13 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 0–6 °C, aukščiausia kilo iki 16–23 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–9 °C, aukščiausia kilo iki 13–18 °C.

Per dešimtadienį augalai toliau sparčiai vystėsi: daug kur ir toliau skleidėsi vaismedžių ir vaiskrūmių lapai, pražydo jų žiedai.

Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,5 UVI žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,4). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,4) buvo fiksuojama 30 d., mažiausia – (1,4) 26 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,2.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

¹ Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,0 °C (teigiama 3,4° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame ir pietrytiniame šalies pakraštyje bei Žemaičių aukštumoje, Šeduvoje ir Joniškyje, iki 9,5 °C (teigiama 3,2–3,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 9,5–10,0 °C (teigiama 2,3–3,0° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje ir pamaryje (išskyrus Nidą, kur buvo 9,5 °C), Alytuje ir Jonavoje 10,0–10,5 °C (teigiama 3,6–4,1° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 20,1 °C registruota 20 d. Birštone ir Palangoje, žemiausia – 11 d. Skuode, -1,0 °C.

Antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 8,1 mm (0,6 SKN). Vakarų Lietuvoje ir rytiniame pakraštyje kritulių buvo mažiaisia, 1–5 mm (0,03–0,4 SKN), gausiausiai palijo pietiniuose rajonuose ir dalyje Aukštaitijos, 15–21 mm (0,8–1,7 SKN), kitur – 5–15 mm (0,4–1,1 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Druskininkuose – 20,3 mm, mažiausias – Vėžaičiuose 0,4 mm.

Balandžio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 50 val. (3/4 SKN): nuo 42,6 val. Dotnuvoje iki 58,6 val. Biržuose. (3 pav.).

Balandžio 11 ir 18 d. vietomis ore, o balandžio 11–12 d., 17–18 d. ir 20 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki –1 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -4 °C.

Dirvožemiai šį dešimtadienį jau buvo pilnai atitirpę nuo įšalo, tačiau balandžio 17 d. temperatūrai arčiau dirvos paviršiaus nukritus iki -4 °C susiformavo 3 cm storio dirvožemio įšalas.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–11 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 3–7 °C, aukščiausia kilo iki 14–21 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 6–7 °C, aukščiausia kilo iki 12–13 °C, Klaipėdoje – iki 16 °C.

Per dešimtadienį augalai toliau sparčiai vystėsi: daug kur pradėjo skleistis vaismedžių ir vaiskrūmių lapai, pasirodė žiedynai.

Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,7 UVI žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,9). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,0) buvo fiksuojama 17 d., mažiausia – (1,1) 16 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,9.

Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo artima SKN, 4,9 °C (teigiama 0,1° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniuose rajonuose, 3,9–4,5 °C (-0,6…0,0° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 4,5–5,5 °C (-0,3…0,4° anomalija), Birštono, Jonavos ir Kauno apylinkėse temperatūra siekė 5,5–5,8 °C (teigiama 0,4° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 19,4 °C registruota 10 d. Dotnuvoje, žemiausia – 5 d. Šeduvoje, -5,2 °C.

Pirmąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10,4 mm (2/3 SKN). Pietvakarių Lietuvoje, išskyrus pajūrį ir pamarį, kritulių buvo 1–5 mm (0,1–0,4 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių iškrito 5–15 mm (0,3–0,9 SKN). Gausiau palijo pietrytiniuose rajonuose, 15–35 mm (1,1–2,0 SKN), didžiausias kritulių kiekis registruotas Buivydžiuose – 42,5 mm (2,4 SKN) (2 pav.). Būtent Buivydžiuose 2 d. naktį registruotas pavojingas¹ lietus (27 mm per 12 val.). Mažiausias kritulių kiekis šį dešimtadienį registruotas Plungėje 1,8 mm.

Balandžio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 50 val. (0,9 SKN): nuo 35,8 val. Vilniuje iki 71,5 val. Klaipėdoje. (3 pav.).

Pirmomis dešimtadienio dienomis dirvožemiai įšalę nebuvo, tačiau 3–5 d. naktimis temperatūrai nukritus žemiau 0 °C, įšalas vietomis vėl pradėjo formuotis – vietomis dirvožemiai įšalo iki 1–3 cm. Nuo 6  d. dirvožemio įšalas visoje šalyje nebuvo fiksuotas.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie 5–7 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -1…2 °C, aukščiausia kilo iki 14–20 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C, aukščiausia kilo iki 11–13 °C.

Atšilus orams ir dienomis oro temperatūrai vis dažniau perkopiant 10 °C, suaktyvėjo augalų vegetacija – daug kur pradėjo skleistis vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai, kai kur pasirodė šalpusnių ir kiaulpienių žiedynai.

Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,4 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (2,4) buvo fiksuojama 5 ir 10 d., mažiausia – (0,6) 6 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,5.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,1 °C (teigiama 2,8° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje 3,9–4,5 °C (teigiama 1,3–2,4° anomalija), šilčiausia – Pietų Lietuvoje 5,5–6,4 °C (teigiama 2,9–4,0° anomalija), kitur 4,5–5,5 °C (teigiama 1,9–3,6° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra registruota 30 d. Šalčininkuose -6,2 °C, aukščiausia – 23 d. Varėnoje, 17,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 22,4 mm (1,9 SKN). Vidurio Lietuvoje, kraštiniuose pietrytiniuose rajonuose bei pamaryje ir Kuršių nerijoje kritulių buvo 9,0–20,0 mm (1,0–1,9 SKN), daugiausiai kritulių registruota Vakarų Lietuvoje, šiaurės rytiniame pakraštyje ir Kybartuose, 30–40 mm (1,2–1,9 SKN), kitur 20–30 mm (1,4–2,9 SKN). Didžiausias kritulių kiekis 39,6 mm registruotas Kretingoje, mažiausias – 9,9 mm Ventėje. 31 d. Kybartuose registruotas pavojingas lietus¹.

Trečiąjį kovo dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 37,2 val. (0,6 SKN): nuo 28,7 val. Dotnuvoje iki 51,0 val. Varėnoje (3 pav.).

Pirmoje dešimtadienio pusėje dirvožemiai įšalę nebuvo, tačiau naktimis temperatūrai nukritus žemiau 0 °C, įšalas vietomis vėl pradėjo formuotis – 28–30 d. dirvožemiai įšalo iki 1–4 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 5–7 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -1…2 °C, aukščiausia kilo iki 10–16 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C, aukščiausia kilo iki 8–10 °C.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,8 °C (teigiama 2,0° anomalija): nuo 1,5–2,0 °C rytiniame pakraštyje (teigiama 1,8° anomalija) iki  3,0–4,0 °C Pietų ir pietvakarių Lietuvoje bei pajūryje (teigiama 1,6–2,4° anomalija). Didžiojoje šalies dalyje vidutinė dešimtadienio oro temperatūra buvo 2,0–3,0 °C (teigiama 1,1–2,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 16,2 °C registruota 20 d. Birštone, žemiausia – 13 d. Skuode, -13,4 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį kovo dešimtadienį buvo apie 16 mm (1,15 SKN). Vidurio Lietuvoje, pamaryje ir Nidoje bei Vilniaus apylinkėse kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,4–1,5 SKN), Rytų Lietuvoje, daug kur Žemaitijoje 15–30 mm (0,9–2,0 SKN), gausiausiai palijo Kartenoje, 37 mm (2,1 SKN) (2 pav.).  Mažiausiai kritulių registruota Pasvalyje – 8,3 mm (0,75 SKN).

Kovo antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 46 val. (0,9 SKN): nuo 32,3 val. Telšiuose iki 55,4 val. Vilniuje. (3 pav.).

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 2–12 cm (storiausias įšalo sluoksnis buvo susidaręs Vilniaus meteorologinių stebėjimų aikštelėje ir siekė 12 cm). Nuo kovo 15 d. dirvožemiai daugelyje vietovių buvo atitirpę, ir tik pavienėse stotyse 16–18 d. fiksuotas 2–8 cm įšalo sluoksnis, susiformavęs dėl sausų ir šaltų naktų. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis dirvožemiai įšalę nebuvo.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…0 °C, aukščiausia kilo iki 8–13 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia kilo iki 5–8 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį kovo mėnesio dešimtadienį (išskyrus 20 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 5 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (390 DU¹). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 11 d. (485 DU), 12 d. (433 DU) ir 16 d. (434 DU). Mažiausia reikšmė registruota 18 d. (369 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkio sudarė 26 % (11 d.), 14 % (12 d.) ir 10 % (16 d.) ir bei -4 % (18d.).

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas

Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,7 °C (neigiama 0,2° anomalija): nuo 0,0–1,5 °C pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje (-0,1… 1,1° anomalija) iki -1,0…-2,1 °C rytinėje šalies dalyje ir Žemaičių aukštumoje (neigiama 0,2–0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 3 d. Pagėgiuose, 8,4 °C, žemiausia – 10 d. Molėtuose, -19,4 °C.

Pirmojo kovo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10,7 mm (0,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis nesiekė 10 mm (0,2–0,9 SKN), Žemaitijoje, rytiniuose rajonuose bei pietiniame–pietvakariniame pakraštyje iškrito 10–20 mm kritulių (0,7–1,5 SKN), daugiausiai kritulių registruota Buivydžiuose (22,2 mm, 1,7 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių buvo Joniškyje (2,2 mm) ir Šeduvoje (2,3 mm).

Paskutinę dešimtadienio dieną storiausia sniego danga buvo Rytų Lietuvoje (Švenčionyse 23 cm, Tauragnuose 22 cm).

Kovo pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 41,6 val. (1,15 SKN): nuo 33,1 val. Utenoje iki 50,9 val. Šilutėje. (3 pav.).

Pirmą kalendorinio pavasario dieną dirvožemiai kai kur buvo įšalę iki 3–12 cm ir nuo paviršiaus atitirpę 1–5 cm, o vėlesnėmis dienomis atitirpęs buvo vis storesnis dirvožemio sluoksnis. Antroje dešimtadienio pusėje dirvožemiai vėl pradėjo šalti – paskutinę kalendorinės žiemos dieną įšalo storis siekė 2–12 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…0 °C, aukščiausia kilo iki 0–3 °C, Šilutėje ir Klaipėdoje iki 6 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 0…4 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (449 DU¹) Kauno MS pirmąjį kovo mėnesio dešimtadienį (neįtraukiant 8 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 16 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (387 DU). Visomis šio dešimtadienio dienomis (išskyrus 8 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį minimalų šio dešimtadienio vidurkį (378 DU) ir atitinkamomis dienomis pagerino buvusius paros rekordus. Aukščiausios BOK reikšmės ir pagerinti kovo mėnesio parų rekordai buvo fiksuojami – 5 d. (488 DU), 6 d. (484 DU) ir 10 d. (529 DU). Atitinkamai šių dienų rekordai į antrą vietą išstūmė 2006 m. (487 DU), 2006 m. (479 DU) ir 1999 m. (497 DU). Mažiausia dešimtadienio reikšmė buvo registruota 2 d. (385 DU). Nagrinėtų dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkio sudarė 25 % (5 ir 6 d.) ir 38 % (10 d.) bei -1 % (2 d.).

1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -1,3 °C (teigiama 0,6° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje -4,1… -3,0 °C (neigiama 0,5° anomalija). Artėjant link jūros temperatūra kilo ir šilčiausia buvo pajūryje: 0,0–1,0 °C (teigiama 1,0–1,3° anomalija), Nidoje 1,2 °C (teigiama 1,9° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 28 d. Mažeikiuose, 6,6 °C, žemiausia – 23 d. Zarasuose, -16,9 °C.

Trečiąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 8,2 mm (0,7 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–1,0 SKN), šiaurės rytinėje dalyje, pietiniame pakraštyje ir vakariniuose rajonuose buvo 10–20 mm (0,7–1,6 SKN),  tik Lankupiuose ir Tabokinėje kritulių kiekis viršijo 20 mm (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Lankupiuose, 27 mm, mažiausiai – Kelmėje (0,8 mm) ir Raseiniuose (1,1 mm).

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi Rytų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje, daugiausiai sniego buvo Tauragnuose 10 cm ir Švenčionyse 14 cm.

Trečiąjį kovo dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 57,7 val. (0,8 SKN): nuo 32,8 val. Utenoje iki 95,9 val. Nidoje (3 pav.).

Pirmą dešimtadienio dieną dirvožemiai visoje šalyje įšalę nebuvo, tačiau mėnesio pabaigoje vyravę permainingi orai nulėmė palankias sąlygas dirvožemiams šalti. Storiausias dirvožemio įšalas, beje, ne tik šį dešimtadienį, bet ir per visą šią žiemą, fiksuotas vasario 24 d. Biržuose – siekė 16 cm. Paskutinę kalendorinės žiemos dieną dirvožemiai daug kur dar buvo įšalę iki 5–14 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…1 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -3…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -0…1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį vasario mėnesio dešimtadienį (neįtraukiant 27 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo 431 DU¹, vidutiniškai 14 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (379 DU). Nagrinėjamą dešimtadienį buvo fiksuojamos tiek rekordinės, tiek pavojingai sumažėjusios BOK reikšmės. Aukščiausios BOK reikšmės ir pagerinti vasario mėnesio parų rekordai buvo fiksuojami 25 d. (540 DU) ir 26 d. (560 DU). Atitinkamai šių dienų rekordai į antrą vietą išstūmė 2018 m. (470 DU) ir 2000 m. (481 DU). Taip pat minėtą 26 d. buvo pagerintas ir BOK vasario mėnesio maksimumo rekordas (560 DU), antroje vietoje palikęs 540 DU, kuris buvo išmatuotas 2023-02-25 d., o trečioje 525 DU (2022-02-20 d.). Žemiausias BOK buvo fiksuojamas dešimtadienio paskutinę dieną – 28 d. (284 DU), kuris lyginant su šios dienos vidutiniu daugiamečiu dydžiu (382 DU) buvo 26 % mažesnis. Dėl 28 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė.

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Vasario antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,5 °C (teigiama 4,0° anomalija). Visoje šalyje temperatūra buvo teigiama, išskyrus Švenčionių apylinkes, kur buvo -0,3 °C. Rytinėje dalyje temperatūra buvo 0,0–1,0 °C (teigiama 3,9–4,2° anomalija), didžiojoje šalies dalyje 1,0–2,0 °C (teigiama 4,0–4,2° anomalija), pietvakarinėje ir vakarinėje dalyje 2,0–3,0 °C (teigiama 3,8–4,3° anomalija), Nidoje 3,5 °C (teigiama 4,4° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 9,3 °C išmatuota 14 d Skuode, žemiausia -6,3 °C 12 d. Anykščiuose.

Antrąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 23,1 mm (1,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 8–20 mm (0,7–1,4 SKN), daugiau kritulių (20–40 mm, 1,3–2,4 SKN) iškrito Pietryčių ir vakarų Lietuvoje, vietomis Aukštaitijoje; gausiausiai kritulių registruota Žemaičių aukštumoje, 40–51 mm (2,0–2,1 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Kartenoje 51 mm, mažiausiai – Pakruojyje, 8,1 mm. Vasario 11 d. Rietave ir 18 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi tik šiaurės rytinėje šalies dalyje, 1–9 cm, storiausia – Švenčionyse (9 cm) ir Dūkšte (5 cm).

Vasario antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 21 val., kas atitiko šio dešimtadienio SKN. Trumpiausiai Saulė švietė Utenoje 12,3 val., ilgiausiai – Nidoje, 27,8 val. (3 pav.).

Šį dešimtadienį vyravę permainingi ir dažnai sausi bei saulėti orai nulėmė palankias sąlygas tirpti dirvožemio įšalui, tačiau pavienėmis šaltesnėmis naktimis dirvožemiai vietomis šalo sparčiai. Dešimtadienio pirmomis dienomis dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 4–10 cm, ploniausias dirvožemio sluoksnis fiksuotas 15–19 d. Paskutinę dešimtadienio dieną, labiau atvėsus orams, dirvožemiai vietomis šalo iki 6 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia šiame gylyje krito Telšių ir Dotnuvos meteorologijos stotyse iki -1 °C, likusioje teritorijoje fiksuota apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį vasario mėnesio dešimtadienį (308 DU²) buvo vidutiniškai net 18 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (377 DU). Visomis šio dešimtadienio dienomis (išskyrus 18 d.) fiksuotos BOK reikšmės neviršijo daugiamečio minimalaus šio dešimtadienio vidurkio (368 DU). Pavojingai sumažėjęs BOK buvo fiksuojamas pirmosiomis dešimtadienio dienomis – 12 d. (245 DU), 13 d. (272 DU), 14 d. (239 DU) ir 15 d. (253 DU), kuris lyginant su šių dienų vidutiniais daugiamečiais dydžiais išmatuotas 12 d. (-35 %), 13 d. (-27 %), 14 d. (-36 %) ir 15 d. (-31 %) mažesnis. Taip pat 14 d. išmatuota BOK reikšmė pagerino buvusį vasario 14 d. minimumo rekordą (260 DU 2017-02-14).

Dėl 12–15 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.