Dar nesibaigus lapkričiui meteorologų kartais paklausia kokios gi bus šventės. Nors orų prognozės paprastai sudaromos tik 5–7 dienoms į priekį, tačiau atsakyti į tokį klausimą gali padėti paprasčiausia statistika. Per pastaruosius 10 metų net 6 kalėdiniai laikotarpiai Vilniuje buvo besniegiai. Taigi, kasmet yra didelė tikimybė, kad kalėdinės dienos bus šiltos ir be sniego (arba su nestora, tirpstančia sniego danga).
Vidutiniškai 1991–2023 m. laikotarpiu per kalėdines dienas susidarydavo apie 5–6 cm storio sniego danga, o vidutinė oro temperatūra siekdavo -2,8 °C. Per praėjusį dešimtmetį (2014–2023 m.) sniego dangos storis jau tesiekė tik 3 cm, o vidutinė oro temperatūra buvo +0,3 °C. Galite matyti, kad temperatūros grafike yra ryški šiltėjimo tendencija, o sniego dangos – vis dažniau pasitaiko besniegės ir mažasniegės kalėdinės dienos.
Paskutinį kartą daugiau sniego kalėdinėmis dienomis turėjome 2018 metais, tačiau tuomet per šventes prasidėjo atodrėkis, sniegas ėmė tirpti visoje Lietuvoje. Apskritai 2013–2020 metų (išskyrus 2018 m.) laikotarpis pasižymėjo labai šiltomis ir besniegėmis šventėmis. Ypač šiltos gruodžio 24–26 dienos buvo 2015, 2017 ir 2019 metais.
Tuo tarpu, šiemet Vilniuje Kūčios buvo baltos ir švelniai žiemiškos, bet Kalėdų naktį prasidėjo atodrėkis ir greitai sniegas ištirpo (bendras trijų dienų sniego dangos vidurkis siekė apie 5 cm). Paskutinį kartą visos trys kalėdinės dienos stabiliai šaltos ir su sniegu (nors ir negausiu) pasitaikė 2021 metais.
Primename, kad kas valandą atsinaujinančius sniego dangos storio duomenis (dar neįvertinus patikimumo) visuomet galite matyti čia.
Lietuvos gyventojams Šv. Kalėdų šventė yra neatsiejama nuo žiemiškų orų. Idealiausios šventės būna tuomet, kai spaudžia šaltukas ir už lango driekiasi pusnimis nuguldyta žemė. Vis dėlto, per pastarąjį dešimtmetį gruodžio šventės dažnai būdavo pakankamai niūrios, o pačios orų sąlygos – permainingos. Taigi, įdomu apžvelgti daugiamečius duomenis ir įvertinti, kiek gi snieguotų ir šaltų Kalėdinių laikotarpių (gruodžio 24–26 d.) Lietuvoje turėjome nuo 1961 metų.
Vidutiniškai mažiausiai Kalėdinių laikotarpių su sniegu fiksuojama pajūryje ir Suvalkijoje, o daugiausiai − Šiaurės Rytų Lietuvoje. Neretai susidaro situacija, kuomet baltomis Kalėdomis gali džiaugtis tik dalis Lietuvos gyventojų. 1961–2020 m. laikotarpiu buvo tik 11 metų, kai visoje Lietuvoje visas tris dienas (gruodžio 24-ąją , 25-ąją ir 26-ąją) žemę klojo sniego danga, kurios storis siekė bent 1 cm. Taip buvo 1966, 1969, 1981, 1986, 1994–1996, 2001, 2002, 2010 ir 2012 metais.
Kartais pasitaiko, jog Kūčias sutinkame su sniegu, tačiau jau antrą Kalėdų dieną jis ištirpsta, pasitaiko ir tokių metų, kad prisninga tik pirmąją ar antrąją Kalėdų dieną. Statistiškai, tikimybė, kad bent vieną iš trijų šventinių dienų bus sniego, vidutiniškai Lietuvoje siekia 65 %, tačiau kinta nuo 50 % Klaipėdoje iki 78 % Biržuose.
Pačios sniegingiausios per paskutinius 60 metų Kalėdos buvo 2010–aisiais. Vakarinėje Lietuvos dalyje sniego danga tąsyk siekė 40–46 cm, kituose regionuose apie 20 ir daugiau centimetrų. Didžiausias sniego dangos storis Kalėdinėmis dienomis buvo 2001 m. Nidoje, 50–59 cm. Tais metais gruodžio 26 d. Telšiuose sniego dangos storis siekė 29 cm, Laukuvoje 31 cm, o kitose Lietuvos vietose tesiekė vos 1–21 cm.
Visiškai besniegių Kalėdų (per 60 metų) vidutiniškai Lietuvoje buvę apie trečdalį. Nuo 1961 m. visose analizuojamose 18-oje meteorologijos stočių nei vieną Kalėdinio laikotarpio dieną nebuvo sniego 1971, 1974, 1989, 2007, 2013, 2015, 2016 ir 2019 metais. Verta atkreipti dėmesį, kad besniegių švenčių pasikartojimas ypač suintensyvėjo nuo 2013 m.
Rekordiškai šalčiausias Kalėdinis laikotarpis buvo 1996 m., kai antrąją Kalėdų dieną minimali oro temperatūra buvo nukritusi nuo -17,5 °C Nidoje iki -32,0 °C Ukmergėje. Taip pat įdomu tai, jog -32 °C yra pati žemiausia oro temperatūra fiksuota per visas tris Kalėdines dienas nuo 1961 m. Taip pat yra buvę ir metų, kai minimali oro temperatūra nei vieną šventinę dieną nebuvo nukritusi žemiau 0 °C: tai – 2016 ir 2017 m. Kalėdos. Aukščiausia oro temperatūra (taip pat kaip ir šalčiausia) fiksuota antrąją Kalėdų dieną 2016 metais, kai oras sušilo nuo +7,2 °C Klaipėdoje iki 9,8 °C Kybartuose.
Paskutinį kartą žiemiškai baltos šventės visoje šalyje buvo 2021 metais. Taip pat, 2018 metais, tačiau Kalėdų dieną į visą Lietuvą atkeliavo atodrėkis ir sniegas greitai pradėjo tirpti, o Kalėdų antrąją dieną dalyje šalies jo jau nebeliko. Labai panašūs buvo ir 2012 metai: visas sniegas tąkart neištirpo, tačiau per Kalėdas atkeliavęs atodrėkis sniegą sparčiai pradėjo tirpinti. 2010–aisiais sniego buvo labai daug, tačiau ir tuomet neišvengta atodrėkio. Paskutinį kartą stabiliai labai šaltos ir su sniegu gruodžio 24–26 d. buvo tik 1996 ir 2002 metais.
Šiemetėms Kūčioms žiema pažers sniego, tačiau per Kalėdas atkeliaus šilta oro masė. Vėl atšils, o sniegą pakeis šlapdriba ir lietus. Nežiūrint vaizdo pro langą ir dovanų svarbiausia yra kalėdinė nuotaika bei laikas praleistas su šeimos nariais ir giminaičias. Linkime jums jaukių švenčių! 🙂
Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji klimatologė Viktorija Mačiulytė
Toliau – kalėdinio ilgojo savaitgalio orų prognozė:
ŠEŠTADIENĮ daug kur krituliai (sniegas, šlapdriba). Vietomis plikledis, trumpa pūga. Vėjas pietų, pietvakarių, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 9–14 m/s, vietomis, daugiausia Pietvakarių Lietuvoje, gūsiai 15–20 m/s, pajūryje iki 22 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, dieną 0–3 laipsniai šilumos.
🎄Kūčių (SEKMADIENIO) naktį daug kur krituliai, vyraus sniegas, dieną vietomis truputį pasnigs. Plikledis. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, dieną pereinantis į pietvakarių, pietų, 8–13 m/s, naktį pajūryje gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.
🎁Kalėdų pirmąją dieną (PIRMADIENĮ) daug kur krituliai: sniegas, pereinantis į šlapdribą, lietų. Naktį ir rytą kai kur lijundra, plikledis. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, pajūryje gūsiai 15–20 m/s, dieną vakarinių krypčių, 15–20 m/s, pajūryje 21–26 m/s. Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šalčio, dieną 1–6 laipsniai šilumos.
🎀Kalėdų antrąją dieną (ANTRADIENĮ) daug kur krituliai, naktį vyraus nedideli. Vėjas naktį vakarinių, dieną besikeičiančios krypties, 9–14 m/s, naktį vietomis, dieną daug kur gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną bus 1–6 laipsniai šilumos.
Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,8 °C (teigiama 2,8° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje, 0,7–1,0 °C (teigiama 3,2° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 1,0–2,0 °C temperatūra (teigiama 2,2–3,6° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje ir vakariniame pakraštyje 2,0–3,0 °C (teigiama 2,1–3,9° anomalija), Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje 3,0–3,3 °C (teigiama 1,8–2,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 8,5 °C registruota 19 d. Kybartuose, žemiausia -12,4 °C – 15 d. Joniškyje.
1 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gruodžio dešimtadienį buvo apie 21,3 mm (1,1 SKN). Vidurinėje šalies dalyje, Klaipėdoje ir Dūkšto apylinkėse kritulių buvo 7–20 mm (0,4–1,5 SKN), gausiau kritulių registruota vakariniuose, rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose 20–40 mm (0,9–2,1 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Plungėje (37,3 mm) ir Anykščiuose (37,2 mm), mažiausiai – Joniškyje (7,3 mm).
Dėl šiltų orų ir lietaus sniego danga ištirpo beveik visoje Lietuvoje.
2 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Gruodžio antrąjį dešimtadienį Saulė švietė labai trumpai ir ne visoje šalyje, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 1,1 val. (0,14 SKN): Klaipėdoje, Utenoje ir Varėnoje Saulė nepasirodė visai, o ilgiausiai švietė Biržuose, 3,4 val. (3 pav.).
3 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Antrojo dešimtadienio pradžioje pradėjo plonėti dirvožemio įšalas ir dešimtadienio paskutinėmis dienomis pabaigė ištirpti. Storiausias įšalusio dirvožemio sluoksnis per šį dešimtadienį buvo Pietų, Pietvakarių Lietuvoje ir siekė 10–16 cm. Šiauliuose ir Telšiuose matuotas dirvožemio įšalas siekė 3–5 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje antrąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (285 DU1) buvo vidutiniškai 6 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (304 DU). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 14 d. (301 DU) ir 16 d. (302 DU). Žemiausia reikšmė registruota 17 d. (265 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkio sudarė -3 % (14 d.), -1 % (16 d.) ir -12 % (17 d.).
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Šiemet ruduo buvo trumpas (vos 1,5–2 mėnesiai): meteorologinė vasara baigėsi rekordiškai vėlai, o žiema atkeliavo gerokai anksčiau nei įprastai.
☀️Spalio 4 d. didžiojoje šalies dalyje, o spalio 5 d. vakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai mėnesiu‼️ vėliau, lyginant su SKN.
🌿Taip pat, beveik visoje šalies teritorijoje spalio 15 d., o pajūrio zonoje spalio 19–24 d. vidutinei paros temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais šis perėjimas įvyko vidutiniškai 12 dienų vėliau, o pajūryje – 7 dienomis vėliau, lyginant su SKN.
🍂Lapkričio 13–15 d., visoje Lietuvoje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Lyginant su SKN vidutiniškai šiemet tai įvyko 13 dienų vėliau, tačiau pajūryje (Nidoje, Klaipėdoje) – 4 dienomis anksčiau.
❄️Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, Biržų, Ignalinos, Lazdijų, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Vilniaus ir Varėnos rajonuose prasidėjo lapkričio 17–18 d., Kėdainių, Kauno, Kybartų, Laukuvos, Panevėžio, Šilutės, Ukmergės ir Utenos rajonuose – lapkričio 25–26 d. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 dienų anksčiau lyginant su SKN. Pajūrio ruože meteorologinė žiema prasidėjo gruodžio 2–6 d., o tai įvyko net 23 dienomis anksčiau lyginant su SKN.
Grafike pateiktos vidutinės temperatūros perėjimų datos Lietuvoje.
*SKN – standartinė klimato norma, 1991–2020 metų vidutinė reikšmė Lietuvoje.
Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,9 °C (neigiama 3,7° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytiniuose rajonuose -6,1…-5,0 °C (neigiama 4,5–4,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo -5,0…-3,0 °C temperatūra (neigiama 2,9–4,2° anomalija), pajūryje, pamaryje bei Birštono ir Kybartų apylinkėse -3,0…-2,0 °C (neigiama 3,2–4,3° anomalija), Nidoje -1,8 °C (neigiama 3,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 3,1 °C registruota 1 d. Klaipėdoje, žemiausia -16,2 °C – 6 d. Utenoje.
Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C pajūryje šiemet prasidėjo gruodžio 2–6 d. Lyginant su SKN, šiemet tai įvyko 23 dienomis ankščiau.
1 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gruodžio dešimtadienį buvo apie 6,6 mm (0,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje iškrito 1–5 mm kritulių (0,1–0,3 SKN), pietrytiniuose rajonuose ir šiaurės rytiniame pakraštyje 5–10 mm kritulių (0,3–0,4 SKN), daugiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai, 5–30 mm (0,3–1,4 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 29,5 mm registruotas Nidoje, mažiausias – 1,0 mm Kaune.
Gruodžio 4 d. Ventėje registruotas pavojingų kritulių atvejis – 18,6 mm/12 val.
2 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Paskutinę dešimtadienio dieną visą Lietuvą dengė sniegas. Didžiojoje šalies dalyje sniego dangos storis buvo 1–10 cm, Rytų ir Šiaurės vakarų Lietuvoje 10–25 cm. Storiausia sniego danga buvo Tauragnuose (25 cm) ir Švenčionyse (23 cm).
3 pav. Sniego dangos storis gruodžio 10 d.
Gruodžio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 3,8 val. (0,4 SKN): nuo 0,2 val. Vilniuje iki 8,5 val. Klaipėdoje (3 pav.).
4 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Pirmosiomis kalendorinės žiemos dienomis įšalusio dirvožemio sluoksnis Pietų, Pietvakarių Lietuvoje siekė 11–13 cm, Šiaurės rytų Lietuvoje įšalęs dirvožemis buvo gerokai mažiau ir siekė tik 3–4 cm. Per visą dešimtadienį Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje įšalusio dirvožemio sluoksnis išsilaikė ir siekė 11–14 cm, o Kaune – iki 16 cm. Šiaurės Lietuvoje dirvožemiai įšalę iki 3–5 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje pirmąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (292 DU1) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (291 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (336 DU) fiksuota 1 d., o mažiausia – 10 d. (264 DU). Atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio sudarė 17 % ir -13 %.
1 pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Gruodžio 11-ąją Jungtinių Tautų organizacija yra paskelbusi Tarptautine kalnų diena. Vieniems galbūt tai puiki proga pasidomėti alpinizmu, kitiems – tiesiog pasigrožėti kalnų peizažais, o gal ir aplankyti aukščiausią apylinkėse esančią kalvą.
Ir nors Lietuvoje nėra kalnų, tačiau turime kalvas, kurios virš jūros lygio iškilusios iki 150–250 metrų. Net ir tokio aukščio kliūtys formuoja šiek tiek kitokias klimatines sąlygas. Geriausias to pavyzdys – Šilalės r. maždaug prieš šimtmetį įkurta Laukuvos meteorologijos stotis (165,4 m aukštis virš jūros lygio). Stotis buvo įkurta vakarinėje Žemaičių aukštumų dalyje neveltui. Vietovė, meteorologiniu atžvilgiu, yra labai įdomi. Laukuvą, vaizdžiai kalbant, netgi galima pavadinti miesteliu esančiu lietuviškose „Alpėse“.
Nuotraukoje – Laukuvos meteorologinis radiolokatorius ir šalia esanti meteorologijos stoties aikštelė
Laukuvos MS apylinkėse vidutinė oro temperatūra beveik visada yra šiek tiek žemesnė, o labai šiltą dieną maksimali oro temperatūra būna 2–3 laipsniais žemesnė negu netoliese esančiose žemumų meteorologijos stotyse. Taip pat, iškrenta daugiau kritulių – net 789 mm arba 13,5 % daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje (695 mm).
Rudenį truputį anksčiau iškrenta pirmasis sniegas ir susiformuoja sniego danga, o pavasarį atvirkščiai – truputį ilgiau išsilaiko. Tad, paprastai sakant, žiema čia užsibūna ilgiau. Ilgesnės žiemos ir gausesnių kritulių faktą dar byloja Laukuvoje užfiksuotas storiausios sniego dangos Lietuvoje rekordas – 1931 m. kovą buvo išmatuota net 94 cm.
Taip pat, Laukuva įsikūrusi priešvėjinėje Žemaičių aukštumų pusėje, tad dėl sąlyginai didelio aukščio virš jūros lygio bei gana nedidelio atstumo iki Baltijos jūros, Laukuvoje pučia vieni stipriausių Lietuvos vėjų. Vidutinis metinis vėjo greitis gana nedaug nusileidžia pajūryje išmatuojamoms reikšmėms.
Būtent dėl gausesnių kritulių, šaltesnių bei ilgesnių žiemų ir stiprių vėjų Laukuvos MS apylinkėse dažniausiai iš visos Lietuvos būną fiksuojamos pūgos. Paskaičiuota, kad vidutinė pūgų trukmė (per metus) čia yra maždaug dvigubai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje. Tą patį galima pasakyti ir apie lijundras.
Negana to, Laukuvos apylinkėse dažniausiai iš visos Lietuvos susidaro rūkai, kurie čia neišsisklaido ilgiausiai. Po šio fakto galbūt nuskambės truputį paradoksaliai, tačiau Laukuvos MS apylinkėse (kaip ir pajūryje) fiksuojama vidutiniškai mažiausiai apsiniaukusių dienų (per metus) Lietuvoje.
Sudėjus visus šiuos faktorius buvo prieita įdomi išvada – Laukuvos apylinkės pasižymi pačiu didžiausiu avaringumo indeksu mūsų šalyje. Tikri lietuviški „kalnai“. 🙂
Lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (neigiama 0,4° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo Rytų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje 1,0–2,0 °C (neigiama 0,1–0,8° anomalija), Pietų ir Vakarų Lietuvoje 2,0–3,0 °C (neigiama 0,2–0,6° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 3,0–4,1 °C (neigiama 0,3–0,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 11,1–15,1 °C, žemiausia buvo nukritus iki -16,7…-6,2 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra 15,1 °C registruota 1 d. Utenoje, žemiausia -16,7 °C 27 d. Rietave.
Lapkričio pirmąjį dešimtadienį ir antrojo dešimtadienio pradžioje vietomis buvo fiksuojamos šalnos – oro temperatūra krito iki -1,7 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -3,9 °C.
Lapkričio 13–15 d., visoje Lietuvoje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Lyginant su SKN vidutiniškai šiemet tai įvyko 13 dienų vėliau, tačiau pajūryje (Nidoje, Klaipėdoje) – 4 dienomis ankščiau.
1 pav. Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, Biržų, Ignalinos, Lazdijų, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Vilniaus ir Varėnos rajonuose prasidėjo lapkričio 17–18 d., Kėdainių, Kauno, Kybartų, Laukuvos, Panevėžio, Šilutės, Ukmergės ir Utenos rajonuose – lapkričio 25–26 d. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 d. ankščiau lyginant su SKN. Pajūrio ruože meteorologinė žiema lapkričio mėn. dar neprasidėjo.
Lapkričio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 64,6 mm (1,1 SKN). Didžiojoje šalies dalyje registruota 25–60 mm kritulių (0,6–1,1 SKN), Rytų Lietuvoje ir dalyje Žemaitijos – 60–90 mm (1,1–1,6 SKN), gausiausiai kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje, 90–180 mm (1,1–1,9 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Vėžaičiuose (172,8 mm) ir Kretingoje (171,8 mm), o mažiausiai – Šeduvoje (26,4 mm). 4–9 ir 23–24 dienomis vietomis, daugiausia Vakarų Lietuvoje, registruoti pavojingo lietaus1 atvejai.
2 pav. Lapkričio mėnesio kritulių kiekis
Paskutinę mėnesio dieną sniego danga dengė beveik visą Lietuvą. Pietų Lietuvoje ir centriniuose rajonuose dangos storis buvo iki 5 cm, Vakarų Lietuvoje – 5–15 cm, Rytų Lietuvoje pasnigo gausiausiai, susidarė 5–35 cm sniego danga (3 pav.). Storiausia sniego danga registruota Tauragnuose, 32 cm.
3 pav. Lapkričio 30 d. sniego dangos storis
Lapkričio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo artima SKN, 37,5 val. Ilgiausiai Saulė švietė Kybartuose 53,3 val., trumpiausiai – Dūkšte 19,7 val. (4 pav.).
4 pav. Saulės spindėjimo trukmė lapkričio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis 10 m aukštyje siekė 15–19 m/s, vietomis 20–27 m/s. Didžiausias vėjo greitis 27 m/s registruotas 11 d. Šventojoje. Lapkričio 23-os naktį Klaipėdoje AMS 24 m aukštyje pietvakarių vėjo gūsiai siekė 29,9 m/s – tai stichinis meteorologinis reiškinys².
Lapkričio mėnesį pradėjo formuotis įšalas. Trečiojo dešimtadienio pabaigoje didžiausias įšalas buvo matuojamas Pietų, Pietryčių Lietuvoje, kur siekė net 12 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–4 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis upėse svyravo nuo 1–63 cm žemiau iki 3–123 cm aukščiau vidutinio lapkričio mėnesio vandens lygio. Žemiausi vandens lygiai stebėti Nemuno, Neries, Šešupės ir Nevėžio upėse.
Pirmojo lapkričio dešimtadienio pabaigoje vakariame Lietuvos pakraštyje po gausių kritulių buvo stebėtas lietaus poplūdis. Stichinis vandens lygis lapkričio 9–10 dienomis pasiektas Minijoje ties Kartena, taip pat Akmenoje-Danėje ties Kretingos ir Klaipėdos vandens matavimo stotimis. Nuvilnijus poplūdžio bangai, lapkričio 10–14 dienomis stichinis vandens lygis jau buvo fiksuojamas ir Minijoje ties Priekule. Ties minėta vandens matavimo stotimi sumuštas ir aukščiausio lapkričio mėnesio vandens lygio (per visą stebėjimų laikotarpį) rekordas. Naujas lapkričio mėnesio maksimumas pasiektas ir ties Lankupių vandens matavimo stotimi.
Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis lapkritį buvo 14 cm aukštesnis už vidurkį, o vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną siekė 4,0 °C. Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vandens lygis svyravo atitinkamai 12 cm aukščiau ir 18 cm žemiau vidutinės lapkričio mėnesio vandens lygio reikšmės.
Paskutinę mėnesio dieną, vandens temperatūra upėse siekė 0–5 °C, ežeruose ir tvenkiniuose – 1–5 °C, Kuršių mariose – 0–1 °C, Baltijos jūroje – 2–4 °C. Lapkritį neapsieita ir be pirmųjų ledo reiškinių. 22 mėnesio dieną upėse pasirodė sniegainė, priekrantės ledas, ižas, vienas pirmųjų užšalo Žuvinto ežeras. Ledo reiškiniai didžiojoje dalyje šalies upių stebėti iki pat mėnesio pabaigos. Vietomis fiksuotas ledas su properšomis. Dreifuojantis ledas stebėtas ir Kuršių mariose ties Vente bei Klaipėdos uoste.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse lapkričio mėnesį
6 pav. Upių būklė lapkričio mėnesį
1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
²labai smarkus vėjas Lietuvos Baltijos jūros ekonominėje zonoje ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste – maksimalus vėjo greitis 24 m aukštyje 28–32 m/s.
Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,3 °C (neigiama 4,1° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje, -4,5…-4,0 °C (neigiama 3,8–4,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo -4,0…-3,0 °C (neigiama 3,8–4,4° anomalija), pietvakariniame ir vakariniame pakraštyje -3,0 … -2,0 °C (neigiama 4,3–4,4° anomalija), pajūryje -2…-1 °C (neigiama 3,9° anomalija), pamaryje ir Kuršių nerijoje -1…0 °C (neigiama 2,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 9,9 °C registruota 23 d. Nidoje, žemiausia -16,7 °C – 27 d. Rietave.
Meteorologinė žiema (kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C) Biržų, Ignalinos, Lazdijų, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Vilniaus ir Varėnos rajonuose prasidėjo lapkričio 17–18 d., Kėdainių, Kauno, Kybartų, Laukuvos, Panevėžio, Šilutės, Ukmergės ir Utenos rajonuose – lapkričio 25–26 d. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 dienų ankščiau lyginant su SKN. Pajūrio ruože (Klaipėdoje ir Nidoje) meteorologinė žiemos pradžia dar nebuvo fiksuojama.
1 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,1 mm (1,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 7–30 mm (0,7–2,6 SKN), gausiau kritulių iškrito Rytų Lietuvoje ir šiaurės vakarinėje šalies dalyje, 30–60 mm (1,5–3,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Rietave, 58,9 mm, mažiausias – 7,8 mm Druskininkuose. 23–24 dienomis Žemaitijoje ir Aukštaitijoje iškrito gausūs mišrūs krituliai, vietomis pasiekę pavojingų1 kritulių kriterijų, didžiausias kiekis 39 mm/12 val. registruotas Kretingoje.
Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga dengė beveik visą Lietuvą. Pietų Lietuvoje ir centriniuose rajonuose dangos storis buvo iki 5 cm, Vakarų Lietuvoje – 5–15 cm, Rytų Lietuvoje pasnigo gausiausiai, susidarė 5–35 cm sniego danga (3 pav.). Storiausia sniego danga registruota Tauragnuose, 32 cm.
2 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
3 pav. Lapkričio mėn. 30 d. sniego dangos storis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio trečiąjį dešimtadienį buvo apie 17,3 val. (1,9 SKN), nuo 3,7 val. Dūkšte iki 27,9 val. Šilutėje (4 pav.).
4 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Orams toliau vėstant, atšalus dirvožemiams, vietomis pradėjo formuotis įšalas. Dešimtadienio pabaigoje didžiausias įšalas buvo matuojamas Pietų, Pietryčių Lietuvoje ir siekė 12 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–4 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
