Sekmadienį buvo minima pasaulinė sniego diena, tad šia proga tekstas apie tai kaip vyksta sniego dangos storio matavimai mūsų šalies meteorologijos stotyse.

RANKINIS SNIEGO DANGOS MATAVIMAS
Rankinius sniego dangos storio matavimus atlieka stebėtojas nustatytu laiku (2 arba 4 kartus per parą) sugraduotomis matavimo liniuotėmis, įrengiamomis šaltuoju metų laikotarpiu meteorologinių stebėjimų aikštelėje 3 taškuose, remiantis Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimais. Jos išdėstomos lygiakraščiu trikampiu, kurio viena kraštinė lygi 10 metrų. Matavimų rezultatas išvedamas suvidurkinant tris matavimų reikšmes. Taip pagerinamas rezultato tikslumas, nes esant pusnims, nupustymams jis geriau atspindi esamą situaciją. Tačiau rankiniuose matavimuose neišvengiamas žmogaus subjektyvumo faktorius (apvalinimas, pusnys atrodo didelės ir pan.) ir žmogiškosios klaidos faktorius (neteisingai nuskaitė skalę, perdavė klaidingą reikšmę).

AUTOMATINIS SNIEGO DANGOS MATAVIMAS
Automatiniai sniego dangos storio matavimai atliekami automatiniais lazeriniais sniego jutikliais, įrengtais meteorologinių stebėjimų aikštelėje, tačiau matavimas vykdomas tik vienoje pastovioje vietoje, siaurame plote. Dėl užpustymų, nupustymų ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, lazerį veikiančių kitų atspindžių, tokių kaip ledo sluoksnis ant sniego dangos ir kt. matavimai gali neatspindėti realios situacijos. Tačiau tai atstoja nepertraukiamai, kalibruotu prietaisu vykdomas registravimas, sumažėjęs žmogiškojo subjektyvumo ir žmogiškosios klaidos faktorius.

Taigi, abu sniego dangos storio matavimo būdai turi savų pliusų ir minusų.

Primename, kad mūsų svetainėje galite rasti sniego dangos storio reikšmes, kurios buvo išmatuotos per paskutinę valandą automatinėse meteorologijos stotyse (lazeriniu sniego jutikliu). Pateikiama informacija iš 27 Lietuvos vietovių. Kas valandą atsinaujinantį žemėlapį rasite čia.

Nuotraukose – rankinė matuoklė Varėnos MS ir automatinis–lazerinis matavimo jutiklis