Lygiai prieš 68 metus šaltis Lietuvoje pasiekė visų laikų žemiausią reikšmę. Visoje šalyje 1956 m. tiek sausio 31, tiek vasario 1 d. naktimis minimali oro temperatūra nukrito žemiau -30 °C. Abi naktys (viena po kitos) buvo rekordiškai šaltos: viena tapo rekordiškai šalčiausia sausio mėnesio naktimi, kita – vasario. Net sausio 31-osios dieną oras (kad ir kaip keistai beskambėtų) sušilo vos iki 24–30 laipsnių šalčio. Po tokios labai šaltos dienos stojo pati šalčiausia Lietuvos matavimų istorijoje naktis. Utenoje buvo išmatuotas visų laikų Lietuvos šalčio rekordas, -42,9 °C (žr. žemėlapyje).

Sausio 31-osios paros vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė -31,0 °C, o vasario 1-osios -28,2 °C (žr. lentelėje). Lyginant su šių laikų (1991–2020 m.) klimatinėmis sąlygomis, buvo susidarę, atitinkamai, net 27,6 ir 25,1 laipsnio neigiamos anomalijos. Tokių ekstremaliai šaltų orų kaltininkas – galingas anticiklonas, kurio pietrytinėje dalyje buvo labai šaltos oro masės branduolys.

Toks speigas daugeliui žmonių turėjo būti įsimintinas, nes dar tų pačių 1956 metų sausio viduryje ir savaitę prieš speigą buvo atodrėkis (vyravo teigiama oro temperatūra). Sąlygos priminė panašias į esančias pastarosiomis dienomis. Po tokio šilto laikotarpio šalį tiesiog užgriuvo neregėti šalčiai. Vėliau, po rekordiškai šaltos mėnesių sandūros, vasario 2–5 dienomis šaltis truputį atslūgo (vidutinė paros oro temperatūra siekė apie -15 °C), tačiau po keleto dienų, vasario 8-osios naktį, vėl paspaudė ekstremaliai didelis šaltis. Utenos meteorologijos stotyje buvo išmatuota net -40,9 °C, o Varėnos MS – net -40,2 °C.

FAKTAS: paskutinį kartą -30 °C ar žemesnė oro temperatūra Lietuvoje (bet ne visoje šalies teritorijoje) buvo fiksuota lygiai prieš 12 metų – 2012 m. vasario 2, 4, 5, 6 dienomis. Nuo to laiko <-30 laipsnių šaltis Lietuvoje nebepasitaikė. Analizuojant praeities duomenis gana akivaizdu, dėl sparčios klimato kaitos speigų (<-30 °C) tikimybė Lietuvoje ženkliai sumenko (tačiau neišnyko).

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika