Žemėlapyje galite matyti užfiksuotų žaibų išlydžių tankio žemėlapį. Pažymėtina, kad vietos kuriose žaibavo daugiausia dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai.

Kone visi gegužės mėn. išlydžiai buvo fiksuojami tarp gegužės 18–31 d. t. y. antrojo mėnesio pusėje, kai įsivyravo meteorologinei vasarai būdinga temperatūra. Iš viso Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 36 tūkst. žaibų išlydžių. Iš jų tik 7413 išlydžiai (arba penktadalis) trenkė iš debesies į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų. ☁️ Kiek daugiau nei 23 tūkst. išlydžių (arba ~2/3) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t. t. Šių būta gana nedaug – 1931 išlydis arba tik 5 proc. nuo visų užfiksuotų perkūnijų.

Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Jonavos, Akmenės ir Joniškio rajonuose, kur vidutiniškai 1 km² teko po ~1 žaibo išlydį. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo Neringos, Visagino, Šilutės, Birštono ir Palangos savivaldybėse (vidutiniškai 0,1–0,2 išlydžio/km²).

Labiausiai perkūnijomis pasižymėję dienos Lietuvoje buvo fiksuojamos:
⚡gegužės 25 d. – 9865 išlydžiai;
⚡gegužės 29 d. – 5036 išlydžiai;
⚡gegužės 21 d. – 4331 išlydžiai.

Beje, sekmadienį, birželio 2-ąją, buvo viršyta net ir gegužės 25-osios reikšmė, nes užfiksuota ~10 tūkst. žaibų išlydžių.

Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai vykstantys tarp debesų).

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika