Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į mokslininkų rekomendacijas, keičia stichinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių nustatymo tvarką. Šie rodikliai yra svarbūs prognozuojant meteorologinius ir hidrologinius reiškinius, planuojant prevencines ir reagavimo priemones šių reiškinių neigiamam poveikiui visuomenei, aplinkai ir infrastruktūrai mažinti. Vadovaujantis šiais rodikliais gyventojams yra siunčiami ir pranešimai apie kylančias grėsmes.

„Turint daugiau poveikio duomenų iš žiemos įvykių, įvertinus pavojingų reiškinių kompleksą, keičiame apie stichinę nelaimę signalizuojančius rodiklius, kad galėtume laiku reaguoti ir teisingai įsivertinti poveikį infrastruktūrai, kelių dangai, gamtos paklotėms“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Praėjusiais metais Vilniaus universiteto mokslininkai parengė studiją, kurioje konstatuota, kad meteorologiniai reiškiniai (smarkus vėjas, sniego apdraba ir kt.) daro poveikį aplinkai, dėl jų vis dažniau sutrinka elektros tinklo veikla. Įvertinusi Studijoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba atliko labai smarkaus vėjo, pasiekusio tam tikrą greitį, pasikartojamumo nuo 1970 m. analizę, taip pat išnagrinėjo panašiose į Lietuvos klimatą Europos valstybėse nustatytus labai smarkaus vėjo, kaip stichinio meteorologinio reiškinio, rodiklius. Kaimyninėse valstybėse labai smarkiu laikomas vėjas, pasiekęs 24 arba 25 m/s (24 m/s riba nustatyta Lenkijoje, Vokietijoje, 25 m/s – Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje). Todėl Lietuvoje siūloma sumažinti maksimalaus vėjo gūsio ribą stichiniam meteorologiniam reiškiniui „labai smarkus vėjas“ nustatyti.

Nuotraukoje – liepos 28–29 d. audros išversti ir nulaužti medžiai. Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka.

Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių projekte siūloma nustatyti, kad meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ visose savivaldybėse, išskyrus Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybes, laikomas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai maksimalus vėjo greitis, išmatuotas 10 metrų aukštyje, nuo 24 iki 33 m/s, meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ pajūrio savivaldybėse ir toliau bus laikomas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai maksimalus vėjo greitis yra nuo 28 iki 33 m/s. Šis 4 m/s sumažinimas toliau nuo pajūrio nutolusiose savivaldybėse labiau atspindi vėjo padaromą žalą įvairiems sektoriams ir vyraujančias dabartinio klimato sąlygas.

Taip pat siūloma nustatyti, kad stichinio meteorologinio reiškinio „ilgas lietingas laikotarpis“ pabaiga – kai 10 dienų iš eilės reiškinio rodiklis mažesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (buvo 30 dienų). Šio reiškinio pabaigos laikotarpio sutrumpinimas leis išvengti situacijų, kai dar nepasibaigus ar tik ką pasibaigus stichiniam meteorologiniam reiškiniui „ilgas lietingas laikotarpis“ gali prasidėti kitas stichinis meteorologinis reiškinys „sausra augalų vegetacijos laikotarpiu“. Tad pats reiškinys toliau bus fiksuojamas, pakeitimas tam įtakos neturės, tiesiog lietui pasibaigus, bus galima greičiau užfiksuoti reiškinio pabaigą.

Šio teisės akto projekte numatytas ir naujas terminas – žiemos reiškinių kompleksas. Tai – smarkus snygis, kai kritulių kiekis siekia 7 mm ar daugiau , o jų trukmė – ilgiau nei 12 val., kurio metu ant įvairių paviršių susidaro smarki šlapio sniego apdraba ar smarkus sudėtinis apšalas, o išmatuota vidutinė valandos oro temperatūra nuo –3 iki 3 °C. Tai – meteorologinės sąlygos, kuomet esant artimai nuliui temperatūrai ir sningant ant elektros laidų, medžių, pastatų ir t.t. pradeda kibti ir kauptis sniegas. Nuo didelio šlapio sniego kiekio apkrovimo lūžta medžiai ar padaroma kita žala aplinkai.

Pastabas ir pasiūlymus dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki rugpjūčio 16 d.

Aplinkos ministerijos parengtas pranešimas