2024-08-14 | Žolinės orų rekordai
Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti: javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių… Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis bei padėkos už derlių diena. Įvedus krikščionybę Žolinė buvo sutapatinta su bažnytine švente – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Artėjant šiai paskutinei vasaros šventei pažvelkime, kokie šios dienos orai pasitaiko dažniau ir kokių orų rekordų buvo užfiksuota.
Šios dienos vidutinė daugiametė (1991–2020 m. vidurkis) oro temperatūra Lietuvoje 17,3 °C: nuo 16,4 °C Laukuvoje iki 18,8 °C Nidoje. Nuo 1961 m. vėsiausios Žolinės buvo 1965 metais. Tuomet vidutinė paros temperatūra buvo 10,3–13,2 °C (Nidoje 14,3 °C). Labiausiai dieną buvo sušilę Raseiniuose, iki 17,2 °C, o vėsiausia naktį buvo Ukmergėje – 3,2 °C. Nors diena buvo žvarboka, kritulių iškrito tik vietomis ir jų kiekis nebuvo didelis. XXI a. gana vėsios buvo 2019, 2009 ir 2004 m. Žolinės.
Pačios karščiausios Žolinės buvo 2010 m. – vidutinė paros oro temperatūra meteorologijos stotyse gerokai viršijo 20 °C: buvo tarp 24,2 ir 28,2 °C. Aukščiausia temperatūra fiksuota Vilniuje – 34,3 °C ir tik pajūryje bei Laukuvoje nepasiekė 30 °C. Naktis taip pat buvo karšta: daugiau nei pusėje meteorologijos stočių fiksuotos tropinės naktys (kai minimali oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C) ar artima 20 °C temperatūra. Negausių kritulių pasitaikė tik vietomis.
Dažniau per Žolines nelyja: nuo 1961 metų 11 kartų nelijo visoje Lietuvoje, 16 kartų negausūs krituliai fiksuoti tik vietomis, o visoje Lietuvoje lijo tik 4 kartus – 1961, 1981, 1987 ir 1996 metais.
Šios dienos orų rekordai:
aukščiausia oro temperatūra – 34,3 °C (Vilnius, 2010 m.);
žemiausia oro temperatūra – -0,2 °C (Varėna, 1964 m.);
didžiausias kritulių kiekis – 21,7 mm (Nida, 1989 m.);
didžiausias vėjo greitis – 23 m/s (Raseiniai, 2014 m.).
Žolinės Pivašiūnuose
Kiekvienais metais per Žolinę tūkstančiai tikinčiųjų suplaukia į Pivašiūnuose vykstančius Šv. Mergelės Marijos atlaidus. Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia nuo seno garsėja nežinomo Lietuvos dailininko, bene XVII a. viduryje, nutapytu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, kuris išliko per bažnyčią nusiaubusius karus bei gaisrus, o 1988 m. vainikuodamas šį paveikslą kardinolas Vincentas Sladkevičius jam suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.
Pažvelkime, kokiais orais Pivašiūnai pasitinka atvykstančius tikinčiuosius. Artimiausia Pivašiūnams meteorologijos stotis yra Varėnoje, todėl jos duomenimis ir remsimės.
Reikia pasidžiaugti, kad per 63 metus (nuo 1961 m.) lietus netrukdė melstis net 40 kartų, dar 12 metų kritulių kiekis buvo labiau simbolinis (iki 1 mm). Nėra užfiksuota, kad būtų liję itin gausiai, buvo tik dveji metai, kai prilijo 10 mm ar daugiau – 1976 m. (11,4 mm) ir 2008 m. (10 mm).
Taip pat džiugina ir tai, kad buvo tik trys atvejai (2010, 2022 ir 2023 m.), kai maksimali oro temperatūra pakilo aukščiau 30 °C. Karščiausia buvo 2010 m., kai registruotas 34 °C karštis. Tada karšta buvo ne tik dieną, bet ir naktį – oro temperatūra nenukrito žemiau 19,8 °C. Paros vidutinė oro temperatūra siekė net 27,3 °C! Antra pagal karštumą Žolinė registruota 2022 m., kai maksimali temperatūra pasiekė 30,5 °C, o paros vidutinė buvo 23,5 °C.
Jei laikysim, kad daugumai žmonių komfortiškiausia oro temperatūra yra apie 18–24 °C, ir atsižvelgiant į tai, kad atlaidai vyksta apie vidurdienį, kai oro temperatūra yra artima maksimaliai, tai per 63 metus buvo 33 Žolinės su komfortiškais orais, iš kurių 7-iose iškrito daugiau nei 1 mm.
Gana vėsios Žolinės buvo 5 kartus – maksimali oro temperatūra nesiekė 18 °C ir jos visos buvo praėjusiame amžiuje: 1994 m. (15,0 °C), 1987 m. (15,8 °C), 1977 ir 1965 m. (16,3 °C) bei 1970 m. (17,0 °C).
Įdomu ir tai, kad per Žolines nuo 1961 m. vienintelėje Varėnoje ir tik vieną kartą buvo registruota neigiama temperatūra: 1964 m. minimali oro temperatūra nukrito iki -0,2 °C!
Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Zina Kitrienė.
(tekstas pirmą kartą publikuotas 2021 m. rugpjūčio 13 d.; atnaujintas ir papildytas – 2024 m.)