Kalendorinė vasara baigėsi, tad pažvelkime kiek šiemet buvo užfiksuota karštų dienų. Pačios karščiausios šios vasaros dienos, kuomet beveik visose stotyse įkaito iki ≥30 °C, buvo birželio 27–28, liepos 10–11, 16 ir rugpjūčio 25, 30 dienos. Vidutiniškai Lietuvoje šiemet buvo 8 dienos, kai buvo stebimas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis (paros t. maks. ≥30 °C). Vis dėlto, bendras šalies vidurkis neparodo tikrojo vaizdo.

Kaip galite matyti pateiktame žemėlapyje, mažiausiai karštų dienų buvo Nidoje, Laukuvoje ir Dūkšte (vos po 1). Taip pat, dalyje vakarinių ir šiaurės rytinių rajonų (iki 4–5 dienų). Labiausiai karščiai kankino pietinius šalies rajonus: Druskininkuose, Marcinkonių apylinkėse, Birštone, Alytuje, Marijampolėje, Kalvarijoje ir Lazdijuose stebėta net 13 ir daugiau karštų dienų.

Įdomu tai, kad Vilniaus miesto pakraštyje (Trakų Vokėje) fiksuota 11, o miesto centre – 13 karštų dienų.

Faktai apie karščius Lietuvoje

1961–1990 m. laikotarpiu karštų dienų (≥30 °C) vidutiniškai Lietuvoje pasitaikydavo vos 1 per metus (o kas 2–3 metus nebūdavo nė vienos tokios dienos). 1991–2020 m. laikotarpiu tokių dienų skaičius išaugo maždaug keturis kartus, iki 4 dienų. Na o per pastarąjį dešimtmetį dar labiau padidėjo, net iki 6 dienų (arba šešis kartus, lyginant su 1961–1990 m laikotarpiu).

2022 metais karštų dienų Vilniuje buvo net 16, Kaune – 13, o Klaipėdoje – 11. 2023 metais: Vilniuje ir Kaune – po 7, Klaipėdoje – 4. Taigi, šiemet karštų dienų buvo daugiau nei 2023 m., tačiau mažiau nei 2022 metais.

Vėsių vasaros dienų skaičius

Vėsia vasaros diena laikėme tas dienas, kai maksimali oro temperatūra įdienojus pakilo iki <20 laipsnių. Vidutiniškai Lietuvoje buvo 9 tokios dienos, tačiau skirtingose šalies vietovėse skaičiai labai skyrėsi.

Daugiausia vėsių dienų užfiksuota vakariniuose rajonuose ir Žemaičių aukštumos apylinkėse: Telšiuose buvo 22, Laukuvoje (Šilalės r.) – 21, Klaipėdoje – 20 dienų. Mažeikiuose, Kretingoje, Plungėje ir Rietave užfiksuota po 19 dienų, o Skuode ir Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – po 18 dienų (žr. žemėlapyje).

Mažiausiai vėsių vasaros dienų pasitaikė Pietų Lietuvoje. Vos po 1 dieną buvo Druskininkuose ir Marcinkonyse (Varėnos r.), po 2 dienas – Varėnoje ir Šalčininkuose, po 3 – Kazlų Rūdoje ir Birštone, po 4 – Alytuje, Marijampolėje, Kalvarijoje, Lazdijuose ir prie Žuvinto ežero (Alytaus r.).

Pačios vėsiausios vasaros dienos buvo birželio 7–9, 14 ir 23 d. bei liepos 29 d. Šiomis dienomis daugelyje šalies meteorologijos stočių oro temperatūra net įdienojus nepasiekė 20 laipsnių ribos. Daugelis vėsių dienų Vakarų Lietuvoje buvo fiksuojama, kuomet vėjas pasisukdavo iš šiaurės vakarų arba vakarų ir atnešdavo gaivų orą nuo Baltijos jūros bei Atlanto vandenyno. Tuo tarpu, Pietų Lietuvoje vėsių dienų būdavo gerokai mažiau dėl žemyno gilumoje pučiančių vidutiniškai silpnesnių vėjų ir labiau įkaistančių paviršių, taip pat dėl savito vietovės mikroklimato ir dažniau vyravusių šiltesnių (nei vakaruose–šiaurės vakaruose) oro masių. Visa tai aplinkos orui leisdavo dažniau sušilti nors truputį virš 20 laipsnių.

Tropinės naktys Lietuvoje 2024 m. vasarą

Tropinė naktis – kai net vėsiausiomis nakties / ryto valandomis oro temperatūra nenukrenta žemiau 20,0 °C. Jų metu gali būti sunku gerai išsimiegoti ir pailsėti. Iki 1990 metų tropinių naktų Lietuvoje beveik nepasitaikydavo. Taigi, šis reiškinys mūsų šalyje yra tiesioginis klimato kaitos padarinys.

Šiemet daug tropinių naktų buvo stebima pajūrio ruože ir pietiniuose rajonuose, o jų beveik nebuvo – vakarinėje šalies dalyje (žr. žemėlapyje). Iš 59 stočių 29-ose neužfiksuota nė viena tropinė naktis. Na o daugiausia karštų naktų pasitaikė Alytuje (3), Švenčionyse (3), Lazdijuose (4), Nidoje (7) ir Ventės rage (7).

Įdomu tai, jog Vilniaus miesto centrinėje dalyje irgi buvo užfiksuotos net 6 tropinės naktys, nors Trakų Vokėje (Vilniaus miesto pakraštyje) – tik viena, o Vilniaus oro uoste – dvi. Tokį didelį kontrastą nulėmė miesto šilumos salos poveikis, kuomet per dieną labai įkaitę pastatai ir kietosios dangos (gatvės, šaligatviai) tebešildo orą nakties metu ir neleidžia jam atvėsti. Nežiūrint to, pažymėtina, jog Vilniaus centre esanti stotelė įrengta ne pagal visus meteorologijos stotims įprastai taikomus reikalavimus, tad šis skaičius galėjo būti šiek tiek iškreiptas.

Artimiausiomis šio mėnesio dienomis vyraus lietuviškai vasarai būdingi orai. Nebus nei tropinių naktų, nei karščių. Sinoptikų paruoštą orų prognozę skaitykite čia. Šių metų vasaros apžvalgą rasite čia, o hidrometeorologinių sąlygų apžvalgas čia.

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika