Rugsėjo 16 d. minime Tarptautinę ozono sluoksnio apsaugos dieną, skirtą pabrėžti ozono sluoksnio svarbą mūsų planetos gyvybei. Ši diena yra puiki proga peržvelgti pasiektus rezultatus ir priminti apie nuolatinį poreikį imtis veiksmų siekiant apsaugoti šį gyvybiškai svarbų atmosferos sluoksnį.

Šių metų Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos šūkis – „Montreal Protocol: Advancing Climate Actions“ (liet. Monrealio Protokolas: kovos su klimato kaita skatinimas) (1 pav.). Ši tema atspindi esminį Monrealio protokolo vaidmenį ne tik saugant ozono sluoksnį, bet ir skatinant platesnes klimato veiksmų iniciatyvas visame pasaulyje. Šio susitarimo sėkmė įkvepia vilties, kad ir kiti sprendimai, susiję su aplinkos apsauga, gali būti pasiekiami vieningai.

1 pav. 2024 m. Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos šūkis (https://ozone.unep.org/ozone-day/montreal-protocol-advancing-climate-action)

Ozonas, esantis stratosferoje, veikia kaip natūralus skydas, saugantis Žemę nuo žalingų ultravioletinių saulės spindulių. Šis sluoksnis yra esminis ne tik žmogaus sveikatai, bet ir ekosistemų pusiausvyrai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius, dėka Monrealio protokolo įgyvendinimo ir tarptautinių pastangų, buvo pasiekta reikšmingų laimėjimų mažinant ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimą. Tačiau iššūkiai vis dar išlieka, todėl būtina tęsti tarptautinį bendradarbiavimą bei nuolat diegti pažangius mokslinius ir technologinius sprendimus.

Ozono sluoksnis virš Lietuvos nuo 1993 m. nenutrūkstamai stebimas Kauno meteorologijos stotyje (toliau – MS). Iki 2018 m. stebėjimai buvo atliekami rankiniu būdu naudojant filtrinį ozonometrą (M-124) (2 pav.), o nuo 2018 m. ozonas matuojamas automatiniu spektrofotometru (Brewer MK III) (3 pav.).

2 pav. Kauno MS naudotas filtrinis ozonometras (M-124)

3 pav. Kauno MS naudojamas automatinis spektrofotometras (Brewer MK III)

Turimi šių prietaisų duomenys suteikia galimybę stebėti ir analizuoti bendrą ozono kaitą (toliau – BOK) virš Lietuvos. Todėl remiantis turimais duomenimis pateikiame trumpą BOK  apžvalgą Kauno MS. Grafike matomi ryškus BOK sezoniniai svyravimai (4 pav.). Pagrindinės priežastis lemiančios BOK svyravimus virš Lietuvos yra horizontalūs ir vertikalūs dinaminiai procesai atmosferoje, geografinė platuma, metų laikai.  

4 pav. BOK kaita Kauno MS

Vidutinis BOK aukščiausias būna pavasarį ir vasarą, pasiekdamas didžiausias reikšmes kovo mėnesį (386 DU*). Vasarą (birželio-liepos mėnesiais) BOK palaipsniui mažėja, o mažiausios vertės stebimos rudens (spalio-lapkričio) ir žiemos (gruodžio) mėnesiais. BOK maksimumai dažniausiai užfiksuojami pavasarį, ypač kovą (574 DU, 2018-03-03 d.), o minimumai – gruodį (202 DU, 2007-12-21 d.). Taip yra dėl to, kad ozonas (susidaręs pas mus ar atneštas iš kitų platumų) per žiemą kaupiasi, nes dėl mažesnio Saulės aukščio yra mažiau naikinamas, o per vasarą esant didesniam Saulės aukščiui, intensyvesnei spinduliuotei ardomas smarkiau.

Pasaulinė ozono diena yra svarbus priminimas apie mūsų atsakomybę ir bendrą siekį užtikrinti planetos sveikatą ir tvarumą. Tik bendradarbiaudami galime užtikrinti, kad ozono sluoksnis ir toliau atliktų savo svarbų vaidmenį apsaugant mūsų rytojų ir ateitį.

Plačiau apie ozoną galite skaityti čia.

Kaip kiekvienam iš mūsų galima prisidėti prie ozono sluoksnio išsaugojimo galima plačiau skaityti čia.

*1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Parengė: LHMT Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė