Žemėlapyje – užfiksuotų žaibų išlydžių tankis. Vietovėse, kur žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietomis kur praslinko smarkios liūtys, galėjo iškristi kruša ir būti fiksuojami vėjo sustiprėjimai.

Per 4 mėnesius iš 102,7 tūkst. tik 22,5 tūkst. išlydžių (~22 %) trenkė iš debesų į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų ir žemės paviršiaus nepasiekė. Dažniausi žaibų taikiniai – elektros oro ir požeminės linijos, vandens telkiniai (ežerai, upės) bei aukšti statiniai (bokštai, vėjo jėgainės ir kt.). Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, besiganančius gyvulius ar laukinius gyvūnus, padega miškus, namus ir t. t. Tokių buvo labai nedaug – 4517 išlydžiai arba vos 4,4 % (maždaug 1 iš 23) nuo visų užfiksuotų išlydžių.

Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Panevėžio Alytaus miestų savivaldybėse, Kalvarijos sav. Taip pat Panevėžio, Kėdainių, Šakių ir Molėtų rajonuose kur 1 km² teko >2,4 žaibo išlydžio. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo pajūryje ir pamaryje: Neringos sav., Šilutės ir Klaipėdos rajonuose bei Palangos m. sav. (<0,8 išlydžio/km²).

Viso gegužės–rugpjūčio mėn. laikotarpiu – 102,7 tūkst. išlydžių. Iš šio laikotarpio perkūnijomis labiausiai pasižymėję dienos buvo:

1. liepos 11 d. – 14,7 tūkst. išlydžių;
2. liepos 13 d. – 13,0 tūkst. išlydžių;
3. birželio 2 d. – 10,1 tūkst. išlydžių;
4. gegužės 25 d. – 9,8 tūkst. išlydžių;
5. liepos 25 d. – 5,1 tūkst. išlydžių.
6. gegužės 29 d. – 5,0 tūkst. išlydžių

Vien per šias šešias dienas užfiksuota truputį daugiau nei pusė gegužės–rugpjūčio mėn. laikotarpio žaibų išlydžių. Per 123 dienas (4 mėnesius) 41 dieną perkūnijos niekur šalyje nebuvo fiksuojamos, o dar 25 dienas užfiksuota tik iki 20 išlydžių.

⚡️Gegužę buvo 36,1 tūkst. žaibų išlydžių;
⚡️Birželį – 21,5 tūkst.;
⚡️Liepą – 38,7 tūkst.;
⚡️Rugpjūtį – 6,4 tūkst.

Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai tai būna išlydžiai vykstantys debesyse).

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika