Projekto apžvalga

Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui (toliau – ICEREG) yra tarpvalstybinis projektas, kurio tikslas – pagerinti ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymą Lietuvos ir Latvijos pasienio regionuose. Pagrindinė projekto užduotis – sukurti išsamius potvynių rizikos žemėlapius ir patobulinti ledo sangrūdų susidarymo koncepcinį modelį, atsižvelgiant į klimato kaitos įtaką.

Ledo sangrūdos kelia didelį pavojų, nes sukelia plataus masto užtvindymus ir daro didelę žalą tiek aplinkai, tiek ekonomikai, ypač pasienio regionų bendruomenėms. Kadangi ledo sangrūdų dinamika iki šiol buvo mažai tyrinėta, ICEREG projektas siekia giliau išanalizuoti šį reiškinį, ypatingą dėmesį skiriant meteorologinėms ir hidrologinėms sąlygoms, kurios lemia potvynių susidarymą.

Tyrimų apžvalga ir rezultatai

Projekte analizuoti ledo sangrūdų reiškiniai Šiaurės Lietuvos upėse, ypatingą dėmesį skiriant 10 vandens matavimo stotims (VMS), esančioms Bartuvos, Ventos, Mūšos, Nemunėlio, Lėvens, Tatulos, Daugyvenės ir Svylos upėse. Analizuojamas laikotarpis apėmė 1961–2023 m. Per šį laikotarpį iš viso buvo užfiksuota 237 ledo sangrūdų atvejai. Didžiausias atvejų skaičius buvo Trečionių VMS (50 atvejų), o mažiausias – Žilpamūčio VMS (1 atvejis).

Ledo sangrūdų poveikis ir žala

Ledo sangrūdos yra itin pavojingos dėl jų nenuspėjamumo ir galimo itin staigaus vandens lygio kilimo. Jos susidaro, kai didesnės ledo lytys užkliūva už upėje esančių kliūčių, sudarydamos laikiną užtvanką, kuri gali greitai sukelti stichines nelaimes. Žemiau sangrūdų vandens lygis nukrinta, o aukščiau – pakyla, sukeldamas didelį pavojų gyventojams, infrastruktūrai ir aplinkai.

Svarbiausi įvykiai

XXI amžiaus pradžioje žymūs potvyniai dėl ledo sangrūdų įvyko Mūšos ir Lėvens upėse. 2010 ir 2013 metais Mūšos upėje ties Ustukais vandens lygis viršijo kritinį lygį atitinkamai 90 cm ir 125 cm. 2013 m. balandžio mėn. potvyniai padarė didžiulę žalą Pasvalio rajone, kur buvo užtvindytos sodybos, namai ir sandėliai.

Panašiai ir Lėvens upėje 2010 ir 2018 metais dėl ledo sangrūdų vandens lygis buvo smarkiai padidėjęs, sukeldamas pavojų apylinkėms.

Ledo sangrūdų formavimosi sąlygos

Ledo sangrūdos dažniausiai susidaro, kai yra staigus atšilimas po ledo dangos susidarymo upėse, ypač esant temperatūrų svyravimams dienos ir nakties metu. Vidutiniškai ledo sangrūdų pradžia nagrinėtose stotyse fiksuojama sausio 10 d., o ledo sangrūdų trukmė trunka apie 8 dienas. Per visą tyrimo laikotarpį ankstyviausia ledo sangrūdų pradžia buvo užfiksuota spalio 30 d. (Tatula – Trečionių VMS, 1979), o vėliausia – balandžio 14 d. (Mūša – Ustukių VMS, 2013).

Pilotinės upių atkarpos modeliavimui

Projekte atrinktos dvi pilotinės upių atkarpos – Lėvens (nuo Pamarliškių iki Skaistgirių) ir Mūšos (nuo Gustonių iki Ustukių). Šios atkarpos buvo pasirinktos dėl ilgiausių stebėjimų laikotarpių ir reikšmingos sangrūdų įtakos aplinkai bei gyventojams. Remiantis šių upių istorinių duomenų analize, kuriamas koncepcinis ledo sangrūdų susidarymo ir potvynių modelis, kuris padės įvertinti pirminių ledo sangrūdų parametrų pokyčius, atsižvelgiant į klimato kaitos scenarijus.

Išvados ir tolesni žingsniai

ICEREG projektas yra svarbus žingsnis gerinant ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymą. Sukurti potvynių žemėlapiai ir koncepcinis modelis ne tik pagerins regionų atsparumą potvyniams, bet ir padės sukurti efektyvesnes ankstyvojo perspėjimo sistemas. Projekto rezultatai bus naudojami ne tik moksliniams tikslams, bet ir praktinėms potvynių prevencijos priemonėms plėtoti.

Tolesniame projekto etape bus atliekami išsamūs klimato kaitos scenarijų vertinimai, siekiant geriau suprasti ledo sangrūdų dinamiką ateityje ir užtikrinti, kad regionai būtų pasiruošę susidurti su kylančiais klimato iššūkiais.