Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. Štai, prieš 128 metus, 1896 m. lapkričio 17 d., užšalo Nemunas. Pučiant vakarų vėjui temperatūra krito iki -12,5 °C (-10 °R) ir upė pasidengė ledu.

Iliustracijoje – iškarpa iš leidinio – Mūsų senovė, kn. 2 (1921), 75–76 psl. Pastaba: Réaumur laipsnių perskaičiavimo į Celsijaus laipsnius formulė yra °C = 1.25 × °R

Kad prieš 128 metus buvo neįprastai šalta atskleidžia ir mūsų turimi Vilniaus (bei Klaipėdos) vidutinės oro temperatūros duomenys. 1896 metų lapkritis sostinėje buvo vienas šalčiausių per beveik 250 metų oro temperatūros stebėjimų istoriją (Klaipėdoje – tarp dešimties šalčiausių per 144 metus). Tuomet vidutinė mėnesio oro temperatūra Vilniuje buvo žiemiška ir siekė -2,4 °C (1991–2020 m. lapkričio mėn. vidurkis yra +1,8 °C, t. y. net 4,2 laipsnio daugiau). Lyginant su šių laikų vidurkiais, labai šaltas buvo ir po to sekęs gruodis (-5 °C) bei sausis (-8,2 °C). Paskutinį kartą ypač šalti lapkričiai Lietuvoje buvo pasitaikę 1993 ir 1998 metais.

Dėl šaltesnių ir ilgesnių žiemų kovas seniau dažnai buvo ne pavasario, o žiemos mėnuo. Tai parodo ne tik oro temperatūros stebėjimų istorija, tačiau ir užfiksuotos datos, kuomet Nemunas pradėdavo vaduotis nuo jį sukausčiusio ledo. XIX a. pabaigoje upės srovė ledus išnešdavo tik kovo viduryje ar pabaigoje. Kartais dėl susidariusių ledo sangrūdų kildavo labai stiprūs potvyniai, o šių laikotarpis nusitęsdavo iki pat balandžio pabaigos.

Nuotraukoje – ledo sangrūda Latvijoje 2023 m. sausio mėnesį.

Šiais laikais ledo reiškiniai išnyksta kur kas anksčiau, tačiau rizika, nors ir gerokai mažesnė, išlieka. Problemos rimtumą gerai parodė kaimyninės Latvijos pavyzdys. 2023 m. dėl ledo sangrūdų įvyko didžiausias per keturis dešimtmečius potvynis. Gera žinia, jog šiuo metu, įgyvendinant ICEREG projektą, Lietuvoje ir Latvijoje intensyviau tyrinėjamos sangrūdos. Pasibaigus projektui tikimasi, jog ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Projekto partneriai:

• Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija;
• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos lėšomis.

Informacija apie projektą (anglų k.).