Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,4 °C  (teigiama 5,6° anomalija) – tai šilčiausias pirmasis balandžio dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 1984 m. (8,1 °C). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, Kuršių nerijoje ir pajūryje, 8,3–9,0 °C (teigiama 4° anomalija), šilčiausia – Pietų Lietuvoje, 11,0–12,1 °C (teigiama 5,9–6,6° anomalija), kitur 9–11 °C (teigiama 5,1–6,1° anomalija)  (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -2,5 °C registruota 4 d. Šilutėje. Ypatingai šilta buvo dešimtadienio pabaigoje – registruoti 8, 9 ir 10 dienų nauji šilumos rekordai Lietuvoje: 8 d. 25,0 °C (Druskininkai), 9 d. 28,4 °C (Birštonas, tai ir karščiausia dešimtadienio diena), 10 d. 27,0 °C (Šalčininkai). Rekordas pasiektas ir 1 d. – 23,8 °C Druskininkuose.

Pirmąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16 mm (lygus SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm, buvo 4–15 mm (0,3–1,0 SKN). Gausiau palijo rytinėje pusėje, 15–45 mm (1,1–2,0 SKN), pačiame pakraštyje ­45–50 mm (2,9–3,0 SKN. (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Šeduvai (4,3 mm), didžiausias kiekis registruotas Švenčionyse (49,4 mm) ir Dūkšte (48,0 mm). Balandžio 3 d. vietomis Rytų Lietuvoje registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai, stipriausias lietus fiksuotas Dūkšte – 32,8 mm/12 val.

Balandžio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 40,3 val. (0,7 SKN): nuo 31,0 val. Klaipėdoje iki 55,4 val. Varėnoje. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–11 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota temperatūra buvo 2–5 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 16–23 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 4–7 °C, o aukščiausia siekė 13–17 °C.

Daug kur pietiniuose ir rytiniuose šalies rajonuose balandžio 5–8 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 dienų ankščiau lyginant su SKN.  

Sparčiai šylant orams suaktyvėjo augalų vegetacija – daug kur pradėjo skleistis vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai, kai kur pasirodė šalpusnių ir kiaulpienių žiedynai.

Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,3 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (2,7) buvo fiksuojama 10 d., mažiausia – (0,6) 3 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,7.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (399 DU²) buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (385 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (462 DU) fiksuota 3 d., o mažiausia 7 d. (343 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 22 % ir -12 %.

---

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.