2024 m. birželio mėn. apžvalga

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,6 °C (teigiama 1,7° anomalija): vėsiausia buvo šiaurės vakariniuose rajonuose, 16,5–17,0 °C (teigiama 1,4–1,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 17,0–18,0 °C temperatūra (teigiama 1,2° anomalija), kitur 16,5–17,5 °C (teigiama 1,3–2,1° anomalija), šilčiausia buvo Kuršių nerijoje, siaurame pietvakariniame pakraštyje, vietomis Pietų ir centrinėje Lietuvoje, 18,0–18,6 °C (teigiama 1,7–2,2° anomalija) (1 pav.).

Žemiausia oro temperatūra siekė 4,0–9,1 °C (Nidoje 10,7 °C, Ventėje 12,1 °C). Aukščiausia pakilo iki 30,4–34,0 °C. 28 d. Druskininkuose maksimali oro temperatūra pasiekė 34,0 °C– tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. 26–28 ir 30 dienomis registruotas pavojingas reiškinys – karštis1, o Birštone, Dotnuvoje, Šumske ir Varėnoje 26–28 d. – ir pirmoji šiais metais kaitra2. 27–29 d. naktimis vietomis oro temperatūra nenukrito žemiau 20 °C – registruotos pirmosios šių metų tropinės naktys.

1 pav. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 48,2 mm (0,7 SKN). Mažiausiai kritulių teko daliai šiaurės–šiaurės rytų ir pietvakarių kraštinių rajonų bei kai kuriems Pietų ir centrinės Lietuvos rajonams, 20–40 mm (0,4–0,7 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 40–60 mm kritulių (0,5–0,9 SKN), pietrytiniame pakraštyje, Alytaus–Trakų ir Kretingos–Skuodo ruožuose bei Kelmėje kritulių buvo 60–88 mm (0,8–1,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Birštone (87,9 mm), mažiausiai – Zarasuose (22,6 mm). 5, 9, 14, 17–18, 22 ir 29 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus3 atvejai.

2 pav. Birželio mėnesio kritulių kiekis

Birželio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 285 val. (artimas SKN laikas). Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 308,7 val., trumpiausiai – Vilniuje 253,5 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė birželio mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,4–14,9 m/s, vietomis 15,2–20,8 m/s.

Kalendorinė vasara prasidėjo su pavojingu meteorologiniu reiškiniu – sausringu laikotarpiu4, kuris jau birželio 4 d. buvo fiksuotas kai kuriose Lazdijų r. sav. senkūnijose ir vienoje Alytaus r. sav. seniūnijoje. Vėliau per pirmąjį dešimtadienį sausringas laikotarpis fiksuotas ir kai kuriose Jurbarko ir Šakių r. sav. seniūnijose. Per antrąjį šio mėnesio dešimtadienį sausringas laikotarpis prasidėjo ir baigėsi kai kuriose Radviliškio r. sav. seniūnijose ir baigėsi Alytaus ir Lazdijų r. sav. Antrojo dešimtadienio paskutinę dieną kai kuriose Jurbarko ir Šakių r. sav. seniūnijose buvo pasiekti sausros5 rodikliai. Tačiau sausra tęsėsi vos tris dienas, nes šiose savivaldybėse gausiai palijo.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota 12–15 °C, aukščiausia siekė 29–36 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje laikėsi apie 14–17 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 25–30 °C.

Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir aukštos UV indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UV indeksas (4,8) buvo (0,5) žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Birželio aukščiausia UVI reikšmė (6,3) buvo fiksuota 24 d., o mažiausia (2,8) 22 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio buvo -2,4.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) birželio mėnesio vidurkis (360 DU1) išmatuotas Kauno MS (neįtraukiant 8 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai 2 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (352 DU). Šio mėnesio 16, 21-22, 24-26 ir 30 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija nuo daugiamečio vidurkio, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 7 d. (398 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios birželio mėnesio reikšmės (364 DU) fiksuotas 9 % didesnis, tačiau absoliučios birželio mėnesio maksimalios reikšmės (480 DU, kuri išmatuota 1999-06-25 d.) neviršijo 24 %. Taip pat 7 d. išmatuota BOK reikšmė pagerino buvusį šios paros maksimumo rekordą, antroje vietoje atitinkamai palikusi (389 DU, 2005-06-07 d.). Mažiausia reikšmė registruota 30 d. (323 DU), kur atitinkamai šios dienos nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios birželio mėnesio reikšmės (345 DU) sudarė -6 %, tačiau absoliutų birželio mėnesio minimumą (277 DU, išmatuotą 2008-06-30 d.) viršijo 17 %.

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS birželio mėnesį

Birželio mėnesį žymesnių vandens lygio pokyčių stebėta nebuvo. Vakarinėje ir rytinėje šalies dalyje vidutinis vandens lygis svyravo 2–36 cm aukščiau vidutinio daugiamečio vandens lygio. Pietuose, pietvakariuose ir šalies šiaurėje 1–39 cm žemiau.

Tolygus vandens lygio kritimas (iki 1 cm per parą) stebėtas Tauragno ežere. Nepaisant to, vidutinis ežero vandens lygis išliko 9 cm aukščiau daugiametės reikšmės. Žemesni už birželio vidurkį vandens lygiai stebėti Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, atitinkamai 19 ir 14 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 17,8–23,9°C, ežeruose 20,0–25,8°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 20,8–22,1°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse birželio mėnesį

1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

2 kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau.

3 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

4 Sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

5 Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5.6 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją apie gegužės mėnesį rasite čia