Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,8 °C (teigiama 1,5° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame–pietrytiniame pakraštyje, 4,4–5,0 °C (teigiama 0,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 5,0–6,0 °C temperatūra (teigiama 0,7–2,0° anomalija), šiaurės vakariniame ir vakariniame (išskyrus pajūrį ir pamarį) pakraščiuose 6,0–7,0 °C (teigiama 1,9° anomalija), pajūryje ir pamaryje 7,0–8,0 °C (teigiama 2,1° anomalija), šilčiausia buvo Kuršių nerijoje ir Ventėje, 8,0–8,4 °C (teigiama 2,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 15,5 °C registruota 1 d. Druskininkuose, žemiausia -4,2 °C 5 d. Alytuje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį lapkričio dešimtadienį buvo 10,2 mm, tai truputį mažiau nei 0,5 SKN. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis nesiekė 10 mm (0,1–0,5 SKN), dalyje Žemaitijos ir rytinių rajonų bei Šiaulių apylinkėse registruota10–20 mm kritulių (0,3–1,0 SKN), gausiausiai palijo Rytų Lietuvoje, 20–30 mm (1,1–1,4 SKN). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Anykščiuose (29,8 mm), mažiausias – Klaipėdoje (2,2 mm) ir Lazdijuose (2,3 mm).

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio pirmąjį dešimtadienį buvo 13,0 val. (0,7 SKN): nuo 7,5 val. Dūkšte iki 18,5 val. Kybartuose (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 10–12 °C, žemiausia krito iki 2–5 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 10–12 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–7 °C.

Kauno MS pirmąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 273 DU¹, tai 6 % mažiau nei daugiametis (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkis (290 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (323 DU) fiksuota 2 d., o mažiausia 5 d. (250 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 13 % ir -15 %.

---

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.