Šiuo metu vietomis vakarinėje šalies pusėje sninga, formuojasi šlapio sniego apdraba. Po trumpos pertraukos, nakties iš lapkričio 21-os į 22-ą pirmoje pusėje vakariniuose rajonuose vėl pradės snigti, daug kur snigs smarkiai, formuosis šlapio sniego apdraba. Reiškiniai tęsis iki lapkričio 22-os dienos vidurdienio.

Daugiau informacijos →

2024 m. rugpjūčio mėn. apžvalga

Rugpjūčio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,0 °C (teigiama 1,4° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, temperatūra buvo 17,5–18,0 °C (teigiama 0,5° anomalija), šiaurinėje šalies dalyje, pietrytiniame pakraštyje ir Kazlų Rūdoje 18,0–19,0 °C (teigiama 1,0–1,8° anomalija), pajūryje  ir Pietų Lietuvoje 19,0–20,0 °C (teigiama 1,1–2,0° anomalija), šilčiausia buvo Ventėje ir Kuršių nerijoje 20,2 °C (teigiama 1,2° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 28,8–33,0 °C, žemiausia nukrito iki 5,0–10,4 °C, Nidoje ir Ventėje 13,1–13,4 °C. Žemiausia paros oro temperatūra registruota 27 d. Skuode 5,0 °C. Aukščiausia mėnesio oro temperatūra 33,0 °C fiksuota 25 d. Kalvarijoje, Lazdijuose ir Pagėgiuose.

Rugpjūčio 16–18 d. registruota trečia šiais metais kaitra1 – Alytuje, Kalvarijoje, Lazdijuose ir Marijampolėje. Rugpjūčio 24, 25, 29 ir 30 d. fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis1, 30 d. jis registruotas 50-yje meteorologijos stočių iš 54, nebuvo registruota tik Dūkšte, Laukuvoje, Nidoje ir Zarasuose.   

9, 16 ir 19 d. naktimis vietomis registruotos tropinės naktys (kai oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C).

1 pav. Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra

Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 37,6 mm (0,5 SKN). Didžiojoj šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 30 mm, buvo 9–30 mm (0,1–0,5 SKN), gausesnis kritulių kiekis 30–60 mm (0,4–0,8 SKN) registruotas dižiojoje dalyje Vakarinės Lietuvos, Utenos apskrityje, dalyje Suvalkijos ir centrinių rajonų bei Druskininkuose, gausiausiai palijo pamaryje ir pietvakarinėje Žemaitijos dalyje, 60–120 mm (0,8–1,3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Laukuvoje (119 mm) ir Šilutėje (94,4 mm) – šiose stotyse 18 d. registruotas stichinis3 lietus: Laukuvoje 74,6 mm/5 val., Šilutėje 58,8 mm/4 val. Vietomis 5, 9, 10, 18, 19, 21 ir 22 dienomis stebėtas pavojingo lietaus4 atvejai. Mažiausiai prolijo Rokiškyje, tik 9 mm.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis

Rugpjūčio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 284,1 val. (1,1 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Utenoje (253,1 val.), ilgiausiai – Šilutėje 322,4 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugpjūčio mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,1–19,1 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, aukščiausia siekė 26–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje siekė apie 23–30 °C.

Rugpjūčio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės UVI reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI (3,9) buvo 0,3 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Rugpjūčio aukščiausia UVI reikšmė 4,9 buvo fiksuota 10 d., o mažiausia 2,2 – 31 d., ji buvo 1,1 mažesnė už daugiametį šios paros vidurkį.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugpjūčio mėnesį

Kauno MS rugpjūtį išmatuoto bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vidurkis (319 DU5) atitiko 1993–2022 m. vidurkį (320 DU). Šio mėnesio 10, 14–19 ir 23–31 d. vyravo neigiamų nuokrypių nuo daugiamečio vidurkio tendencija, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 5 d. (364 DU), 14% didesnis už daugiametę vidutinę maksimalią liepos mėnesio reikšmę (331 DU), tačiau absoliučios liepos mėnesio maksimalios reikšmės (393 DU, kuri išmatuota 2021-08-06 d.) neviršijo. Taip pat 1 ir 5 d. atitinkamai išmatuotos BOK reikšmės (360 ir 364 DU) pagerino buvusį šių parų maksimumo rekordus. Mažiausia reikšmė registruota 24 d. (282 DU), ji buvo 9 % mažesnė už daugiametę vidutinę minimalią liepos mėnesio reikšmę (311 DU), tačiau absoliutų rugpjūčio mėnesio minimumą (258 DU, išmatuotą 2008-08-31 d.) viršijo 20 %.

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS rugpjūčio mėnesį

Rugpjūčio mėnesį vandens lygis svyravo nuo 2–40 cm žemiau (daugiausia pietvakarinė ir šiaurinė dalis) iki 1–81 cm aukščiau vidutinio daugiamečio rugpjūčio mėnesio vandens lygio.

Dėl liepos pabaigoje iškritusio nemažo kritulių kiekio,  rugpjūčio 1-3 dienomis buvo pasiektos ir naujos aukščiausio rugpjūčio mėnesio vandens lygio reikšmės: Ventoje ties Papile – 353 cm (buvęs 291 cm),  Aunuvoje ties Aunuvėnais – 287 cm (buvęs 224 cm),  Mūšoje ties Ustukiais – 272 cm (buvęs 229 cm). Nepaisant to, likusią mėnesio dalį vandens lygis pamažu krito.

Rugpjūčio 5 dieną, Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu išmatuotas vandens debitas mažesnis už gamtosauginį – 2,24 m3/s. Rugpjūčio 27-ąją mažesnis už gamtosauginį debitas stebėtas Ūloje ties Zervynomis – 2,06 m3/s.

Vidutinis rugpjūčio vandens lygis Tauragno ežere daugiametį vidurkį viršijo 11 cm. Aukštesnis nei įprasta vandens lygis buvo ir Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis – 19 cm aukščiau daugiametės reikšmės.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16–22 °C, ežeruose –  17–23 °C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose –  21–22 °C.

4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugpjūčio mėnesį
5 pav. Upių būklė rugpjūčio mėnesį

1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.

2 kaitra –­ stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi iš eilės 3 dienas ar ilgiau.

3 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

4 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

5 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją rasite čia