Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,3 °C (teigiama 4,6° anomalija) – tai šilčiausias rugsėjo antrasis dešimtadienis nuo 1961 m., antroje vietoje liko praėjusių metų antrasis dešimtadienis (16,8 °C). Vėsiausia buvo Skuodo apylinkėse, 16,3 °C  (teigiama 4,0° anomalija), šilčiausia – Kuršių nerijoje, Nemuno žemupyje ir Vilniuje, 18,0–18,5 °C (teigiama 3,8–5,5° anomalija). Didžiojoj šalies dalyje temperatūra buvo 16,5–17,5 °C (teigiama 4,0–5,3° anomalija), Vidurio Lietuvoje, pietvakariniuose rajonuose, vietomis Aukštaitijoje 17,5–18,0 °C (teigiama 3,6–5,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 25,4–29,1 °C, žemiausia nukrito iki 5,0–11,3 °C, pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 12,3–14,9 °C °C.

Buvo pasiekti du nauji aukščiausios oro temperatūros paros rekordai: 16 d. 27,9 °C (Jonava) ir 17 d. 29,1 °C (Kretinga). 17 d. tapo ir šilčiausia dešimtadieno diena, vėsiausia – 20-os naktis Varėnoje, 5,0 °C.

Antrojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas SKN, 21,5 mm, tačiau teritorijoje pasiskirstė labai netolygiai: pietvakarinėje dalyje, pietiniame pakraštyje ir Vakarų Lietuvoje, išskyrus šiaurės vakarinį pakraštį kritulių kiekis buvo 4–10 mm (0,2–0,7 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių iškrito 15–30 mm (0,6–1,5 SKN), juostoje, einančioje per Vidurio Lietuvą, Kretingoje ir rytiniame pakraštyje 30–45 mm (1,1–2,6 SKN), pačiame rytiniame pakraštyje 45–55 mm (2,4 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Tauragėje (4,1 mm) ir Nidoje (4,5 mm), daugiausia – Švenčionyse (54,8 mm). Rugsėjo 12–14 d. vietomis centriniuose, rytiniuose rajonuose ir Kretingoje registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai, gausiausias lietus registruotas 12 d. Švenčionyse – 45 mm/12 val.

Rugsėjo antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 71,1 val. (1,2 SKN): nuo 65,5 val. Klaipėdoje iki 79,3 val. Kybartuose (3 pav.).

Antrojo rugsėjo dešimtadienio pradžioje sausringas laikotarpis toliau plito – buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Biržų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Širvintų, Telšių, Trakų, Utenos, Vilniaus m. savivaldybių teritorijose. Taip pat toliau laikėsi arba plito Alytaus, Alytaus m., Anykščių, Kalvarijų, Kėdainių, Lazdijų, Marijampolės, Raseinių, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijose. Tačiau dar neįpusėjus dešimtadieniui, dėl iškritusio lietaus, sausringas laikotarpis pradėjo trauktis ir dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuojamas visoje Rokiškio r. ir Kalvarijų sav. ir kai kuriose Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Lazdijų, Širvintų, Vilniaus r. sav. teritorijose.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–19 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 21–26 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–23  °C.

Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UV indekso reikšmės, vidutiniškai 0,3 UVI mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (3,1) buvo fiksuojama 11 ir 12 dienomis, mažiausia (0,9) – 13 dieną, buvo 2,0 mažesnė už šios dienos daugiametį vidurkį.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (291 DU³) Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 5 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (305 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (315 DU) fiksuota 13 d., o mažiausia 19 d. (274 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 4 % ir -10 %.

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.