Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,8 °C (teigiama 4,3° anomalija). Tai šilčiausias Lietuvoje rugsėjo pirmasis dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 1968 m. (18,3 °C). Didžiojoje šalies dalyje buvo 18–19 °C (teigiama 3,7–4,6° anomalija), vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje ir šiaurės rytiniuose rajonuose, 17,2–18,0 °C (teigiama 3,3–3,8° anomalija), Pietvakarių Lietuvije, pajūryje, pamaryje ir Vilniaus, Elektrėnų, Jonevos bei Trakų apylinkėse vyravo 19,0–20,0 °C temperatūra (teigiama 4,2–5,3° anomalija), šilčiausia buvo Nidoje ir Ventėje, 20,1–20,4 °C (teigiama 4,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 3 d. Druskininkuose 30,8 °C – tai ir naujas aukščiausios šios paros oro temperatūros rekordas. Taip pat nauji parų rekordai pasiekti 4 d. (Pakruojis, 30,5 °C), 5 d. (Marijampolė, 29,5 °C) ir 8 d. (Klaipėda, 29,0 °C). 3 ir 4 dienomis vietomis maksimaliai oro temperatūrai perkopus 30 °C registruotas pavojingas¹ reiškinys – karštis. Žemiausia oro temperatūra registruota 1 d. Kazlų Rūdoje, 5,1 °C.

Pirmojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje tesiekė ¼ SKN, buvo 5,7 mm. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm, o 13-oje jų nebuvo registruota (0–0,5 SKN), vakarinėje šalies dalyje vyravo 10–20 mm kritulių kiekis (0,4–0,5 SKN). Šis kiekis buvo viršytas tik 4 punktuose: Šilutėje ir Ventėje 20–21 mm (0,8 SKN), Panevėžyje 34,2 mm (2 SKN) ir Nidoje 36,9 mm (1,4 SKN) (2 pav.). Visas dešimtadienio kritulių kiekis Panevėžyje iškrito rugsėjo 2 d. per 4 val. trukusią liūtį, registruotas pavojingas² lietus. Taip pat pavojingi lietūs registruoti 10 d. 6-iose Vakarų Lietuvos stotyse, gausiausias Nidoje – 34,2 mm/4 val.

Rugsėjo pirmasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 105,3 val. (1,6 SKN): nuo 99,5 val. Klaipėdoje iki 114,7 val. Vilniuje (3 pav.). Ilgiau Saulė švietė tik 2005 m. rugsėjo pirmąjį dešimtadienį, 106,0 val.

Sausi orai per pastarąsias savaites lėmė, kad rugsėjo 5 d. Vilniaus r. sav. dalyje teritorijos pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis. Rugsėjo 7 d. sausringas laikotarpis taip pat prasidėjo visoje Kalvarijų sav. bei dalyje Kėdainių r. sav. sen., rugsėjo 8 d. – kai kuriose Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Švenčionių, Vilkaviškio  r. sav. seniūnijose bei visoje Rokiškio r. sav. Dešimtadienio paskutinę dieną sausringas laikotarpis buvo fiksuojamas toliau – išplito ir dar kitose Alytaus ir Vilniaus r. sav., bei pradėta fiksuoti Alytaus m. sav., dalyje Anykščių, Raseinių, Šalčininkų, Ukmergės r. sav. teritorijų.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 23–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–25  °C.

Kauno MS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UV indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,2 UVI mažesnės už 2001–2020 m. vidurkį (3,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 3,5 buvo fiksuojama 1 d., mažiausia 2,1 –10 d., nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,7.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (290 DU³) Kauno MS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 7 % mažesnis už šio dešimtadienio 1993–2022 m. vidurkį (311 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (295 DU) fiksuota 1 ir 2 d., o mažiausia – 5 d. (283 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK viurkių sudarė -6 ir -7 % bei -9 %.

---

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.