Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,3 °C (teigiama 4,8° anomalija) – tai ketvirtas vasaris pagal šiltumą, šiltesni buvo 1990 m. (3,9 °C), 1989 m. (2,6 °C) ir 2020 m. (2,4 °C) vasariai. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 0,5–1,0 °C (teigiama 4,5° anomalija), šilčiausia – Pietvakarių Lietuvoje, 3,0–3,5 °C (teigiama 4,7–5,5° anomalija), kitur – 1–3 °C (teigiama 3,7–5,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,9–12,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -12,9…-2,1 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 12,7 °C Kybartuose vasario 26 d., šalčiausia buvo 8 d. Molėtuose, -12,9 °C.

Vasario 16 d. pasiektas naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje – Pagėgiuose oro temperatūra pakilo iki 12,2 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 62,5 mm (1,5 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Šeduvoje (39 mm, 1,3 SKN) ir Akmenėje (44,6 mm, 1,2 SKN), kitur šiaurinėje Lietuvos dalyje iškrito 45–60 mm (0,9–1,8 SKN) kritulių, Vakarų ir Pietų Lietuvoje daug kur registruota 60–75 mm (1,2–2,0 SKN) kritulių, vietomis čia –  75–90 mm (1,5–1,9 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Kazlų Rūdoje, 88,7 mm.

Paskutinę pirmojo dešimtadienio dieną storiausia sniego danga išmatuota rytiniame bei šiauriniame šalies pakraštyje: Švenčionyse 25 cm, Tauragnuose 18 cm, Tabokinėje 15 cm, Akmenėje 14 cm, kitur 3–12 cm. Ploniausiai sniego būta Pietų ir Vakarų Lietuvoje – iki 3 cm, o vietomis danga buvo ištirpusi. Naktį iš vasario 19 į 20 d. pasnigo beveik visoje šalyje, daugiausia – Pietų Lietuvoje, ir daug kur susidarė 1–8 cm storio sniego danga. Storiausia, 16 cm, ji vis dar laikėsi Švenčionyse. Šiauriniuose rajonuose beveik nesnigo, todėl sniego dangos buvo likę tik atskirais lopais. Paskutinį mėnesio dešimtadienį sniegas sparčiai tirpo ir mėnesio pabaigoje jo neliko, nebent šiauriniuose šlaituose ar atskirais lopais miškuose šiaurės rytinėje šalies dalyje.

Vasario mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 38,7 val. (0,6 SKN), ilgiausiai – Kybartuose, 50,5 val., trumpiausiai – Telšiuose, 25,4 val. (3 pav.).

Šį mėnesį beveik visoje Lietuvoje didžiausias vėjo greitis pasiekė pavojingo¹ reiškinio ribas, buvo 15,4–23,7 m/s. Didžiausias vėjo greitis fiksuotas 3 d. Ventėje – 23,7m/s.

Mėnesio pradžioje įšalas daugelyje šalies rajonų plonėjo, o Biržų, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs iki 5 cm. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje storiausias įšalas buvo matuojamas Vilniaus apylinkėse, kur įšalęs dirvožemio sluoksnis buvo iki 18 cm. Kituose šalies rajonuose įšalusio dirvožemio storis buvo labai nevienodas – nuo 1 cm Utenos iki 10 cm Raseinių apylinkėse. Antrajame dešimtadienį, šiltėjant orams, daugelyje šalies rajonų įšalęs dirvožemio sluoksnis plonėjo. Biržuose ir Vilniuje, kur dešimtadienio pradžioje įšalo sluoksnis buvo storiausias, įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs atitinkamai iki 10 cm ir iki 4 cm, o Kauno ir Varėnos apylinkėse dirvožemis buvo atitirpęs iki 1–2 cm. Vietomis dirvožemiai per visą šį dešimtadienį nebuvo įšalę. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis, orams šiek tiek vėl atvėsus, kai kuriuose šalies rajonuose dirvožemiai vėl įšalo ir siekė nuo 2 iki 6 cm storio. Vėsus oras ilgai nesilaikė ir vėl po truputi šilo, sparčiai tirpindamas paskutinį įšalą. Nors vasario 25 d. pasitaikius kiek vėsesnei nakčiai Kauno apylinkėse buvo išmatuotas 1 cm storio įšalas, jis ilgai neišsilaikė ir jau kitą dieną buvo ištirpęs.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur laikėsi apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vasario mėnesio vidurkis (378 DU1) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai tik 1 % viršijo ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (374 DU). Šio mėnesio pirmojoje pusėje vyravo teigiamų nuokrypių tendencija, o antrojoje – neigiamų. Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 4 d. (437 DU) ir 13 d. (423 DU), kur šių parų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės maksimalios vasario mėnesio reikšmės (388 DU) atitinkamai sudarė 12 ir 9 %, tačiau absoliučios vasario mėnesio maksimalios reikšmės (560 DU, kuri išmatuota 2023-02-26) neviršijo. Mažiausios reikšmės registruotos 18 d. (320 DU) ir 19 d. (325 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios vasario mėnesio reikšmės (351 DU) sudarė -9 ir -7 %, tačiau absoliutų vasario mėnesio minimumą (211 DU, išmatuotą 1993-02-12) viršijo 52 ir 54 %.

Vasario mėnuo buvo labai vandeningas. Vidutinis vandens lygis svyravo nuo 10 iki 207 cm aukščiau vidutinio daugiamečio vasario mėnesio vandens lygio. Daugiausiai vandens plukdė Šiaurės, Vakarų ir Pietvakarių Lietuvos upės. Dėl didelio vandens kiekio, vasario viduryje Kauno hidroelektrinėje,  pirmą kartą per 10 metų buvo atidarytos pralaidos vandeniui nuleisti.

Mėnesio 6–20 dienomis upėse stebėti ledo reiškiniai – sniegainė, ižas, priekrantės ledas. Stichinis vandens lygis stebėtas Nemune ties Panemune (iki vasario 3d.), Gėgėje ties Plaškiais (iki vasario 20 d.), Leitėje ties Kūlynais ir Nemuno atšakoje ties Rusne (iki mėnesio pabaigos).

 Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis vidutinę daugiametę reikšmę viršijo 37 cm. Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis vandens lygis buvo atitinkamai 79 ir 37 cm aukščiau vidurkio.

Atšilus orams, sparčiai tirpo ir ežerus kausčiusi ledo danga. Ant ledo atsirado vandens, properšų, atotirpų. Tauragno ežere paskutinę mėnesio dieną ledo storis siekė 10 cm. Kitur ledo storis svyravo nuo 8 iki 22 cm.

---

¹ Smarkus vėjas, škvalas, viesulas – maksimalus vėjo greitis 15,0–27,9 m/s.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Plačiau apie vasario mėnesio sąlygas skaitykite čia