Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -4,1 °C (neigiama 1,2° anomalija): nuo -3,0…-1,0 °C (neigiama 0,2–1,0° anomalija) vakariniame pakraštyje ir Kybartuose iki -6,5…-5,0 °C šiaurės rytinėje šalies dalyje (neigiama 2,0–2,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 2,8–6,8 °C, žemiausia buvo nukritus iki -28,0…-16,6 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 30 d. Kybartuose, iki 6,8 °C, šalčiausia buvo 8 d. Zarasuose, -28,0 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 43,5 mm (0,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje buvo registruota 15–45 mm kritulių (0,5–0,9 SKN). Daugiau kritulių teko pietrytiniam pakraščiui ir Vakarų Lietuvai bei kai kuriems Pietų Lietuvos rajonams, 45–80 mm (0,8–1,2 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Joniškyje (16,5 mm), daugiausiai – Rietave (77,4 mm) ir Vėžaičiuose (72,8 mm). Sausio 19 ir 24 d. vietomis Žemaitijoje registruoti pavojingų¹ kritulių atvejai.

Trečiąjį dešimtadienį dėl gana šiltų orų sniegas sparčiai tirpo. Paskutinę mėnesio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi tik Rytų Lietuvoje bei Laukuvoje ir Raseiniuose (1–16 cm). Storiausia danga buvo Švenčionyse (16 cm) ir Rokiškyje (11 cm).

Sausio mėn.  Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 37,2 val. (0,9 SKN): nuo 29,5 val. Utenoje iki 46,8 val.  Kybartuose (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 14,0–21,1 m/s. Didžiausi vėjo greičiai registruoti Ventėje: 12 d. 21,1 m/s ir 25 d. 20,5 m/s.

Mėnesio pradžioje įšalas sparčiai formavosi visoje Lietuvoje. Daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę 11–18 cm, o Telšiuose ir Biržuose iki 20–24 cm.  Antrąjį sausio mėnesio dešimtadienį įšalas beveik nekito, didžiojoje šalies dalyje įšalas buvo matuojamas 10–20 cm storio. Ploniausias įšalas buvo Ukmergės rajone ir siekė 2 cm. Trečiąjį mėnesio dešimtadienį, šiek tiek šylant orams daugelyje šalies rajonų dirvožemio sluoksnis ėmė sparčiai plonėti, o dešimtadienio pabaigoje Šilutėje, Kybartuose ir Panevėžyje įšalas visiškai ištirpo. Tačiau Biržuose ir Vilniuje įšalęs dirvožemių sluoksnis siekė 23–24 cm. Kituose šalies rajonuose įšalo storis labai skyrėsi – nuo 1 cm Kaune ir Ukmergėje iki 12 cm Varėnoje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje krito iki -5…1 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -6…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -3…1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (337 DU²) Kauno MS sausio mėnesį (neįtraukiant 21 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai tik 1 % buvo mažesnis ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (340 DU). Šį mėnesį išmatuotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis. Mažiausi BOK buvo registruojami pirmą ir antrą dešimtadienį. Pavojingai sumažėjęs BOK  šį mėnesį buvo fiksuojamas 2 kartus – 10 d. (245 DU) ir 11 d. (264 DU), atitinkamai 25 ir 22 % žemesnis už šių dienų daugiametį vidurkį, tačiau daugiametę sausio mėnesio žemiausia reikšmę (224 DU, kuri išmatuota 2020.01.26 d.) viršijo 9 % (10 d.) ir 18 % (11 d.). Taip pat 10 ir 11 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų minimumo rekordus, antroje vietoje palikusius (273 DU, 1993-01-10 d.) ir (275 DU, 2021-01-11 d.).

Aukščiausios BOK reikšmės buvo fiksuojamos antro ir trečiojo dešimtadienio dienomis – 20 d. (405 DU) bei 25 d. (391 DU). Šių parų nuokrypis nuo daugiametės maksimalios sausio mėnesio reikšmės (512 DU, 2023-01-19 d.) atitinkamai yra 21 ir 24 % mažesnis.

Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 1–146 cm aukštesnis už sausio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tik Nemune ties Druskininkais vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 39 cm žemesnis.

Pirmosiomis sausio mėnesio dienomis buvo stebimas besibaigiantis atodrėkio ir lietaus sukeltas poplūdis upėse, vandens lygis tolygiai krito ir atkeliavus žiemiškiems orams, vandens telkiniuose pasirodė ledo reiškiniai. Ižas, priekrantės ledas, ledonešis upėse stebėti nuo sausio 2 dienos, kai kur išliko iki mėnesio pabaigos. Užšalo ežerai ir Kuršių marios. Sausio 18–24 dienomis ledo storis Kuršių mariose siekė 18–20 cm.

Trečiojo dešimtadienio metu prasidėjus atodrėkiui pradėta stebėti trečioji žiemos poplūdžio banga. Didesnis vandens lygio kilimas buvo stebimas vakarinėje, šiaurės vakarinėje ir šiaurinėje šalies dalyje. Per parą vandens lygiai buvo pakilę nuo pusės metro iki 150 cm. Nauji maksimalūs vandens lygiai užfiksuotas sausio 25–29 dienomis Akmenoje–Danėje ties  Kretinga 430 cm (buvęs 382 cm), Akmenoje–Danėje ties Klaipėda 292 cm (buvęs 244 cm), Šyšoje ties Šilute 413 cm (buvęs 351 cm), Minijoje ties Priekule 575 (buvęs 545 cm), Klaipėdos kanale ties Lankupiais 818 cm (buvęs 749 cm), Nemune ties Šilininkais 478 cm (buvęs 461 cm). Nuo sausio 29 dienos vandens lygis pamažu pradėjo kristi.

Sausio mėnesį stichinis vandens lygis stebėtas Leitės upėje ties Kūlynais, Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne, Gėgėje ties Plaškiais, Nemune ties Panemune, Šyšoje ties Šilute, Akmenoje-Danėje ties Klaipėda ir Minijoje ties Priekule.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 41 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Ežeras buvo užšalo sausio 6 d. Storiausias 18 cm ledas stebėtas paskutinę mėnesio dieną.

Plačiau apie sausio mėnesio sąlygas skaitykite čia

---

¹smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.