Mėnuo: 2024 sausio

2024-01-03 | Rekordas: užfiksuotas mažiausiai saulėtas gruodis per visą šalies stebėjimų istoriją

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje vidutiniškai siekė 8,7 val. ir tai sudarė vos 30 % gruodžio mėn. daugiametės normos (29 val.). Iki šiol mažiausiai saulėtu gruodžiu mūsų šalyje buvo tituluojamas 2018 m. gruodis (9,9 val.).

Taip pat, buvo pasiekti nauji gruodžio mėn. Saulės spindėjimo trukmės minimalios sumos rekordai 3 meteorologijos stotyse:

• Varėnoje, kur Saulė švietė vos 2,4 val. (buvęs rekordas fiksuotas 2000 m. 5,1 val.);
• Vilniuje – 2,9 val. (buvęs rekordas 3,8 val., 2018 m.);
• Kybartuose – 8,7 val. (buvęs rekordas 15,5 val., 2018 m.);

Nidoje, Šilutėje, Klaipėdoje, Utenoje, Dūkšte ir Dotnuvoje nedaug trūko iki rekordo, kadangi 2023 m. gruodis šiose vietovėse buvo antras pagal mažiausią Saulės spindėjimo trukmę nuo pat tokių stebėjimų pradžios. Tuo tarpu, Biržuose ir Lazdijuose fiksuotas trečias mažiausiai saulėtas gruodis, Šiauliuose – ketvirtas, o Kaune – penktas.

Be to, Varėnoje dar buvo fiksuotas ir visos šalies Saulės spindėjimo trukmės gruodžio mėn. absoliutus minimumas. Naujasis rekordas – 2,4 val. (Varėna, 2023 m. gruodis), o buvęs – 3,0 val. (Utena, 2018 m. gruodis).

Taip pat, patikrinus visus metų mėnesius nuo praėjusio amžiaus vidurio tapo aišku, jog 2023 m. gruodis buvo mažiausiai saulėtas iš visų mėnesių. Prieš metus buvęs rekordiškai mažai saulėtas 2023 m. sausis (vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje – 14,3 val.) buvo netgi truputį labiau saulėtas, lyginant su 2023 m. gruodžiu (8,7 val.).

Žemėlapyje – Saulės spindėjimo trukmė (val.) gruodžio mėnesį. Apvestose vietovėse buvo pasiekti vietinių meteorologijos stočių gruodžio mėn. rekordai.


Remiantis naujausiais orų modelių skaičiavimais, savaitgalį Lietuvoje turėtų būti daugiau pragiedrulių, todėl tikimybė pamatyti bent pro debesų plyšelius šviečiančią Saulę padidės. 🙂


Parengė: LHMT meteorologai Gintarė Giliūtė ir Gytis Valaika

2023 m. gruodžio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (teigiama 4,2° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 0,8–1,0 °C (teigiama 4,2° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje ir šiauriniuose rajonuose vyravo 1–2 °C temperatūra (teigiama 3,3–4,7° anomalija), Pietų Lietuvoje ir vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje 2–3 °C (teigiama 4,2–5,0° anomalija), vakariniame pakraštyje 3–4 °C (teigiama 3,5–4,5° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -5,7 °C registruota 28 d. Pakruojyje, aukščiausia 7,3 °C 25 d. Nidoje.

1 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gruodžio dešimtadienį buvo 43,4  mm (2,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 16–40 mm (1,0–2,2 SKN),  gausiau kritulių registruota kai kuriuose rytiniuose rajonuose, Žemaičių aukštumos rytinėje dalyje, pamaryje ir Kuršių nerijoje bei Birštone 40–60 mm (1,9–2,7 SKN), gausiausiai kritulių sulaukė vakarinė Žemaitijos dalis – 60–104 mm (2,4–2,9 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 103,2 mm registruotas Plungėje, mažiausias – 16,2 mm Marijampolėje. 22 d. Vėžaičiuose, 29 d. Telšiuose ir Plungėje registruoti pavojingi1 krituliai.

2 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio trečiąjį dešimtadienį buvo 3,8 val. (0,4 SKN): nuo 0,8 val. Utenoje iki 6,3 val. Kaune (3 pav.).

3 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Beveik visą gruodžio mėnesio trečiąjį dešimtadienį laikantis teigiamai temperatūrai, įšalas nebuvo susidaręs visoje Lietuvoje, išskyrus Kauną, kur gruodžio 28 d. buvo matuotas 1 cm dirvožemio įšalas.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–3 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C. 

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (285 DU1) buvo vidutiniškai 9 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (312 DU). Šį dešimtadienį buvo registruojamas pavojingai sumažėjęs BOK: 21 d. (238 DU) ir 28 d. (244 DU) fiksuoti dydžiai buvo atitinkamai 21 ir 24 % mažesni už šių dienų daugiamečius vidurkius. Aukštesni BOK kiekiai registruoti 27 d. (336 DU) ir 30 d. (322 DU), kurių vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio atitinkamai sudarė 5 ir 2 %.

1 – pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2024-01-03 | 2023-ieji buvo treti šilčiausi metai Lietuvos stebėjimų istorijoje

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Trumpai glaustai – 2023 metai buvo gerokai šiltesni nei įprastai, o kritulių kiekis atitiko normą.

Vidutinė metinė oro temperatūra 2023 m Lietuvoje buvo 8,7 °C, o tai yra 1,3 laipsnio daugiau už įprastines klimato sąlygas (1991–2020 m. vidurkį). Nors globaliai praėję metai buvo patys šilčiausi nuo tokių stebėjimų pradžios, tačiau Lietuvoje 2023-ieji papuolė į trečią poziciją. Antroje vietoje tebėra 2019-ieji (8,8 °C), o šilčiausiais išlieka 2020-ieji (9,2 °C).

Praėjusiais metais net devyni mėnesiai buvo šiltesni, o vos trys (gegužė, liepa ir lapkritis) – truputį vėsesni už daugiametę normą. Vidutiniškai šilčiausias metų mėnuo buvo rugpjūtis (19,5 °C), o šalčiausias – vasaris (-0,2 °C). Anomalia šiluma išsiskyrė rugsėjis, kurio vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo net 16,5 °C ir jis tapo pačiu šilčiausiu rugsėjo mėnesiu mažiausiai nuo 1961 m. (kuomet pradėti modernūs ir visą šalį apimantys meteorologiniai stebėjimai).

2023 m. aukščiausia oro temperatūra buvo registruota liepos 16 d. Kalvarijoje, kai oras įkaito iki 34,9 °C, o žemiausia sausio 6 d. Zarasuose ir kovo 10 d. Molėtuose, kai atitinkamai, minimali oro temperatūra nukrito iki -19,5 ir -19,4 °C. Taigi, praėję metai žiemišku šalčiu nepasižymėjo, nebuvome perlipę net -20 laipsnių kartelės.

Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas daugiametei normai. Vidutiniškai per metus Lietuvoje iškrito 717 mm kritulių (vidutinis daugiametis vidurkis Lietuvoje yra 695 mm). Nežiūrint to, kritulių kiekis tiek imant skirtingus regionus, tiek skirtingus mėnesius pasiskirstė labai netolygiai. Skaičiuojant pagal nuokrypį nuo normos, sausiausi mėnesiai buvo gegužė ir rugsėjis, o drėgniausi – spalis ir rugpjūtis.

DAR KELETAS FAKTŲ APIE TEMPERATŪRĄ:
🔴Sausio 1-ąją buvo išmatuota (+14,9 °C) pati aukščiausia oro temperatūra per visą sausio mėnesį nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios;

🔴Sausio 1-ąją Kybartuose oras neatšalo žemiau +10,4 °C. Tai pirmas kartas Lietuvos orų stebėjimų istorijoje, trunkančioje beveik 250 metų, kuomet žiemos mėnesiais (gruodis, sausis, vasaris) minimali paros oro temperatūra nenukrinta žemiau +10 °C.

🔵2023 m. netgi keturis kartus fiksuoti minimalios oro temperatūros rekordai. Stiprus šaltis ore ir dirvos paviršiuje vėlyvą pavasarį pražudė nemažai lepesnių augalų. Pasitaikė atvejų, kai per naktį ledu pasidengė net gyvulių girdyklose buvęs vanduo.

🔴Rugpjūčio 7-osios naktį registruota šilčiausia stebėjimų istorijoje tropinė naktis. Molėtuose per naktį orui atvėsti pavyko tik iki 25,1 °C. Iki tol šis rekordas priklausė Nidai (+24,4 °C, 2006-07-08).

🔴Rugsėjis Lietuvoje buvo šilčiausias per visą šalies stebėjimų istoriją. Vidutinė mėnesio oro temperatūra visoje šalyje atitiko meteorologinę vasarą. Vasara baigėsi rekordiškai vėlai, tik spalio 4–5 d.

🔴Pagerintas pats seniausias šalies šilumos rekordas, kuris sugebėjo išsilaikyti net 131 metus. Rugsėjo 29-ąją Druskininkuose oras įkaito iki 27,2 laipsnio. Iki tol rekordas (24,9 °C) priklausė Vilniui, kuris buvo užfiksuotas 1892 m. rugsėjo 29 d.

Paveiksle – visi praėjusiais metais užfiksuoti maksimalios ir minimalios oro temperatūros rekordai. Net 6 rekordai stebėti rugsėjį, o po 4 pasitaikė sausio ir rugpjūčio mėnesiais.

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika