Mėnuo: 2024 vasario

Pastaraisiais mėnesiais keliose Lietuvos vietovėse buvo surastos baltos dėžutės. Sunerimę dėl galimo šnipinėjimo piliečiai iš karto pranešdavo policijai arba skambindavo mums. Visais atvejais tai buvo meteorologiniai radiozondai. Tiesa, ne visi jie mūsiškiai. Dalis buvo atkeliavę iš kaimyninių valstybių, tačiau visi jie – su šnipinėjimu nesusiję, nepavojingi meteorologiniai prietaisai (dėžutės viduje būna mikroschema su baterija ir išorėje kyšančia antena).

Atmosferos radiozondavimas kartą arba du kartus per parą vykdomas daugelyje pasaulio šalių vienu metu (00:00 ir / ar 12:00 UTC laiku). Tai labai svarbūs matavimai, kurie atliekami norint labai tiksliai sužinoti kokios sąlygos atmosferoje yra iki 25–35 km aukščio. Be tokių reguliariai atliekamų matavimų orų prognozės būtų kur kas mažiau tikslios. Radiozondai skirtinguose atmosferos aukščiuose išmatuoja slėgį, oro temperatūrą, rasos taško temperatūrą, santykinę drėgmę, vėjo greitį ir kryptį. Na o patį radiozondą į orą iškelia vandeniliu arba heliu užpildyta pūslė (meteorologinis balionas).

Nuotraukose: kairėje – radiozondas pririštas prie meteorologinio baliono; dešinėje – radiozondų ieškotojo surastas jau panaudotas radiozondas (paženklintas specialiu lipduku).

Lietuvoje tokie matavimai atliekami 1 kartą per parą (00:00 UTC laiku). Nesunku paskaičiuoti, kad per metus paleidžiamos 365 tokios baltos dėžutės. Daugelis jų nukrenta iki 100–150 km atstumu aplink Kauną. Nemažą dalį jų surenka radiozondų ieškotojai, kuriems tai kaip savotiška pramoga – geolokacinis žaidimas.

Visus radiozondus jau beveik metus specialiu lipduku paženkliname, jog tai yra nepavojingas meteorologinis prietaisas. Suradus tokį reikėtų saugiai išmesti ARBA neatlygintinai perduoti / atsiųsti mums:
1. KAUNE: Kauno meteorologijos stotis. Adresas: Rapsų g. 5, Noreikiškių k., Kauno r. sav. LT-53367, tel. nr. +370 648 05759
2. VILNIUJE: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM. Adresas: Oršos g. 8, Vilnius LT-09300, tel. nr. +370 648 06572

Nors ne visi radiozondai yra tinkami pakartotiniam panaudojimui, tačiau bent daliai jų pasistengsime suteikti antrą progą ir vėl pakilti į dangų. Jei prietaiso panaudoti nebepavyks, tuomet neveikiantys prietaisai bus atiduoti utilizavimui.

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas – dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.

Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praeitą savaitę. Paskutinis kartas, kai dėl potvynio pakelta Kauno hidroelektrinės pralaida buvo 2013 m.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje stebimas Kauno hidroelektrinės veiklai naudingas stabilumas: potvyniai išsitęsia laike ir nebėra tokie staigūs. Todėl beveik visas vandens kiekis yra panaudojamas energijos gamybai. Taip pat potvyniai pastaraisiais metais vyksta anksčiau, o jei vandens kiekis per didelis – panaudojamos pralaidos. Palyginimui, per vieną hidroelektrinės agregatą dirbant pilna galia praleidžiama iki 158 kubinių metrų per sekundę (m³/s) vandens. Kadangi Kauno HE yra keturi agregatai, bendrai per juos praleidžiama 580–632 m³/s vandens. Šiuo atveju per visus agregatus buvo leista apie 600 m³/s, o per pralaidą dar – 140 m³/s vandens kiekis.

Pabrėžtina, kad nors dėl potvynių per Kauno HE praleidžiamas didesnis vandens kiekis negu įprastai, tai neturi reikšmingos įtakos vandens kiekiui žemupyje.

Nuotrauka: „Ignitis gamyba“. Kauno hidroelektrinės pralaida; Grafikas: vandens lygio svyravimai Nemune ties Kaunu. Grafike galite matyti dėl Kauno HE darbo vykstančius vandens lygio šuolius.

Pralaidos atidaromos dviem atvejais

Pasak bendrovės atstovo, paprastai hidroelektrinėje dažniausiai pasitaiko du scenarijai, kurių metu būtų priimamas sprendimas atidaryti pralaidas.

„Pirmas atvejis, kai atidaromos pralaidos yra susijęs su per dideliu vandens kiekiu Kauno HE tvenkinyje. Taigi, kai vandens kiekis yra didesnis nei jo kiekis sunaudojamas gamybai ir lygis tvenkinyje pasiekia viršutinę leistiną ribą, pralaidos atidaromos siekiant stabilizuoti vandens lygį. Būtent šis atvejis ir buvo stebimas praėjusią savaitę. Kitu atveju pralaidos atidaromos tuomet, kai hidroelektrinės agregatai visiškai sustabdomi. Tuomet pralaida pakeliama, kad praleistų gamtosauginį debitą, kuris būtinas upės poreikiams“, – sako „Ignitis gamybos“ gamybos tarnybos vadovas Darius Kucinas.

Hidroelektrinė rekonstruota ir atnaujinta

Kaip teigia bendrovės atstovas, 2010 m. buvo baigti Kauno hidroelektrinės rekonstravimo darbai, kuriuos atlikus padidėjo elektrinės patikimumas ir efektyvumas. Taip pat sumažėjo KHE techninės priežiūros sąnaudos ir buvo užtikrintas saugus aptarnaujančio personalo darbas pagal ES direktyvas. Rekonstrukcijos metu įdiegta naujausia įranga užtikrina sėkmingą hidroagregatų paleidimą ir energetinės sistemos atstatymą tuo atveju, jei šalies energetinėje sistemoje įvyktų totalinė avarija. Visuotinės avarijos atveju įsijungti pajėgi ne tik Kauno HE, bet ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

„Ignitis gamyba“ pranešimas spaudai

1918 m. vasario 16 d. 11 val. ryte Lietuvos Tarybos nariai susirinko Lietuvos draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto patalpose, dabartiniuose Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius). Pirmininkaujant J. Basanavičiui pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, kuri atsižada visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tai, kad Signatarų namai tapo formalios Lietuvos laisvės lopšiu, didžiąja dalimi nulėmė ir orų sąlygos. 1918 metų vasario mėnuo prasidėjo nors ir apniukusiais, tačiau šiltais orais – maksimali oro temperatūra neretai perkopdavo 0 °C (aukščiausia užfiksuota vasario 9 dieną +3,7 °C). Tokius orus nulėmė cikloninė cirkuliacija, kuri atnešė mišrius ir lietaus pavidalo kritulius. Sniego danga, susidariusi sausio mėnesį, ištirpo dar per pirmąjį vasario dešimtadienį ir atsinaujino tik mėnesio viduryje orams atšalus. Šalti pradėjo vasario 14 dieną, kai ėmė kilti oro slėgis dėl atkeliaujančio galingo anticiklono (didžiausias Vilniuje užfiksuotas atmosferos slėgis 1043,5 hPa). Vasario 14 dieną minimali oro temperatūra jau siekė -6,3 °C ir toliau vis labiau šalo.

Vasario 16-osios rytas Vilniuje prasidėjo tikru šalčiu – minimali oro temperatūra buvo nukritusi iki -17,0 °C, tvyrojo rūkas, kiek vėliau – migla, buvo pastebimas šerkšnas. Sniego tądien nebuvo daug, vos 3 cm storio danga klojo žemę. Vis dėlto, oras buvo ramus, vyravo tyka. Artėjant pietų metui oro temperatūra kiek pakilo ir 14 val. termometro stulpelis jau rodė -8,2 °C, rūkas išsisklaidė ir pasirodė Saulė, kuri tą dieną džiugino net 6 valandas. Per visą parą visai neužfiksuota kritulių, pūtė nestiprus (apie 1 m/s) šiaurės rytų krypties vėjas. Vidutinė paros oro temperatūra vasario 16-ąją siekė -13,3 °C ir tai net 9,4 laipsnio šalčiau palyginti su dabartinėmis klimato sąlygomis (su vasario 16-tos dienos standartine klimato norma (1991–2020 m. oro temperatūros vidurkis).

Remiantis istoriniais šaltiniais, Lietuvos Tarybos posėdžiai paprastai vykdavo J. Basanavičiaus kabinete (Lietuvių mokslo draugijoje, Aušros Vartų g.), tačiau stipriai atšalus buvo nebeįmanoma ten rinktis, mat daktaras beveik nekūrendavo krosnies. Manoma, jog neapsikentę Tarybos nariai nusprendė susirinkti Komiteto patalpose Pilies gatvėje. Pasak istoriko R. Klimavičiaus, jei ne šaltis ir J. Basanavičiaus taupumas, galbūt šiandien Signatarų namais vadintume pastatą, esantį ne dabartinėje Pilies, bet Aušros Vartų gatvėje.

Taigi, 1918 m. vasario 16-ąją Signatarų namuose, į kuriuos persikėlė sušalę būsimieji signatarai, įvyko du Lietuvos Tarybos posėdžiai: vienas jų apie vidurdienį, kitas – vakarop. Nepriklausomybės Aktas buvo priimtas per pirmąjį posėdį, apie 13 val.

Faktai apie vasario 16-osios orų sąlygas (šią dieną buvę visko)

Vidutinė viso šimtmečio vasario 16-osios oro temperatūra Vilniuje -5,1 °C. Tačiau įvairiais metais ji kito nuo -26,2 °C minimalios (1947 m.) iki +9,7 °C maksimalios (1925 m.) oro temperatūros. Skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios šios dienos oro temperatūros yra net 35,9 °C.

Šiltesnis laikotarpis prasidėjo 1925 m. ir tęsėsi iki 1939 m. Šiuo laikotarpiu orai neretai priminė šiandienines orų sąlygas. Oro temperatūra 1925 m. vasario 16 d. buvo pakilusi net iki +9,7 °C. Tokiomis dienomis ir sniego danga neklodavo žemės arba buvo labai menka ir tesiekdavo 2–5 cm. Simboliška, bet nuo 1940 metų prasidėjo šaltasis periodas, kuris tęsėsi iki 1987 metų, kuomet prasidėjo įvykiai galop nulėmę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais.

Vidutinės oro temperatūros Vilniuje 10 metų slankusis vidurkis, 1913–2017 m.

1940 m. vasario 16 d. oro temperatūra buvo nukritusi net iki -22,1 C, žemę klojo 38 cm sniego danga ir vis snigo… Prasidėjus 5 dešimtmečiui šalčiai mūsų krašte ėmė vyrauti. Tokių itin žvarbių vasario 16-ųjų buvo užfiksuota ir vėlesniais metais (1942, 1947, 1954, 1962, 1964, 1978, 1979, 1984, 1985 m.), kai oro temperatūra nukrisdavo iki -15,0 °C ir dar žemiau. Šiuo šaltu laikotarpiu gausu buvo ir sniego – sniego danga dažnai pasiekdavo net ir 30–40 cm. Storiausia sniego danga buvo 1970 m. vasario 16 d., kuomet užaugo iki 48 cm. Ne veltui sniegas siejasi su atšiauriu sąstingio laiku, kuomet ir Lietuvai niekaip nepavyko išsivaduoti iš ją apėmusios priespaudos. Vis dėlto, po atšiauraus laikotarpio nuo 1987 metų vasario 16 dienomis pradėjo jaustis tikras Nepriklausomybės pavasaris. Neretai vasario 16 d. oro temperatūra perkopdavo 0 °C, o kartais siekdavo net 6–7 °C šilumos, kaip antai 1995, 1998, 2001, 2019, 2020, 2022 metais.

Iš 100 metų (1918–2017 m. laikotarpiu), 10 metų vasario 16-osios dienų temperatūra nenukrito žemiau 0 °C ir visą parą buvo teigiama, o 68 dienas – per visą parą nepakilo aukščiau nulio ir laikėsi neigiama.

Oro temperatūra gali būti kontrastinga ne tik įvairiais metais, tačiau ir tą pačią dieną skirtinguose regionuose. Per šimtą metų šalčiausia vasario 16-ąją Lietuvoje buvo 1964 m. Lazdijuose, kai oro temperatūra nukrito iki -30 °C., tačiau tą pačią dieną Vilniuje temperatūra nukrito tik iki -17,8 °C.

Iš 100 vasario 16-ųjų (1918–2017 metais) 57 dienos buvo su krituliais – snigo, krito šlapdriba ar lijo lietus, ir net 87 dienas žemę dengė sniegas. Vidutiniškai vasario 16 d. Vilniuje iškrenta apie 2 mm kritulių ir žemė būna užklota 14 cm sniego dangos sluoksnio. Daugiausiai kritulių iškrito 1957 m. – 11,5 mm. Klimato kaita vyksta ir per Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventę. Per 100 metų vasario 16-ają minimali oro temperatūra pakilo 2 °C, maksimali 1 °C, o sniego dangos storis sumažėjo 2 cm. Tokios tendencijos leidžia daryti išvadą, kad antrą Lietuvos šimtmetį švęsime dar šiltesnėmis klimato sąlygomis.

Na o kokie orai bus šiemet galite sužinoti kasdien atnaujinamoje orų prognozėje, kurią rasite čia.

Parengė: LHMT Klimato ir tyrimų skyrius
(Pirmą kartą tekstas buvo publikuotas 2018 metais vasario 16-osios 100-mečio proga)

Lygiai prieš 12 metų, 2012 m. vasario 2–5 dienos buvo vienos šalčiausių Lietuvos stebėjimų istorijoje. Į šalį ir visą regioną plūstelėjo ypač šalta arktinė oro masė. Tuomet paskutinį kartą mūsų šalies teritorijoje buvo išmatuota <-30 °C oro temperatūra (t. y. stichinis meteorologinis reiškinys – speigas).

Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje ir Varėnoje 2012 m. vasario 2, 4 ir 5 d. oro temperatūra nukrito žemiau -30 °C. Šalčiausia buvo Ukmergėje (-31,3 °C) bei Varėnoje (-30,9 °C) (žr. žemėlapyje).

Žemėlapyje – 2012 m. vasario 2–5 d. laikotarpiu išmatuota žemiausia oro temperatūra. Šalia išmatuotos reikšmės nurodyta ir data, kadangi ne visoje šalyje šalčio pikas buvo pasiektas vasario 5-ąją.

Tuomet užfiksuoti net trys iš eilės šalčio rekordai:
❌Vasario 2-ąją Varėnoje šalo iki -30,4 °C, tačiau iki rekordo pritrūko (-32,1 °C, Varėna, 1970-02-02);
✅Vasario 3-ąją Varėnoje temperatūra nukrito iki -29,3 °C;
✅Vasario 4-ąją Varėnoje šalo net iki -30,9 °C;
✅Vasario 5-ąją Ukmergėje fiksuota net -31,3 °C.

Paskutinį kartą dar šalčiau nei prieš 12 metų buvo tik 2003 m. sausį, tuomet žemiau -30 °C nukrito net 7 meteorologijos stotyse (iš 18 pagrindinių), o dar 3 – nedaug trūko iki formalios speigo ribos.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika

Nuo vasario 1 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriumi laimėjęs konkursą pradeda dirbti inovacijų vadybos specialistas Ričardas Valančiauskas.

„Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vadovas turės plėsti meteorologinių ir hidrologinių duomenų atvėrimą, skatinant verslą ir mokslą jais aktyviau remtis, šviesti visuomenę, didinti jos informuotumą apie prisitaikymą prie klimato kaitos ir ekstremaliųjų reiškinių rizikas“, – sako R. Valančiauską paskyręs į pareigas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba teikia patikimą meteorologinę ir hidrologinę informaciją, reikalingą Lietuvos nacionalinėms reikmėms ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, mažinant neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai ir žmogui.

Taip pat rengia rengia meteorologines, hidrologines, jūrines hidrometeorologines, ultravioletinės saulės spinduliuotės ir karščio indekso bei vėjo žvarbumo prognozes, įspėja apie gaivalines nelaimes, stichinius, katastrofinius reiškinius ir staigius orų pokyčius, bendrojo ozono sluoksnio nykimą, paviršinio vandens objektų hidrologinį režimą, orus, klimato kaitą, jo įtaką aplinkai, ūkio veiklai.

„Pagrindinė mano vizija – tarnybos veiklos efektyvumo didinimas, teikiamų paslaugų kokybės bei tikslinių duomenų naudotojų plėtra, ypač skatinant naujų technologijų vystymą ir taikymą hidrometeorologijos srityje. Tam būtini gerai valdomi pokyčiai, užtikrinantys įstaigos tikslų, procesų ir išteklių sustygavimą. Tikiu, kad savo kompetencija ir patirtimi padėsiu tarnybai prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos ir atliepti jai keliamus lūkesčius“, – teigia R. Valančiauskas.

Naujasis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vadovas yra baigęs viešojo administravimo bakalauro ir teisės magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete, įgijęs inovacijų vadybos magistro laipsnį ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

Pastaruosius ketverius metus R. Valančiauskas dirbo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje Inovacijų departamento direktoriumi. Prieš tai darbavosi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje, Kauno apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamente.

R. Valančiauskas turi daugiau nei 13 metų patirtį inovacijų ir verslo plėtros skatinimo srityje, yra sukaupęs kompetenciją inovacijų vystymo ir diegimo, inovacijų procesų valdymo klausimais. Jam teko atstovauti Lietuvai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), Europos Komisijoje, Europos kosmoso agentūroje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO) ir kt. 2018 m. jis pirmininkavo Europos inovacijų agentūrų tinklui TAFTIE.

Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): aplinkos ministras Simonas Gentvilas, naujasis LHMT direktorius Ričardas Valančiauskas, LHMT laikinoji vadovė Vida Ralienė ir viceministras Kęstutis Šetkus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vadovas skiriamas 5 metų kadencijai su galimybe ją pratęsti dar 5 metams.

Parengė: Aplinkos ministerija