Informuojame, kad senoji meteo.lt programėlė ir jos duomenų šaltiniai buvo išjungti. Nors senoji meteo.lt programėlė jau kurį laiką buvo nebepalaikoma bei vėliau tapo neprieinama „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvėse, tačiau ją turintys savo telefonuose iš anksčiau dar galėjo bent keletą mėnesių sėkmingai naudoti. Vis dėlto, praėjusią savaitę programėlė galutinai nustojo veikti, todėl visus kviečiame ją išsitrinti iš savo įrenginių.
Na o šiuo metu yra kuriama nauja programėlė, kurią planuojame paleisti 2025 m. II ketv. Nors dirbame kaip įmanoma greičiau, tačiau turime labai ribotus resursus, kuriuos galime paskirti programėlės kūrimui.
Iki naujos programėlės sukūrimo kviečiame naudotis mūsų svetainėje pateikiama informacija. Jei turite pasiūlymų ar pastabų dėl atnaujintos svetainės, kviečiame savo jas pateikti el. paštu nuomones@meteo.lt. Taip pat visiems primename, jog pagrindinę orų informaciją visada rasite ir minimalistinio stiliaus svetainėje beta.meteo.lt
Norime daugiau duomenų apie ekstremalius hidrologinius ir meteorologinius reiškinius.
Lietuvoje šiuo metu veikia nacionalinis meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų tinklas, kurį sudaro daugiau nei 50 meteorologijos ir 100 vandens matavimo stočių, išsidėsčiusių visoje Lietuvoje (Dabar – Meteo.lt). Jose nepertraukiamai fiksuojami įvairūs hidrometeorologiniai reiškiniai, jų intensyvumas ir paplitimas. Turimas tinklas yra per retas užfiksuoti lokalius reiškinius, kurie dažnu atveju pridaro žalos žmonių turtui.
Planuojame įdiegti naują ekstremalių hidrologinių ir meteorologinių reiškinių (pvz., smarkaus lietaus, plikledžio, krušos, audros, potvynio ir kt.) perdavimo įrankį, skirtą apie juos pranešti savanorystės pagrindu. Įrankio funkcionalumas leistų, pasirinkus vietovę, datą, laiką ir pastebėtą reiškinį, pažymėti žemėlapyje, prikabinti nuotrauką ir atsiųsti mums.
Prieš kuriant įrankį, mums svarbu sužinoti jūsų nuomonę. 🙂
Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,3 °C (teigiama 2,5° anomalija): nuo 2,4–2,9 °C Žemaičių aukštumoje ir Lazdijų apylinkėse (teigiama 1,8–2,3° anomalija) iki 3,5–4,0 °C Vakarų ir Pietvakarių Lietuvos pakraštyje ir Šiaurės, Vidurio Lietuvoje (teigiama 1,9–3,2° anomalija). Likusioje šalies dalyje – 3,0–3,4 °C (teigiama 1,5–3,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota kovo 16 d. Varėnoje, 14,1 °C – tai naujas šios dienos aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia oro temperatūra, -6,5 °C, registruota 11 d. Dūkšte.
1 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrojo kovo dešimtadienis buvo sausas, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo tik 5,4 mm (vos 0,4 SKN). Daugiausiai kritulių iškrito nedideliame ruože Vakarų Lietuvoje (8,1–12 mm, 0,5–0,7 SKN), o daugiausiai kritulių registruota Nidoje (15,6 mm, 1 SKN). Rytinėje, šiaurės rytinėje dalyje iškrito mažiausias kritulių kiekis, 0,1–3,6 mm (,01–0,26 SKN), o likusioje 3,9–7,8 mm (0,3–0,65 SKN). (2 pav.).
2 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Kovo antrasis dešimtadienis buvo mažiau saulėtas nei įprastai. Saulė Lietuvoje vidutiniškai švytėjo 27 val. (0,6 SKN): nuo 17,2 val. Šilutėje iki 46 val. Dūkšte. (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Pirmomis antrojo dešimtadienio dienomis šylant orams baigė tirpti ir paskutiniai įšalę dirvožemiai Rytų ir Pietų Lietuvoje. Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -2….1 °C aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 6–10 °C, o Dūkšte sušilo net iki 17 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C, o aukščiausia kilo iki 5–9 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (383 DU1) Kauno MS antrąjį kovo mėnesio dešimtadienį (išskyrus 13 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (390 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (451 DU) fiksuota 18 d., o mažiausia 14 ir 15 d. (333 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK rezultato sudarė 17 % (18 d.), -17 % (14 d.) ir -16 % (15 d.).
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Kaip ir kasmet, po pavasario lygiadienio hidrometeorologams ateina šventinės dienos. Penktadienį bus profesinė šventė hidrologams, o šeštadienį – meteorologams. Kovo 22-ąją minima pasaulinė vandens diena, o kovo 23-ąją pasaulinė meteorologijos diena.
Šių metų vandens dienos devizas – „vandens panaudojimas siekiant taikos“ arba tiesiog „vanduo taikai“. Žemiau – Jungtinių Tautų pranešimas skirtas vandens dienai pažymėti.
Vanduo gali sukurti taiką arba sukelti konfliktą. Kai vandens trūksta, jis užterštas arba kai žmonės turi nevienodas galimybes juo naudotis, ar visai jų neturi, tarp bendruomenių ir šalių gali kilti įtampa.
Daugiau kaip 3 mlrd. žmonių visame pasaulyje priklauso nuo vandens, kuris peržengia valstybių sienas. Tačiau tik 24 šalys yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus dėl viso joms bendrai naudojamo vandens. Didėjant klimato kaitos poveikiui ir augant gyventojų skaičiui, būtina skubiai susivienyti tiek šalyse, tiek ir tarp šalių, kad būtų apsaugoti ir išsaugoti mūsų brangiausi ištekliai. Visuomenės sveikata ir gerovė, maisto ir energetikos sistemos, ekonominis produktyvumas ir aplinkos vientisumas priklauso nuo gerai veikiančio ir teisingai valdomo vandens ciklo.
Bendradarbiaudami vandens srityje sukuriame teigiamą bangos efektą – skatiname darną, gerovę ir atsparumą bendriems iššūkiams. Turime veikti suvokdami, kad vanduo yra ne tik išteklius, kurį reikia naudoti ir dėl kurio reikia konkuruoti – tai žmogaus teisė, neatsiejama nuo kiekvieno gyvenimo aspekto. Šią Pasaulinę vandens dieną visi turime susivienyti dėl vandens ir naudoti vandenį taikai, padėdami pagrindus stabilesniam ir klestinčiam rytojui.
Plačiau apie Pasaulinę vandens dieną (anglų k.) galite pasiskaityti čia.
Tuo tarpu, šių metų meteorologijos dienos devizas – „kovos su klimato kaita priešakyje“. Žemiau – Pasaulinės meteorologijos organizacijos pranešimas skirtas meteorologijos dienai pažymėti.
Klimato kaita yra reali ir nenuginčijama grėsmė mūsų civilizacijai. Jos įtaka yra jaučiama ir matoma, jeigu mes nesiimsime jokių veiksmų – poveikis ir pasekmės bus katastrofiškos. Tvaraus vystymosi 13-asis tikslas yra „imtis skubių veiksmų dėl kovos prieš klimato kaitą ir jos padarinius”. Šio tikslo pasiekimas ir užtikrinimas lemia kitų Tvaraus vystymosi tikslų pažangą.
Pasaulinė meteorologijos organizacija (angl. The World Meteorological Organization, WMO) kovoja su klimato kaita įvairiomis kryptimis ir darbais. Darbai susideda iš įvairių socialinių problemų sprendimo: bado ir skurdo mažinimo, sveikatos būklės gerinimo, švaraus vandens, prieinamos ir švarios energijos užtikrinimas, sausumos ir vandens rūšių saugojimas, miestų ir bendruomenių stiprinimas klimato kaitos atsparumui. Orų ir klimato prognozės padeda padidinti maisto produkciją, sumažinti badą. Epidemiologijos žinių integravimas padeda lengviau susitvarkyti su ligomis, kurios yra ypač jautrios klimato kaitai.
Pasaulinė meteorologijos organizacija, jos nariai ir partneriai dirba nuo mokslo iki paslaugų ir veiksmų, padedančių visuomenei. Visuomet plečia žinias apie mūsų Žemės sistemą, stebi klimato ir vandens išteklių būklę ir kokybę, suteikia informacijos apie išmetamųjų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą. Taip pat teikia paslaugas, susijusias su klimatu, perduoda perspėjimus, patarimus, kurie padeda prisitaikyti prie kintančio klimato.
Mokslas yra pagrindinis problemų sprendimas. Būtent mokslas vienija šią organizaciją ir padeda įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus. WMO ir toliau kovos su klimato kaita, bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis ir diegdama naujoves. Organizacija įveiks iššūkius ir įgyvendins saugaus, atsparaus pasaulio viziją ateities kartoms.
Plačiau apie Pasaulinę meteorologijos dieną (anglų k.) galite pasiskaityti čia.
Nežiūrint visų oficialių kalbų ir pasveikinimų, vandens ir meteorologijos dienomis kviečiame tiesiog nors valandai išeiti pasivaikščioti gryname ore kažkur gamtoje, dažniau pasidairyti į dangų bei aplankyti artimiausią jums vandens telkinį. 🙂 Naujausią sinoptikų parengtą orų prognozę surasite čia.
Ledo sangrūdos upėse yra labai pavojingos – dėl sangrūdų pakilęs vandens lygis gali užtvindyti didelius plotus ir padaryti daug žalos Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų bendruomenėms ir ekonomikai. Specifinė ledo sankaupų susidarymo dinamika vis dar nėra pakankamai ištirta, todėl prognozuoti ledo sangrūdų sukeliamus potvynius yra sudėtinga. Neturint tikslių prognozių, nėra galimybės iš anksto įspėti gyventojų apie galimus pavojus. Dėl to galimi ne tik didesni turto nuostoliai, bet ir sveikatos sutrikdymai ar net prarastos gyvybės.
Ledo sangrūda Neryje ties Vilniumi 2021 m. pavasarį.
ICEREG projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Planuojama veikla – remiantis istorinių duomenų analize, bus sukurtas koncepcinis ledo sangrūdų susidarymo ir šio reiškinio sukeliamo potvynio užliejimo modelis. Taip pat bus įvertinti ledo sangrūdų atsiradimo pokyčiai dėl klimato kaitos poveikio. Tuomet bus parengti ledo potvynių pavojaus ir rizikos žemėlapiai su 0,5 %, 1 %, 10 % tikimybe 2030, 2070 ir 2100 metams. Remiantis projekto rezultatais, bus patobulinta Latvijos potvynių rizikos informacinė sistema ir Lietuvos perspėjimo sistema, papildant jas informacija apie ledo sangrūdų susidarymą ir galimus potvynius. Nacionalinės ir vietos valdžios institucijos bei tikslinės grupės galės naudotis potvynių žemėlapiais, kuriuose bus pažymėtos paveiktos teritorijos, ir integruoti duomenis į abiejų šalių (Lietuvos ir Latvijos) perspėjimo sistemas.
Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Ice jams in rivers are very dangerous – rising water levels can flood large areas and cause significant damage to communities and the economy of the border regions between Lithuania and Latvia. The specific dynamics of ice accumulation are still poorly understood, making it difficult to predict flooding from ice jams. Without accurate forecasts, there is no way to warn the population in advance of potential hazards. This can lead not only to increased property damage, but also to damage to health or even loss of life.
Ice jam in Neris near Vilnius in the spring of 2021.
The aim of the ICEREG project is to model and map floods caused by ice jams in the vulnerable areas of Lithuania-Latvia. The developed model will be used to improve the existing early warning system by using information on ice drift floods. The project will increase the security and resilience of the Latvian-Lithuanian border regions to the challenges related to the risk of flooding caused by ice jams, which is increasing in frequency due to climate change.
Planned activities – based on the analysis of historical data, a conceptual model of the formation of ice jams and the inundation caused by this phenomenon will be developed. It will also assess changes in the formation of ice jams due to the effects of climate change. Ice flood hazard and risk maps will then be produced with 0.5%, 1%, 10% probabilities for 2030, 2070 and 2100. Based on the results of the project, Latvia’s flood risk information system and Lithuania’s warning system will be upgraded to include information on ice jams and potential floods. National and local authorities and target groups will be able to use flood maps marking the affected areas and integrate the data into the warning systems of both countries (Lithuania and Latvia).
The project is supported by the Interreg VI-A Latvia-Lithuania Programme (2021-2027).
The total project budget is EUR 654 082.50, including 80% of the total budget ERDF co-financing.
The duration of the project is from 1 February 2024 to 31 January 2026.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) informuoja, kad yra likviduojama Hidrometeorologinių paslaugų informacinė sistema „METIS“ (toliau – METIS), kuri buvo sukurta 2015 metais LHMT vykdyto ir ES struktūrinių fondų bei Lietuvos biudžeto lėšomis finansuoto projekto metu. Sistema buvo skirta didinti LHMT paslaugų prieinamumą, perkelti teikimas paslaugas į elektroninę erdvę, sukuriant priemones e. paslaugų gavėjams ne tik iš Lietuvos, bet ir iš ES patogiai jas užsakyti ir gauti rezultatus.
Nuo 2015 m. sistema nebuvo modernizuota, joje naudojami pasenę ir nepalaikomi technologiniai sprendimai, kuriuos šiuo metu atnaujinti būtų netikslinga. Sistema neatitinka LHMT ir išorės vartotojų poreikių, sunkiai įmanoma užtikrinti jai taikomus kibernetinio saugumo ir prieinamumo neįgaliesiems reikalavimus. Šiuo metu informacijos ir paslaugų visuomenei teikimui naudojamos kitos priemonės, pavyzdžiui 2023 m. metais visuomenei pristatyta atnaujinta LHMT interneto svetainė meteo.lt ir kt.
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės informacinės sistemos valdytojas turi teisę rengti ir priimti teisės aktus susijusius su informacinės sistemos veikimu. METIS nuostatai, patvirtinti LHMT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. V-108 „Dėl hidrometeorologinių paslaugų informacinės sistemos ,,METIS“ nuostatų patvirtinimo“, numato, kad METIS valdytojas yra LHMT. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir aukščiau išdėstytus argumentus LHMT priėmė sprendimą likviduoti informacinę sistemą. METIS likvidavimo pabaiga – 2024 m. gegužės 31 d.
Informuojame, jog buvo parengtas ir išleistas dar vienas elektroninis leidinys „Agrometeorologinių rodiklių Lietuvoje žinynas“, kuris yra skirtas specializuotiems žemės ūkio veiklomis užsiimančių subjektų poreikiams atliepti. Šiame leidinyje pateikiami įvairūs agrometeorologiniai rodikliai standartinės klimato normos 1991–2020 metų laikotarpiu.
Leidinio tikslas – pateikti vidutinius klimato rodiklių, aktualių žemės ūkio reikmėms, duomenis Lietuvoje. Analizėje naudojami 18 meteorologijos stočių, kurios pasižymi ilga stebėjimų seka, duomenys. Leidinyje pateikiami žemėlapiai, lentelės su vidurkiais, minimaliomis ir maksimaliomis reikšmėmis Lietuvoje ir atskirose stotyse bei reikšmių pasikartojimas (90 procentilis – apie 1 kartas per 10 metų, 10 procentilis – apie 9 kartai per 10 metų).
Žemėlapis ir grafikas – iš parengto leidinio. Aktyviosios oro temperatūros sumos, 1991–2020 m.
Numatoma, kad leidinys bus tęstinis, todėl ateityje atsižvelgiant į poreikius, pastabas gali būti pildomas įvairiais rodikliais, papildomomis stotimis, grafiniais elementais ir/ar koreguojama prieš tai buvusi informacija. Dėl to leidinys leidžiamas versijų pagrindu ir rekomenduojame naudotis naujausia leidinio versija, kurią rasite meteo.lt skiltyje „Klimatas“ arba tiesiog čia.
Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,8 °C (teigiama 2,3° anomalija): nuo 0,0–1,0 °C rytinėje šalies dalyje (teigiama 1,9–2,0° anomalija) iki 2–3,1 °C Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje (teigiama 2,0–2,9° anomalija), kitur – 1,0–2,0 °C (teigiama 1,9–2,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota kovo 1 d. Druskininkuose, 13,9 °C – tai naujas šios dienos aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia oro temperatūra -8,5 °C registruota 7 d. Molėtuose ir 8 d. Varėnoje.
1 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmojo kovo dešimtadienis buvo labai sausas, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo vos 0,1 mm (mažiau nei 1 % SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių nebuvo visai, tik Žemaitijos šiaurės vakarinėje dalyje ir šalies pietiniame pakraštyje iškrito 0,1–2,2 mm kritulių (1–17 % SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Druskininkuose (2,2 mm) ir Lazdijuose (1,1 mm).
2 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Kovo pirmasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 67 val. (1,9 SKN): nuo 52,3 val. Nidoje iki 78,8 val. Biržuose. (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį kovo mėnesio dešimtadienį (361 DU1) buvo vidutiniškai 7 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (387 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (400 DU) fiksuota 4 d., o mažiausia 8 d. (316 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 1 % ir -17 %.
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Šiemet švenčiame 34-ąsias atkurtos šalies metines. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos darbuotojai pasidomėjo, kokie orai buvo tą svarbią 1990-ųjų kovo 11 dieną, kai Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos nepriklausomybę.
Šis svarbus įvykis buvo įamžintas besibaigiant dienai ir artėjant vidurnakčiui – apie 22:44 val. Neeilinio sekmadienio rytą Vilniuje vyravusi minusinė oro temperatūra vakarop pradėjo kilti, ir, tarsi paskatinta karštos atmosferos Seime, artėjant vakarui, ji perkopė per nulį, o Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto paskelbimo metu šoktelėjo iki 6 laipsnių šilumos. Skelbiant šį svarbų dokumentą lauke pūtė gana smarkus 7 m/s greičio vėjas. Simboliška, jog vyravo pietvakarių, vakarų vėjas, nešantis ilgai lauktas ir siektas permainas. Šią istorinę dieną lijo nestiprus lietus – per dieną Vilniuje išmatuota 1,8 mm kritulių, ir daugiausia jų iškrito pirmoje dienos pusėje.
Kadras iš archyvinio vaizdo įrašo: 1990 m. kovo 11-osios vėlų vakarą įvyko akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ priėmimas.
Vėlesnių kovo 11-ųjų orų paletė labai įvairi. Nuo 1990 metų iki šiol šilčiausia kovo 11-oji buvo Varėnoje, 1997 m. termometrai rodė išties pavasarinę temperatūrą – 14,5 laipsnius šilumos. Šalčiausias šios šventinės dienos rytas irgi stebėtas Varėnos meteorologijos stotyje prieš šešiolika metų – 2005 m. spaudė net 23,7 laipsnių šaltis. Stipriausias vėjas įsišėlo 2012 m. Šilutėje, kur gūsiai siekė iki 24 m/s. Lietingiausia ši diena buvo Nidoje, 2009 m. Tada per parą iškrito 13,1 mm kritulių.
Iš 30-ties kovo 11-ųjų 1991–2020 m. laikotarpiu maksimali oro temperatūra daugumoje stočių bent vieną kartą buvo pakilusi per 10 °C, bet Laukuvoje ir Telšiuose nebuvo fiksuota tokia temperatūra. Daugiausiai tokių šiltų dienų fiksuota Kybartuose (6 iš 30) ir Varėnoje (4 iš 30).
Paveiksle pateikiama vidutinė oro temperatūra ir kritulių kiekis kovo 11 d. 1990 – 2020 m. laikotarpiu Lietuvoje. Dažniausiai kovo 11 d. buvo su nedideliu kritulių kiekiu ir neaukšta teigiama oro temperatūra. Trečdalį metų buvo fiksuota žemesnė nei 0 laipsnių oro temperatūra.
Na o kokie orai bus šiemet, naujausią sinoptiko parengtą orų prognozę rasite čia.
Parengta: LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus (pirmą kartą šis straipsnis buvo išleistas 2021 m. kovą)
