Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM apibendrino 2023 m. vyravusias meteorologines sąlygas. Buvo įvertinta, kokia buvo 2023 m. Lietuvos klimato būklė 1961–2023 m. laikotarpyje. Visi rezultatai pateikiami leidinyje „Lietuvos klimato būklė 2023 m.“
Žvelgiant į 1961–2023 m. laikotarpį, 2023 m. galima apibūdinti, kaip labai šiltus – 3 vietą per 63 metų laikotarpį, vidutiniškai drėgnus (20 vietą iš 63-ų pagal kritulių kiekį) ir vidutiniškai saulėtus (16 vieta per 63 metus).
Paveiksle – iškarpa iš leidinio „Lietuvos klimato būklė 2023 m.“.
Lietuvoje 2023 m. užfiksuotas 21 naujas oro temperatūros rekordas. Rekordiškai ilgai užsitęsė meteorologinė vasara. 2023 metais buvo registruota 19-a stichinių meteorologinių reiškinių (vieno iš jų metu registruotas ir katastrofinis labai smarkus vėjas) bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
Daugiau faktų apie oro temperatūrą, kritulių kiekį, Saulės spindėjimo trukmę, vėją, sniegą, karščio ir šalčio dienų skaičių ir kt. 2023 metais, kaip šie metai atrodė 1961–2023 m. laikotarpyje galite rasti leidinyje „Lietuvos klimato būklė 2023 m.“.
Leidinį rasite paspaudę čia. Su tuo pačiu tik 2022 metų leidiniu galite susipažinti čia.
Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,3 °C (teigiama 4,8° anomalija) – tai ketvirtas vasaris pagal šiltumą, šiltesni buvo 1990 m. (3,9 °C), 1989 m. (2,6 °C) ir 2020 m. (2,4 °C) vasariai. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 0,5–1,0 °C (teigiama 4,5° anomalija), šilčiausia – Pietvakarių Lietuvoje, 3,0–3,5 °C (teigiama 4,7–5,5° anomalija), kitur – 1–3 °C (teigiama 3,7–5,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,9–12,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -12,9…-2,1 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 12,7 °C Kybartuose vasario 26 d., šalčiausia buvo 8 d. Molėtuose, -12,9 °C.
Vasario 16 d. pasiektas naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje – Pagėgiuose oro temperatūra pakilo iki 12,2 °C.
1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 62,5 mm (1,5 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Šeduvoje (39 mm, 1,3 SKN) ir Akmenėje (44,6 mm, 1,2 SKN), kitur šiaurinėje Lietuvos dalyje iškrito 45–60 mm (0,9–1,8 SKN) kritulių, Vakarų ir Pietų Lietuvoje daug kur registruota 60–75 mm (1,2–2,0 SKN) kritulių, vietomis čia – 75–90 mm (1,5–1,9 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Kazlų Rūdoje, 88,7 mm.
2 pav. Vasario mėnesio kritulių kiekis
Paskutinę pirmojo dešimtadienio dieną storiausia sniego danga išmatuota rytiniame bei šiauriniame šalies pakraštyje: Švenčionyse 25 cm, Tauragnuose 18 cm, Tabokinėje 15 cm, Akmenėje 14 cm, kitur 3–12 cm. Ploniausiai sniego būta Pietų ir Vakarų Lietuvoje – iki 3 cm, o vietomis danga buvo ištirpusi. Naktį iš vasario 19 į 20 d. pasnigo beveik visoje šalyje, daugiausia – Pietų Lietuvoje, ir daug kur susidarė 1–8 cm storio sniego danga. Storiausia, 16 cm, ji vis dar laikėsi Švenčionyse. Šiauriniuose rajonuose beveik nesnigo, todėl sniego dangos buvo likę tik atskirais lopais. Paskutinį mėnesio dešimtadienį sniegas sparčiai tirpo ir mėnesio pabaigoje jo neliko, nebent šiauriniuose šlaituose ar atskirais lopais miškuose šiaurės rytinėje šalies dalyje.
Vasario mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 38,7 val. (0,6 SKN), ilgiausiai – Kybartuose, 50,5 val., trumpiausiai – Telšiuose, 25,4 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė vasario mėnesį
Šį mėnesį beveik visoje Lietuvoje didžiausias vėjo greitis pasiekė pavojingo1 reiškinio ribas, buvo 15,4–23,7 m/s. Didžiausias vėjo greitis fiksuotas 3 d. Ventėje – 23,7m/s.
Mėnesio pradžioje įšalas daugelyje šalies rajonų plonėjo, o Biržų, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs iki 5 cm. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje storiausias įšalas buvo matuojamas Vilniaus apylinkėse, kur įšalęs dirvožemio sluoksnis buvo iki 18 cm. Kituose šalies rajonuose įšalusio dirvožemio storis buvo labai nevienodas – nuo 1 cm Utenos iki 10 cm Raseinių apylinkėse. Antrajame dešimtadienį, šiltėjant orams, daugelyje šalies rajonų įšalęs dirvožemio sluoksnis plonėjo. Biržuose ir Vilniuje, kur dešimtadienio pradžioje įšalo sluoksnis buvo storiausias, įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs atitinkamai iki 10 cm ir iki 4 cm, o Kauno ir Varėnos apylinkėse dirvožemis buvo atitirpęs iki 1–2 cm. Vietomis dirvožemiai per visą šį dešimtadienį nebuvo įšalę. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis, orams šiek tiek vėl atvėsus, kai kuriuose šalies rajonuose dirvožemiai vėl įšalo ir siekė nuo 2 iki 6 cm storio. Vėsus oras ilgai nesilaikė ir vėl po truputi šilo, sparčiai tirpindamas paskutinį įšalą. Nors vasario 25 d. pasitaikius kiek vėsesnei nakčiai Kauno apylinkėse buvo išmatuotas 1 cm storio įšalas, jis ilgai neišsilaikė ir jau kitą dieną buvo ištirpęs.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur laikėsi apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vasario mėnesio vidurkis (378 DU1) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai tik 1 % viršijo ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (374 DU). Šio mėnesio pirmojoje pusėje vyravo teigiamų nuokrypių tendencija, o antrojoje – neigiamų. Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 4 d. (437 DU) ir 13 d. (423 DU), kur šių parų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės maksimalios vasario mėnesio reikšmės (388 DU) atitinkamai sudarė 12 ir 9 %, tačiau absoliučios vasario mėnesio maksimalios reikšmės (560 DU, kuri išmatuota 2023-02-26) neviršijo. Mažiausios reikšmės registruotos 18 d. (320 DU) ir 19 d. (325 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios vasario mėnesio reikšmės (351 DU) sudarė -9 ir -7 %, tačiau absoliutų vasario mėnesio minimumą (211 DU, išmatuotą 1993-02-12) viršijo 52 ir 54 %.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS vasario mėnesį
Vasario mėnuo buvo labai vandeningas. Vidutinis vandens lygis svyravo nuo 10 iki 207 cm aukščiau vidutinio daugiamečio vasario mėnesio vandens lygio. Daugiausiai vandens plukdė Šiaurės, Vakarų ir Pietvakarių Lietuvos upės. Dėl didelio vandens kiekio, vasario viduryje Kauno hidroelektrinėje, pirmą kartą per 10 metų buvo atidarytos pralaidos vandeniui nuleisti.
Mėnesio 6–20 dienomis upėse stebėti ledo reiškiniai – sniegainė, ižas, priekrantės ledas. Stichinis vandens lygis stebėtas Nemune ties Panemune (iki vasario 3d.), Gėgėje ties Plaškiais (iki vasario 20 d.), Leitėje ties Kūlynais ir Nemuno atšakoje ties Rusne (iki mėnesio pabaigos).
Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis vidutinę daugiametę reikšmę viršijo 37 cm. Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis vandens lygis buvo atitinkamai 79 ir 37 cm aukščiau vidurkio.
Atšilus orams, sparčiai tirpo ir ežerus kausčiusi ledo danga. Ant ledo atsirado vandens, properšų, atotirpų. Tauragno ežere paskutinę mėnesio dieną ledo storis siekė 10 cm. Kitur ledo storis svyravo nuo 8 iki 22 cm.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse vasario mėnesį
1 Smarkus vėjas, škvalas, viesulas – maksimalus vėjo greitis 15,0–27,9 m/s.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Plačiau apie vasario mėnesio sąlygas skaitykite čia
Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,0 °C (teigiama 6,9° anomalija) – tai antras pagal šiltumą trečiasis vasario dešimtadienis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 1990 metais (6,5 °C). Vėsiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje bei Mažeikių ir Telšių apylinkėse, 3,5–4,0 °C (teigiama 4,7–6,6° anomalija), kitur šiaurinėje Lietuvos pusėje ir vakariniame pakraštyje 4,0–5,0 °C (teigiama 4,7–7,1° anomalija). Pietų Lietuvoje buvo 5,0–6,0 °C (teigiama 6,1–7,7° anomalija), o pietiniame pakraštyje ir Kybartų apylinkėse buvo šilčiausia, 6,0–6,5 °C (teigiama 7,3–8,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 26 d. Kybartuose, 12,7 °C, žemiausia – 25 d. Alytuje, -3,1 °C.
1 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiasis vasario dešimtadienis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 23,8 mm (2 SKN). Vakarinėje Lietuvos pusėje (išskyrus keletą meteorologis stočių) ir rytiniame pakraštyje kritulių kiekis buvo 11–25 mm (1,0–2,5 SKN), Rytų ir Pietų Lietuvoje bei Dotnuvoje ir vietomis Vakarų Lietuvoje buvo 25–35 mm (1,8–3,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Šalčininkuose 33,7 mm, mažiausiai – Akmenėje 11,6 mm.
2 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Trečiąjį vasario dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 9,6 val. (0,4 SKN): nuo 0,2 val. Dūkšte iki 21,6 val. Kybartuose (3 pav.).
3 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Paskutiniame vasario dešimtadienį orai toliau šilo, ir paskutiniai įšalusio dirvožemio sluoksniai greitai atitirpo. Vasario 25 d. kiek nukritus oro temperatūrai Kauno apylinkėse vėl buvo išmatuotas 1 cm įšalo sluoksnis, kuris jau kitą dieną ištirpo.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje svyravo apie 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį vasario mėnesio dešimtadienį (377 DU1) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (379 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (412 DU) fiksuota 29 d., o mažiausia 27 d. (342 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkio sudarė 9 % ir -10 %.
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
