Šaltasis metų laikas Lietuvoje trunka daugiau nei pusmetį, todėl daugelis žmonių labai laukia šiltų vasariškų orų, o tokiomis dienomis ypač smagu įbristi ar įšokti į vandens telkinį ir atsigaivinti, užsiimti vandens pramogomis.
Lietuvoje yra įvairių vandens telkinių – tai upės ir upeliai, ežerai ir tvenkiniai, Baltijos jūra. Mūsų regionui maudynėms komfortiška temperatūra laikoma ≥18 °C. Kiekvienas vandens telkinys, priklausomai nuo pobūdžio ir telkšojimo vietos, pasižymi skirtingomis savybėmis, telkiniai įšyla ir atvėsta nevienodu greičiu.
Vandens telkiniai ne tik suteikia malonumų, bet taip pat kiekviename iš jų tyko ir savi pavojai. Jūroje ar upėse pagrindinį pavojų kelia srovės, o ežeruose susikaupia daugiau įvairių cheminių junginių, todėl yra didesnė bėrimų ir alergijų tikimybė. Visuose minėtuose vandens telkiniuose pasitaiko duobių ir kitokių dugno nelygumų, todėl prieš lipant į vandenį visada reikia susipažinti su vandens telkiniu ir įvertinti esamą situaciją.
👉Visą naudingą informaciją apie saugų elgesį vandenyje rasite skiltyje „Kita“ ➡️ „Saugus elgesys vandenyje“. Taip pat skiltyje „Kita“ ➡️ „Pasiruoškite ekstremaliems orams“ surasite daug kitokių naudingų patarimų (pvz. kaip saugotis krušos / perkūnijos / audros / UV spinduliuotės ir kt.). Linkime smagios ir saugios vasaros. 😎
Gegužės 20–21 dienomis Tarnybą aplankė svečiai iš užsienio. LHMT specialistai turėjo progą išklausyti keleto įdomių pranešimų apie užsienio šalių patirtis bei palydovinius matavimus.
Gegužės 20 d. meteorologas Robert Varley pristatė savo veiklą rengiant poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų metodiką Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyboje „Developing MHEWS in the Met Office“. Taip pat lankėsi bei bendravo su mūsų šalies orus prognozuojančiais sinoptikais Prognozių ir perspėjimų skyriuje.
Gegužės 21 d. 10 val. LHMT salėje rinkosi ne tik Tarnybos, bet ir keleto kitų šalies institucijų specialistai pasiklausyti EUMETSAT atstovų Paul Counet ir Robert Varley studijos „Europos poliarinės orbitos antrosios kartos palydovų EPS-Aeolus ir EPS-Sterna socialinė-ekonominė nauda“ (angl. Socio-economic Benefits (SEB) of EPS-Aeolus and EPS-Sterna) pristatymo. Po pranešimų atstovai iš klausytojų sulaukė nemažai klausimų, kurie išsivystė į platesnes diskusijas, todėl renginys netgi užtruko šiek tiek ilgiau nei planuota.
Nuotraukose kairėje – keletas akimirkų iš vykusios konferencijos, kuri įvyko atnaujintoje LHMT susirinkimų salėje. Nuotraukoje dešinėje (eilės tvarka) – EUMETSAT atstovas Robert Varley, LHMT direktorius Ričardas Valančiauskas ir kitas EUMETSAT atstovas Paul Counet.
Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,0 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vėsiausia buvo pietrytiniame pakraštyje, 12,6–13,0 °C (artima SKN temperatūra), didžiojoje Pietų ir Rytų Lietuvos dalyje, šiaurės vakariniame pakraštyje, kai kuriuose centriniuose rajonuose ir Laukuvoje 14–15 °C (teigiama 0,3–2,7° anomalija), šilčiausia buvo Nidos, Ventės ir Tauragės apylinkėse, 15,0–15,4 °C (teigiama 3,1° anomalija), kitur – 14–15 °C (teigiama 1,0–2,7° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 19 d. Druskininkuose, 28,0 °C, žemiausia – 12 d. Varėnoje, -3,2 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gegužės dešimtadienį buvo nedidelis, tik 4,6 mm (0,2 SKN). 19–20 dienomis vietomis praėjusios liūtys lėmė, kad krituliai pasiskirstė labai netolygiai, net gretimose meteorologijos stotyse išmatuoti kritulių kiekiai labai skyrėsi. Daug kur Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 5 mm, vietomis jų nebuvo visai (0–0,3 SKN), gausiau kritulių iškrito vietomis Dzūkijoje, Žemaitijoje bei Panevėžio ir Utenos apskrityse 5–15 mm (0,3–0,9 SKN) ir tik 3-uose punktuose iškrito daugiau nei 15 mm, t.y. 15–22 mm (0,6–1,2 SKN) (2 pav.). Akmenės, Jurbarko, Kaišiadorių, Mažeikių, Pakruojo ir Šalčininkų AMS kritulių nebuvo registruota. Gausiausiai palijo Panevėžyje (21,9 mm) ir Raseiniuose (21 mm) – čia 19 d. (Panevėžys) ir 20 d. (Raseiniai) buvo registruotas pavojingas lietus1.
2 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė spindėjo Lietuvoje vidutiniškai 119,5 val. (1,4 SKN): nuo 106,8 val. Varėnoje iki 130,9 val. Šilutėje. (3 pav.).
3 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Gegužės antrą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos, o gegužės 12 d. ryto valandomis šalnos fiksuotos didžiojoje šalies dalyje, žemiausia temperatūra fiksuota Varėnos rajone – temperatūra ore nukrito iki -3,2 °C, arčiau dirvos paviršiaus iki -7,8 °C.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–19 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo 4–9 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 23–26 °C, o Klaipėdoje aukščiausia temperatūra siekė 30 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 7–11 °C, o aukščiausia siekė 18–25 °C.
Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,3 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,0) buvo fiksuojama 19 d., mažiausia – (3,5) 12 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,7.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (394 DU1) buvo vidutiniškai 7 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (369 DU). Šiomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo minimą daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (408 DU) fiksuota 20 d., o mažiausia 17 d. (377 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK sudarė 13 ir 2 %.
Facebook platformoje meteo.lt paskyra yra viena populiariausių tarp visų šalies valstybinių įstaigų. Šiuo metu turime virš 47 tūkst. sekėjų su kuriais nuolatos dalinamės įvairiausia aktualia orų (ir ne tik) informacija. Tuo tarpu, Instagrame sekėjų skaičius apie 20 kartų mažesnis, todėl labai kviečiame mus sekti ir minėtame socialiniame tinkle, kur nepraleisite skelbiamos hidrometeorologinės informacijos bei kitų įdomybių.
Na o jei mėgstate žiūrėti įvairius „Youtube“ esančius vaizdo įrašus, tuomet kviečiame prenumeruoti ir mūsų kanalą „Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba“. Kanale be kitų filmukų rasite ir tris edukacijas. Viena iš jų yra apie vandens apytakos ratą, kita – apie klimato kaitą, o trečioji – apie konvekciją ir audros debesis.
Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,2 °C (teigiama 1,2° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytinėje dalyje 10,2–11,0 °C (-0,5…0,1° anomalija), šilčiausia – Pietvakarių Lietuvoje ir Kuršių nerijoje 13,0–13,8 °C (teigiama 1,7–2,7 ° anomalija). Kitur – 11–13 °C (teigiama 0,1–2,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 2 d. Druskininkuose, 27,3 °C, žemiausia – 8 d. Utenoje, -2,2 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 14 mm, lygus SKN. Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 10–20 mm (0,5–1,5 SKN), gausiausiai lijo šiaurės vakariniame pakraštyje, pajūryje ir Kazlų Rūdoje 20–29 mm (1,5–2,4 SKN), mažiausiai kritulių teko kai kuriems pietvakariniams, rytiniams ir centriniams rajonams, 7–10 mm (0,5–0,7 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Ventėje (7,1 mm) ir Kaune (7,2 mm). Gausiausiai palijo Kretingoje (28,6 mm) ir Skuode (24,1 mm) – čia gegužės 6 d. registruoti pavojingi lietūs1.
2 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Gegužės pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 98,3 val. (1,1 SKN): nuo 90,8 val. Dūkšte iki 112,5 val. Šilutėje. (3 pav.).
3 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Gegužės pirmą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–17 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 4–11 °C aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 20–26 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito 8–12 °C, o aukščiausia siekė iki 16–22 °C.
Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,4 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,8) buvo fiksuojama 2 ir 8 d., mažiausia – (1,1) 9 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,8.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (383 DU1) Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (išskyrus 5 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 3 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (372 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (415 DU) fiksuota 6 d., o mažiausia 1 d. (350 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 10 ir -4 %.
1 Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Balandžio mėnuo nepasižymėjo saulėtumu. Vidutiniškai Saulė Lietuvoje spindėjo tik 148 val. (70 % SKN*). Negana to net 3 stotyse buvo pagerinti balandžio mėnesio Saulės spindėjimo trukmės minimumo rekordai:
•Biržai 137,5 val. (buvęs rekordas – 149,7 val. 1999 m.)
•Dūkštas 140,1 val. (buvęs rekordas – 141,8 val. 2017 m.)
•Lazdijai 136,7 val. (buvęs rekordas – 146,9 val. 2001 m.)
Nedaug iki rekordo (133,7 val. 2001 m.) trūko ir Dotnuvoje, kur buvo pasiekta antra mažiausia Saulės spindėjimo trukmės reikšmė – 142,9 val. Svarbu pažymėti, kad paminėtos stotys nuo kitų išsiskiria tuo, jog jos neturi labai ilgos duomenų sekos. Sukaupti duomenys tik nuo 1998 m. t. y. 26 metų seka. Kitose stotyse, kurios matavimų seka turi nuo 1961 m., buvo gana toli nuo antirekordinio.
Mažiausiai saulėtas balandis Lietuvoje buvo fiksuojamas 1977 m. (113,8 val.), o antras mažiausiai saulėtas – 1992 m. (119,6 val.). 2024 metais, lyginant duomenis nuo 1961 m., rikiuojasi 12 vietoje kaip antirekordiniai (tarp mažiausiai saulėtų).
*SKN – standartinė klimato norma, 1991–2020 m. laikotarpio vidurkis.
Primename, kad ankstesnių metų Saulės spindėjimo trukmės duomenis galima surasti ir parsisiųsti čia. Puslapio apačioje rasite hidrometeorologinių duomenų rinkinius.
Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė ir meteorologas Gytis Valaika
Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,5 °C (teigiama 1,3° anomalija) – šis balandis pagal šiltumą buvo 5–6 vietoje (kartu su 2014 m. balandžiu) nuo 1961 m. Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje, 7,2–8,0 °C (teigiama 0,8–1,1° anomalija), šilčiausia – Pietų Lietuvoje, 9,0–9,7 °C (1,5–1,9° anomalija), kitur buvo 8,0–9,0 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 22,6–28,4 °C, žemiausia buvo nukritus iki -3,4…-0,1 °C. Žemiausiai temperatūra -3,4 °C registruota Akmenėje 20 d. Aukščiausia – 9 d. Birštone, 28,4 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas. Taip pat rekordai pasiekti ir 1 d. (23,8 °C, Druskininkai), 8 d. (25,0 °C, Druskininkai) bei 10 d. (27,0 °C, Šalčininkai).
1 pav. Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Šių metų balandis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu: vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 63,8 mm (1,7 SKN). Ypač daug kritulių registruota Rytų Lietuvoje, 90–120 mm (2,5–2,9 SKN), tuo tarpu vakarinėje šalies pusėje, Druskininkų ir Prienų apylinkėse iškrito 30–60 mm (0,9–1,9 SKN), kitur 60–90 mm (1,5-2,2 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių balandžio mėn. registruota Švenčionyse (119,5 mm) ir Anykščiuose (116,9 mm), mažiausiai – Akmenėje (30,2 mm) ir Ventėje (32,4 mm). Balandžio 3 d. (Molėtai ir Anykščiai) ir 18 d. (Kazlų Rūda ir Marijampolė) registruoti pavojingo1 lietaus atvejai. 22 d. 23 punktuose (Rytų ir Pietų Lietuvoje) kritulių kiekis taip pat pasiekė pavojingo reiškinio kriterijų.
Trečiojo dešimtadienio pradžioje per Lietuvą praėjo pietinis ciklonas, atnešęs sniego, šlapdribos. Snigo visoje Lietuvoje. Rytų Lietuvoje formavosi šlapio sniego apdraba: išlaužyti jau spėję sulapoti medžiai, jais užversti keliai, nutrauktos elektros linijos, dėl ko buvo sutrikęs elektros tiekimas vartotojams. Trumpam šiaurinėje šalies pusėje buvo susidariusi sniego danga, 23 d. rytą storiausia ji buvo Panevėžio AMS, 17 cm.
2 pav. Balandžio mėnesio kritulių kiekis
Balandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 148 val. (0,7 SKN), nuo 129,6 val. Kybartuose iki 183,0 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė balandžio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 16–23 m/s.
Daug kur pietiniuose šalies rajonuose ir Utenos bei Ignalinos rajonuose balandžio 5–8 d., kitur šalyje balandžio 27–28 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 12 dienų anksčiau lyginant su SKN, tik kai kuriuose šiaurės, šiaurės rytiniuose rajonuose aktyviosios augalų vegetacijos pradžia vėlavo 1–3 dienomis lyginant su SKN.
Balandžio mėnesio pradžioje sparčiai šylant orams suaktyvėjo augalų vegetacija – daug kur pradėjo skleistis vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai, kai kur pasirodė šalpusnių ir kiaulpienių žiedynai. Antrojo dešimtadienio antroje pusėje vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1,6 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C. Šalnos buvo fiksuojamos ir trečiąjį balandžio dešimtadienį – temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C. Mėnesio paskutinį dešimtadienį vietomis fiksuota vaiskrūmių ir vaismedžių žydėjimo pabaiga.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–10 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota 1–4 °C, aukščiausia siekė 18–24 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje laikėsi apie 3–5 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 14–20 °C.
Balandžio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,1) buvo (0,7) žemesnis už daugiametį vidurkį (2,8). Balandį aukščiausia UVI reikšmė (3,4) buvo fiksuota 30 d., o mažiausia (0,5) fiksuota 22 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio buvo mažesnis (-2,8).
4 pav. UVI kaita Kauno MS balandžio mėnesį
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) balandžio mėnesio vidurkis (410 DU2) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai 8 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (379 DU). Šio mėnesio 7–14 ir 30 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 22 d. (466 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios balandžio mėnesio reikšmės (390 DU) buvo 19 % didesnis, tačiau absoliučios balandžio mėnesio maksimalios reikšmės (531 DU, kuri išmatuota 2021-04-26 d.) neviršijo 12 %. Taip pat 18, 19 ir 22 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų maksimumų rekordus, antroje vietoje atitinkamai palikusius (442 DU 1999-04-18, 422 DU 1997-04-19 ir 450 DU 2005-04-22).
Mažiausios reikšmės registruotos 7 d. (343 DU) ir 9 d. (344 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios balandžio mėnesio reikšmės (365 DU) sudarė -6 %, tačiau absoliutų balandžio mėnesio minimumą (287 DU, išmatuotą 2011-04-16) viršijo 20 %.
5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS birželio mėnesį
Balandžio mėnesį didesnėje dalyje vandens matavimo stočių buvo stebėtas vidutinis vandens lygis 3–98 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, kitur 2–29 cm aukštesnis už jį. Daugelyje vandens matavimo stočių vandens lygis ėmė kilti balandžio 22–23 d. nuo gausesnių kritulių ar iškritusio sniego. Balandžio 25 d. Leitėje ties Kūlynais pasiektas pavojingas vandens lygis išliko iki mėnesio pabaigos. Tuo metu daugelyje vandens matavimo stočių jau buvo stebimas vandens lygio kritimas.
Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 29 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 19 ir 8 cm.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 8,1–12,7°C, ežeruose 10,2–11,4°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 11,4–13,7°C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse balandžio mėnesį
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas
Plačiau apie balandžio mėnesio sąlygas skaitykite čia
