2024 m. gegužės mėn. trečiasis dešimtadienis

Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,7 °C (teigiama 5,8° anomalija). Tai pats šilčiausias trečiasis gegužės dešimtadienis nuo 1961 m. Iki šiol „pirmavo“ 2007-ųjų trečiasis dešimtadienis su 19,4 °C.

Didžiojoje šalies dalyje vyravo 19–20 °C temperatūra (teigiama 5,0–6,1° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje, pamaryje, Nemuno žemupyje, Birštono, Druskininkų ir Jonavos apylinkėse, 20–21 °C (teigiama 6,8–7,3° anomalija), vėsiausia buvo pietrytiniame pakraštyje, Joniškio ir Zarasų apylinkėse, 18,4–19,0°C (teigiama 5,1° anomalija) (1 pav.). Dešimtadienio pabaigoje buvo 3 dienos, kai oro temperatūra perkopė 30 °C: 28 d. Birštone (30,2 °C), Druskininkuose (30,3 °C) ir Jonavoje (30,5 °C), 29 d. Druskininkuose (30,1 °C) ir 30 d. Jonavoje (30,6 °C). Žemiausia temperatūra registruota 27 d. Varėnoje, 6,8 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Trečiąjį gegužės dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,3 mm (0,9 SKN), tačiau dėl vietomis praėjusių liūčių kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 25 mm (1,4–1,7 SKN), vietomis šiaurės vakariniuose, pietvakariniuose ir rytiniuose rajonuose 25–40 mm (6–15% SKN). Plungės–Skuodo ruože ir Tauragėje kritulių buvo daugiausia, 40–54 mm (3,1–3,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per šį dešimtadienį registruota Tauragėje (53,3 mm), mažiausiai – Šeduvoje (1 mm). 25, 29 ir 31 dienomis vietomis buvo registruoti pavojingi lietūs1, stipriausia liūtis registruota 25 d. Skuode, kai per 1 val. 10 min. iškrito 45,5 mm kritulių.

2 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 117,1 val. (1,1 SKN): nuo 104,1 val. Nidoje iki 136,9 val. Biržuose. (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–23 °C, žemiausia fiksuota temperatūra šiame gylyje buvo 13–17 °C aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 26–33 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 15–17 °C, o aukščiausia siekė iki 22–28 °C.

Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,8 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,8) buvo fiksuojama 29 d., mažiausia – (3,2) 23 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,4.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (396 DU2) buvo vidutiniškai 9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (365 DU). Visų dešimtadienio dienų BOK reikšmės viršijo šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (417 DU) fiksuota 25 d., o mažiausia 29-30 d. (368 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 15 % (25 d.), 0 % (29 d.) ir 2 % (30 d.).


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2024-06-03 | Kur gegužės mėnesį žaibavo daugiausiai?

Žemėlapyje galite matyti užfiksuotų žaibų išlydžių tankio žemėlapį. Pažymėtina, kad vietos kuriose žaibavo daugiausia dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai.

Kone visi gegužės mėn. išlydžiai buvo fiksuojami tarp gegužės 18–31 d. t. y. antrojo mėnesio pusėje, kai įsivyravo meteorologinei vasarai būdinga temperatūra. Iš viso Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 36 tūkst. žaibų išlydžių. Iš jų tik 7413 išlydžiai (arba penktadalis) trenkė iš debesies į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų. ☁️ Kiek daugiau nei 23 tūkst. išlydžių (arba ~2/3) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t. t. Šių būta gana nedaug – 1931 išlydis arba tik 5 proc. nuo visų užfiksuotų perkūnijų.

Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Jonavos, Akmenės ir Joniškio rajonuose, kur vidutiniškai 1 km² teko po ~1 žaibo išlydį. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo Neringos, Visagino, Šilutės, Birštono ir Palangos savivaldybėse (vidutiniškai 0,1–0,2 išlydžio/km²).

Labiausiai perkūnijomis pasižymėję dienos Lietuvoje buvo fiksuojamos:
⚡gegužės 25 d. – 9865 išlydžiai;
⚡gegužės 29 d. – 5036 išlydžiai;
⚡gegužės 21 d. – 4331 išlydžiai.

Beje, sekmadienį, birželio 2-ąją, buvo viršyta net ir gegužės 25-osios reikšmė, nes užfiksuota ~10 tūkst. žaibų išlydžių.

Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai vykstantys tarp debesų).

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika