Liepos 28–29 d. Lietuvoje gausiai lijo. Daugelyje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (toliau – LHMT) stočių iškrito labai smarkūs lietūs. Pavojingi (15–49,9 mm, per ≤12 val.), stichiniai (50–80 mm, per ≤12 val.), katastrofiniai (>80 mm, per ≤12 val.) registruoti visose LHMT stotyse, išskyrus Marijampolės AMS. Daugiausiai kritulių išmatuota Žemaitijoje ir vakarinėje Lietuvos dalyje. Katastrofinis lietus registruotas 5 meteorologijos stotyse: Telšiuose (110,1 mm), Laukuvoje (97,3 mm), Šiauliuose (93,1 mm), Joniškyje (81,8 mm), Mažeikiuose (80,7 mm). 16-oje stočių buvo registruoti stichinio lietaus atvejai.
Iki šiol gausiausias kritulių kiekis iškritęs Telšiuose per ≤12 val. laikotarpį buvo 90,7 mm (1984 m.), Laukuvoje – 81 mm (1970 m.). Tuo tarpu Šiauliuose, Mažeikiuose katastrofinio lietaus atvejų iki šiol niekada nebuvo registruota.
Atvejai, kuomet per trumpesnį nei 12 val. laikotarpį iškrinta daugiau nei 100 mm kritulių yra itin reti. Nuo 1961 m. iki šiol Lietuvoje buvo registruoti vos keli tokie atvejai: 1961 m. Žindaičiuose (109,5 mm), 1963 m. Skuode (113 mm), 1980 m. Sartuose (200 mm), 1985 m. Aunuvėnuose (110,6 mm) Kyburiuose (111,7 mm) ir Pakruojyje (115 mm), 2013 m. Eidukuose (104,7 mm) ir Kartenoje (118,2 mm).
Liepos 28 d. antroje dienos pusėje Lietuvą pasiekė labai smarkus lietus ir stiprūs vėjai, kurie numatomi iki liepos 29-tosios vėlaus vakaro. Kilus diskusijai visuomenėje ir žiniasklaidoje, LHMT informuoja apie hidrometeorologinių reiškinių išankstinių perspėjimų sudarymą ir platinimą.
Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, gyventojų, valstybės, savivaldybių institucijų ir kitų įstaigų perspėjimą apie gresiančią situaciją organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), o vykdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), išplatinantis informaciją, kuri leidžia imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti. Gavusios informaciją apie numatomą stichinį reiškinį iš LHMT, institucijos savarankiškai vertina situaciją, pasitikslina duomenis pagal regionus ir priima sprendimus dėl visuomenės informavimo.
Sekmadienį (liepos 28 d.) ryte LHMT išsiuntė perspėjimą apie stichinį reiškinį – labai smarkų lietų – ir pavojingą reiškinį – smarkų vėją – adresatų grupei, tarp kurių yra ir institucijos, atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą. Be to, LHMT organizavo vaizdo konferenciją artėjančioms sudėtingoms orų sąlygoms su šiomis institucijomis aptarti.
Primename, kad šiandien (liepos 29 d.) daugelyje rajonų numatomas lietus, Rytų Lietuvoje daug kur lis smarkiai. Kai kur galima perkūnija. Šiaurės vakarų, vakarų vėjo gūsiai sieks 16–21, vietomis 22–27 m/s. Aukščiausia temperatūra 16–21 laipsnis. Dėl didelio lietaus kiekio visoje Lietuvoje ir toliau stebimas vandens lygio kilimas, ypač Telšių, Tauragės, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse.
Raginame gyventojus atidžiai sekti oficialius pranešimus www.meteo.lt internetinėje svetainėje ir imtis visų būtinų priemonių savo ir savo turto saugumui užtikrinti.
Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,9 °C (teigiama 2,7° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje (išskyrus siaurą pajūrio ruožą), 19,2–19,9 °C (teigiama 1,6–2,2° anomalija), šilčiausia – Birštone ir Druskininkuose, 22,2–22,5 °C. Pietinėje, pietrytinėje, rytinėje Lietuvos dalyje (išskyrus rytinį pakraštį) ir centriniuose rajonuose 21,0–21,9 °C (teigiama 2,7–3,5° anomalija), o kitur – 20,0–21,0 °C (teigiama 1,9–2,8° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 9,3 °C registruota 20 d. Šilutėje, aukščiausia – 34,9 °C 11 d. Druskininkuose. Liepos 11–17 dienomis oro temperatūrai perkopus +30 °C vietomis registruotas pavojingas reiškinys karštis1. Liepos 11-osios naktį keturiose, liepos 13-osios naktį trijose, liepos 16-osios naktį vienoje ir liepos 17-osios naktį dviejose meteorologijos stotyse žemiausia oro temperatūra nenukrito žemiau +20 °C ir registruota tropinė naktis.
1 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra.
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį liepos dešimtadienį buvo 37,7 mm (1,26 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito šiauriniame pakraštyje ir pietrytinio pakraščio siauroje juostoje, 12,5–19,3 mm (0,43–0,71 SKN). Gausiausiai palijo Molėtuose (102,1 mm), Elektrėnuose (74,6 mm) ir Kybartuose (69,1 mm). Kitur – 20,1–58,3 mm (0,7–2,53 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Akmenėje, 12,5 mm; daugiausia Molėtuose, 102,1 mm. Liepos 11, 12, 13, 15 ir 16 d. registruoti pavojingo lietaus2 atvejai ir liepos 13 d. Elektrėnuose ir Molėtuose – stichinio lietaus3 atvejai.
2 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis.
Liepos antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 90,4 val. (1 SKN): nuo 74,3 val. Klaipėdoje iki 105 val. Lazdijuose. (3 pav.).
3 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–25 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 28–36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–30 °C.
Kauno MS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo vos 0,1 UVI mažesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,4) buvo fiksuojama 15 d., mažiausia – (4,5) 20 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,0.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (333 DU4) Kauno MS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (341 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (354 DU) fiksuota 18 d., o mažiausia 14 d. (318 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 4 % ir -6 %.
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
3 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.
4 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Pagal LHMT duomenis ir gyventojų pranešimus, liepos 13 d. pavakare Lietuvoje siautėjo nuožmūs viesulai. Nors kyla abejonių, ar tai buvo du skirtingi viesulai, ar vienas, kuris susilpnėjo, pakilo ir vėl nusileido, pranešimai rodo, kad apie 16 val. stichija smogė Jauniškės kaimui Kelmės rajone. Kelios sodybos buvo stipriai nuniokotos: nuplėšti stogai, išvartyti medžiai ir elektros stulpai.
Antrasis viesulas (arba antroji viesulo banga) apie 17 val. pasirodė Šiaulių rajono kaimuose – Vileikiuose, Pakapėje, Meškiškėje ir Einoraičiuose. Čia žala buvo panaši, tačiau apimanti didesnę teritoriją: sugriauti namų stogai, suniokoti ūkiniai pastatai, sudaužytas automobilis, nutraukta elektra. Pagal turimus duomenis, žymių sveikatos sutrikdymų nenustatyta.
Vėjo matavimai viesulo centre nebuvo atlikti dėl sūkurių griaunamosios galios. Daugelyje šalių viesulų stiprumas vertinamas pagal Tedo Fujitos F skalę – nuo F0 iki F5. Pagal padarytą žalą, pastarajam viesului galima priskirti F2 klasė, o vėjo greitis sūkurių viduryje galėjo siekti 60-70 m/s.
LHMT oficialiai yra įregistravusi 40 viesulų. Pats galingiausias iki šiol (pakeltas traktorius, išvartyti sunkvežimiai, žuvo žmogus) fiksuotas 1981 gegužės 29 d. Širvintose. Manoma, kad buvo F2 klasės.
Šis 2024 m. viesulas prilygsta 1981 m. Širvintų viesului ir 2011 m. Ginkūnų, Šiaulių priemiesčio viesului. Visi trys viesulai priskiriami F2 klasei, o jų vėjo greitis galėjo siekti iki 70 m/s. Istorinės nuotraukos rodo, kad žala Širvintose buvo gana panaši į dabartinę – mūrinės sienos išliko stovėti, todėl nėra duomenų, kad šis viesulas būtų buvęs stipresnis nei F2 reitingas. Paskutiniai 2022, 2023 m. viesulai buvo stebėti virš Baltijos jūros.
Nors gamta šįkart parodė savo galybę, dabar ypač svarbi Lietuvos piliečių bendrystė. Kaimynai turi padėti vieni kitiems, dalintis resursais ir kitais ištekliais. Savivaldybės privalo aktyviai įsitraukti ir teikti pagalbą nukentėjusiems. Tik bendromis pastangomis galime įveikti šios stichijos padarinius ir atstatyti tai, kas buvo prarasta.
Šios nelaimės akivaizdoje dar kartą įsitikiname, kad stiprybė slypi vienybėje ir gebėjime padėti vienas kitam. Būkime kartu ir palaikykime vieni kitus šiuo išbandymų metu.
2024–tųjų liepos 11–toji pasižymėjo kontrastingais orais. Dieną dalyje šalies buvo labai karšta. Druskininkuose oras įkaito net iki 34,9 °C. Tai yra aukščiausia oro temperatūra šiais metais. Be to, buvo pakartotas liepos 11-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas, kuris paskutinį kartą prieš 18 metų buvo išmatuotas Varėnoje (2006-07-11). Daug kur Lietuvoje oras įkaito iki 29–34 laipsnių. Vis dėlto, taip karšta buvo ne visur. Daugiausia Vakarų Lietuvoje maksimali oro temperatūra siekė iki 23–28 laipsnių. Naktį žemiausia oro temperatūra buvo 17–20 laipsnių. Tropinės naktys niekur nebuvo fiksuojamos.
Per praėjusią parą stipriausi vėjo gūsiai buvo užfiksuoti šiose meteorologijos stotyse:
Ukmergėje – iki 25 m/s
Raseiniuose – iki 21 m/s
Biržuose ir Marijampolėje – iki 19 m/s
Kaune ir Rokiškyje – iki 18 m/s.
Labai tikėtina, jog vietomis galėjo pasitaikyti ir stipresnių vėjo gūsių. Štai kaimyninės Latvijos tarnyba anksčiau pranešė, jog Bauskės mieste (visai netoli Lietuvos) buvo užfiksuoti net iki 29 m/s siekę gūsiai.
Liepos 11-oji buvo kol kas neramiausia diena šiais metais. Iš viso Lietuvos teritorijoje užfiksuota beveik 15 tūkst. žaibų išlydžių. Ten, kur žaibų išlydžiai yra išsidėstę tankiausiai, paprastai tose vietovėse būna praslinkę aktyviausios audros.
Iš visų žaibų išlydžių tik penktadalis (~3 tūkst.) trenkė iš debesų į žemę. Kiek mažiau nei 500 išlydžių (truputį virš 3 %) buvo patys pavojingiausi, t. y. teigiamo krūvio, kurie trenkė į žemę. Pastarieji žaibai dažniausiai padega namus, ūkinius pastatus, sugadina elektros prietaisus, uždega miškus, nutrenkia žmones, gyvulius ir pan.
Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,8 °C (teigiama 1,2° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje (išskyrus siaurą pajūrio juostą), 17,0–18,0 °C (teigiama 0,2–0,6° anomalija), šilčiausia – Birštono–Druskininkų ruože, 20,0–20,6 °C. Pietinėje Lietuvos dalyje (išskyrus pietrytinį pakraštį bei šiaurinę Suvalkijos dalį) ir centriniuose rajonuose 19,0–20,0 °C (teigiama 1,1–2,0° anomalija), o kitur – 18,0–19,0 °C (teigiama 0,7–1,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 7,3 °C registruota 8 d. Skuode, aukščiausia 32,0 °C 7 d. Druskininkuose. Liepos 1, 7, 9 ir 10 dienomis oro temperatūrai vietomis perkopus +30 °C registruotas pavojingas reiškinys karštis1. Liepos 1-osios naktį 20-yje meteorologijos stočių žemiausia oro temperatūra nenukrito žemiau +20 °C registruota tropinė naktis.
1 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį liepos dešimtadienį buvo 26,8 mm (0,9 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito juostoje, einančioje per Lietuvos vidurį, 1–20 mm (0,05–0,6 SKN), išskyrus Panevėžį ir jo apylinkes, kur 4 d. praėjo liūtis. Gausiausiai palijo kraštiniuose rytiniuose rajonuose, Panevėžyje ir Vakarų Lietuvoje (išskyrus Kuršių neriją ir pamarį), 40–60 mm (1,2–2,3 SKN). Kitur – 20–40 mm (0,7–1,2 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Alytuje ir Birštone, po 1,8 mm; daugiausia Pagėgiuose (57,1 mm) ir Šalčininkuose (57 mm). Liepos 2, 4, 6 ir 7 d. vietomis Vakarų ir Rytų Lietuvoje bei Panevėžyje buvo registruoti pavojingo lietaus2 atvejai.
2 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 83,1 val. (0,9SKN): nuo 74,6 val. Dotnuvoje iki 94,1 val. Lazdijuose. (3 pav.).
3 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 28–35 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–29 °C.
Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,3 UVI didesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (6,7) buvo fiksuojama 1 d., mažiausia – (3,8) 2 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,2.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (345 DU3) Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 2 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (339 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (396 DU) fiksuota 5 d., o mažiausia 10 d. (320 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 15 % ir -7 %.
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Nuo seno pagal liepos 10-osios, Septynių miegančių brolių dienos, orus buvo sprendžiama, kokie orai laukia likusią vasaros pusę. Buvo tikima, jei šią dieną be perstojo lyja, lis dar septynias dienas, o gal ir septynias savaites. Bet jei šią dieną visai nelyja, irgi nėra gerai – tai pranašauja sausrą ir prastą derlių.
Liepa yra tas mėnuo, kai vidutiniškai Lietuvoje iškrenta daugiausiai kritulių – 84 mm (SKN, 1991–2020 m. vidurkis), o iš trijų dešimtadienių „šlapiausias“ būtent antrasis, prasidedantis po Miegančių brolių, dešimtadienis – 30 mm. Taigi, senolių pastebėjimas, kad liepa lietingiausias mėnuo, teisingas. Tiesa, pajūryje ir vakarinėje šalies dalyje lietingiausias paprastai būna spalis.
Šį kartą pabandėme pažvelgti, ką lėmė Miegantys broliai, kai liepos 10-ąją lijo visose 18-oje meteorologijos stotyse ir atvirkščiai, kai buvo visose sausa. Nuo 1961 m., per 60 metų, tik 7 metus lijo visoje Lietuvoje ir 11 metų, kai nelijo visai.
Teiginys, kad jei nelyja per Miegančius brolius, tai lauk sausros, puikiai pasitvirtino 1992 metais – sausra vietomis tęsėsi iki rugpjūčio antros pusės. Tačiau 1993 ir 2017-ieji šį teiginį paneigia. 1993 m. nelijo nei vienoje stotyje, o visa vasara buvo labai lietinga – po Miegančių brolių nelijo tik vieną dieną. 2017 m. liepos 10 d. negausiai palijo tik vienose meteorologijos stotyje, tačiau lietingas laikotarpis nusitęsė iki rugpjūčio vidurio.
Iš metų, kai lijo visose stotyse, kritulių gausa išsiskyrė 1980-ieji: per parą vidutiniškai Lietuvoje prilijo apie 20 mm (nuo 2,2 mm Utenoje iki 34,4 mm Telšiuose) ir lietūs tęsėsi iki liepos 28 d. O pernai, 2020 m., priešingai – 10 d. lijo visose stotyse. 11 d. 17 iš 18, o po to sekė 8 dienų sausas periodas.
Taigi, gerai paieškojus, galime rasti ir patvirtinančių, ir paneigiančių Miegančių brolių mitą faktų. Tikėti ar netikėti – kiekvieno laisvo pasirinkimo reikalas. 😉
Etnologų teigimu, Septynių brolių miegančiųjų dienos pavadinimas kilęs iš legendos apie septynis brolius – tikėjimo kankinius, stačiusius šventovę Kyjive, o paskui užmigusius ir miegančius iki šiol. Beje, liepos 10 d. rytmetį danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių.
Na o kokie orai bus artimiausiomis dienomis galite sužinoti čia.
Parengė: Klimato ir tyrimų vyriausioji specialistė Zina Kitrienė (pirmą kartą šis tekstas buvo publikuotas 2021-07-09)
Džiugios naujienos meteorologų (ir ne tik) bendruomenei. Buvo pradėti platinti naujojo meteorologinio palydovo MTGI1 „Lightning Imager“ įrankio duomenys. Palydove esantis atmosferos stebėjimo įrankis turi keturias kameras, kurių matymo laukai apima Europą, Afriką, Artimuosius Rytus, dalį Pietų Amerikos ir didžiąją dalį Atlanto vandenyno.
Naudojant „Lightning Imager“ galima stebėti žaibų aktyvumo pokyčius, todėl sinoptikai galės geriau prognozuoti audrų vystymąsi ir stiprumą. Įdomu tai, kad įtaisytos kameros nuolat stebi žaibų aktyvumą iš kosmoso ir gali užfiksuoti net 1000 kadrų per sekundę, todėl žaibo išlydį aptinka greičiau nei per vieną akies mirksnį.
Be to, EUMETSAT pradėjo platinti duomenis savo valstybių narių meteorologijos tarnyboms ir kitiems naudotojams. Labai svarbu, kad EUMETSAT teikia duomenis Afrikos ir kitų regionų meteorologijos tarnyboms, kur žaibų aptikimo galimybės naudojant antžeminius stebėjimus yra ribotos.
Primename, kad Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) jau daugiau kaip dešimtmetį yra įrengti ir veikia žaibų detektoriai, kurie fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 proc. visų žaibų išlydžių. Taigi, Lietuvos atveju „Lightning Imager“ papildys jau esamą žaibų aptikimo sistemą bei suteiks papildomų duomenų apie audras mūsų šalyje.
Plačiau apie „Lightning Imager“ naudą ir duomenis galite pasiskaityti EUMETSAT svetainėje.
2014 m. sausio 1 d. Lietuva tapo Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) visateise valstybe nare. Narystė leidžia Lietuvai visapusiškai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuojant šios tarptautinės meteorologijos organizacijos ateitį. Narystė EUMETSAT bei galimybės naudotis šios tarptautinės organizacijos teikiamais meteorologiniais duomenimis suteikia Lietuvos įmonėms teisę dalyvauti EUMETSAT skelbiamuose konkursuose ir taip prisidėti prie palydovinės meteorologijos plėtros.
Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,6 °C (teigiama 1,7° anomalija): vėsiausia buvo šiaurės vakariniuose rajonuose, 16,5–17,0 °C (teigiama 1,4–1,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 17,0–18,0 °C temperatūra (teigiama 1,2° anomalija), kitur 16,5–17,5 °C (teigiama 1,3–2,1° anomalija), šilčiausia buvo Kuršių nerijoje, siaurame pietvakariniame pakraštyje, vietomis Pietų ir centrinėje Lietuvoje, 18,0–18,6 °C (teigiama 1,7–2,2° anomalija) (1 pav.).
Žemiausia oro temperatūra siekė 4,0–9,1 °C (Nidoje 10,7 °C, Ventėje 12,1 °C). Aukščiausia pakilo iki 30,4–34,0 °C. 28 d. Druskininkuose maksimali oro temperatūra pasiekė 34,0 °C– tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. 26–28 ir 30 dienomis registruotas pavojingas reiškinys – karštis1, o Birštone, Dotnuvoje, Šumske ir Varėnoje 26–28 d. – ir pirmoji šiais metais kaitra2. 27–29 d. naktimis vietomis oro temperatūra nenukrito žemiau 20 °C – registruotos pirmosios šių metų tropinės naktys.
1 pav. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 48,2 mm (0,7 SKN). Mažiausiai kritulių teko daliai šiaurės–šiaurės rytų ir pietvakarių kraštinių rajonų bei kai kuriems Pietų ir centrinės Lietuvos rajonams, 20–40 mm (0,4–0,7 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 40–60 mm kritulių (0,5–0,9 SKN), pietrytiniame pakraštyje, Alytaus–Trakų ir Kretingos–Skuodo ruožuose bei Kelmėje kritulių buvo 60–88 mm (0,8–1,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Birštone (87,9 mm), mažiausiai – Zarasuose (22,6 mm). 5, 9, 14, 17–18, 22 ir 29 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus3 atvejai.
2 pav. Birželio mėnesio kritulių kiekis
Birželio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 285 val. (artimas SKN laikas). Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 308,7 val., trumpiausiai – Vilniuje 253,5 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė birželio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 11,4–14,9 m/s, vietomis 15,2–20,8 m/s.
Kalendorinė vasara prasidėjo su pavojingu meteorologiniu reiškiniu – sausringu laikotarpiu4, kuris jau birželio 4 d. buvo fiksuotas kai kuriose Lazdijų r. sav. senkūnijose ir vienoje Alytaus r. sav. seniūnijoje. Vėliau per pirmąjį dešimtadienį sausringas laikotarpis fiksuotas ir kai kuriose Jurbarko ir Šakių r. sav. seniūnijose. Per antrąjį šio mėnesio dešimtadienį sausringas laikotarpis prasidėjo ir baigėsi kai kuriose Radviliškio r. sav. seniūnijose ir baigėsi Alytaus ir Lazdijų r. sav. Antrojo dešimtadienio paskutinę dieną kai kuriose Jurbarko ir Šakių r. sav. seniūnijose buvo pasiekti sausros5 rodikliai. Tačiau sausra tęsėsi vos tris dienas, nes šiose savivaldybėse gausiai palijo.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota 12–15 °C, aukščiausia siekė 29–36 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje laikėsi apie 14–17 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 25–30 °C.
Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir aukštos UV indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UV indeksas (4,8) buvo (0,5) žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Birželio aukščiausia UVI reikšmė (6,3) buvo fiksuota 24 d., o mažiausia (2,8) 22 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio buvo -2,4.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) birželio mėnesio vidurkis (360 DU1) išmatuotas Kauno MS (neįtraukiant 8 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai 2 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (352 DU). Šio mėnesio 16, 21-22, 24-26 ir 30 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija nuo daugiamečio vidurkio, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 7 d. (398 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios birželio mėnesio reikšmės (364 DU) fiksuotas 9 % didesnis, tačiau absoliučios birželio mėnesio maksimalios reikšmės (480 DU, kuri išmatuota 1999-06-25 d.) neviršijo 24 %. Taip pat 7 d. išmatuota BOK reikšmė pagerino buvusį šios paros maksimumo rekordą, antroje vietoje atitinkamai palikusi (389 DU, 2005-06-07 d.). Mažiausia reikšmė registruota 30 d. (323 DU), kur atitinkamai šios dienos nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios birželio mėnesio reikšmės (345 DU) sudarė -6 %, tačiau absoliutų birželio mėnesio minimumą (277 DU, išmatuotą 2008-06-30 d.) viršijo 17 %.
5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS birželio mėnesį
Birželio mėnesį žymesnių vandens lygio pokyčių stebėta nebuvo. Vakarinėje ir rytinėje šalies dalyje vidutinis vandens lygis svyravo 2–36 cm aukščiau vidutinio daugiamečio vandens lygio. Pietuose, pietvakariuose ir šalies šiaurėje 1–39 cm žemiau.
Tolygus vandens lygio kritimas (iki 1 cm per parą) stebėtas Tauragno ežere. Nepaisant to, vidutinis ežero vandens lygis išliko 9 cm aukščiau daugiametės reikšmės. Žemesni už birželio vidurkį vandens lygiai stebėti Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, atitinkamai 19 ir 14 cm.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 17,8–23,9°C, ežeruose 20,0–25,8°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 20,8–22,1°C.
6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse birželio mėnesį
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
2 kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau.
3 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
4 Sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.
5 Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5.6 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Platesnę informaciją apie birželio mėnesį rasite čia
Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,0 °C (teigiama 3,6° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, 18,7–19,0 °C (teigiama 3,2° anomalija), kitur šiaurinėje pusėje, išskyrus šiaurės rytinį pakraštį, bei pietrytiniame pakraštyje, dalyje Šakių bei Kauno r. ir Kazlų Rūdos savivaldybių 19,0–20,0 °C (teigiama 3,3–3,7° anomalija), Pietų Lietuvoje, pietvakariniane ir šiaurės rytiniame pakraščiuose bei centriniuose rajonuose 20–21 °C (teigiama 3,3–4,0° anomalija) (1 pav.). Birželio 26–28 ir 30 dienomis oro temperatūra pakilo iki 30 °C ir aukščiau, registruotas pavojingas reiškinys karštis1 beveik visoje Lietuvoje, o 26–28 d. 4-iose meteorologijos stotyse registruota pirmoji šiais metais kaitra2: Birštone, Dotnuvoje, Šumske ir Varėnoje.
Birželio 28 d. buvo pasiektas šios paros karščio rekordas Lietuvije: 34,0 °C (Druskininkai).Šią dieną buvo sumušti beveik visų meteorologijos stočių rekordai (išskyrus Klaipėdą, Nidą ir Šilutę). Taip pat 27–29 d. naktimis vietomis registruotos tropinės naktys (minimali oro temperatūra nenukrito žemiau 20 °C). Žemiausia dešimtadienio temperatūra 7,3 °C registruota 21 d. Kazlų Rūdoje.
1 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį birželio dešimtadienį buvo 11,7 mm (0,4 SKN). Rytinėje šalies pusėje, šiaurės vakariniame pakraštyje, Plungės ir Lazdijų apylinkėse kritulių buvo 1–10 mm (0,04–0,4 SKN), vakarinėje pusėje daug kur 10–20 mm (0,4–0,8 SKN) ir tik 4 stotyse registruotas kritulių kiekis viršijo 20 mm: Laukuvoje 20,7 mm (0,8 SKN), Telšiuose 23,6 mm ir Birštone 32,4 mm (artimi SKN kiekiai), didžiausias kiekis teko Šakiams – 41,2 mm (1,6 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Panevėžyje ir Šumske, po 1 mm. 22 d. Šakiuose ir Telšiuose, o 29 d. Birštone registruoti pavojingo lietaus² atvejai.
2 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Birželio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 104,8 val. (1,2 SKN): nuo 93,1 val. Varėnoje iki 113,4 val. Šiauliuose. (3 pav.).
3 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Antrojo dešimtadienio pabaigoje prasidėjusi stichinė sausra4 kai kuriose Jurbarko ir Šakių r. sav. seniūnijose ilgai nesitęsė ir gausiai palijus šiose savivaldybėse, jos pabaiga buvo fiksuojama birželio 22 d.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–24 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 29–36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–30 °C.
Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,6 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,4). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (6,3) buvo fiksuojama 24 d., mažiausia – (2,8) 22 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,4.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (342 DU5) Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (350 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (369 DU) fiksuota 23 d., o mažiausia 30 d. (323 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 5 % ir -6 %.
1 kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau.
2 karštis –pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
3 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
4stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu skelbiama, kai 30 parų vidutinės oro temperatūros vidurkis ≥5 °C ir 30 iš eilės einančių parų TPI vidurkis <3,5
5 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
