Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,2 °C (teigiama 1,5° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurinėje šalies dalyje ir pietrytiniame pakraštyje, 17,7–19,0 °C (teigiama 1,0–1,5° anomalija), pajūryje, šalies centriniuose rajonuose ir didžiojoje Pietų Lietuvos dalyje 19,0–20,0 °C (teigiama 1,3–2,0° anomalija), šilčiausia buvo Kuršių nerijoje, Ventės rage ir vietomis Pietų Lietuvoje, 20,0–20,5 °C (teigiama 1,6–2,0° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra registruota 14 d. Varėnoje, 6,2 °C, aukščiausia – 18 d. Druskininkuose, 32,3 °C. Rugpjūčio 16–18 d. registruota trečia šiais metais kaitra1 (Lazdijai, Alytus, Marijampolė ir Kalvarija). 16 ir 19 naktimis vietomis registruotos tropinės naktys – oro temperatūra nenukrito žemiau 20 °C.
1 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Šio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,8 mm (apie 1/2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm, iškrito 0,5–10,0 mm (0,02–0,8 SKN), 15–30 mm kritulių iškrito vietomis šiauriniuose, šiaurės rytiniuose ir pietiniuose rajonuose (0,7–1,1 SKN), o dviejose stotyse registruotas didesnis nei 60 mm kritulių kiekis: Laukuvoje 76,7 mm (2,4 SKN, artimas viso mėnesio SKN) ir Šilutėje 64,4 mm (2 SKN) (2 pav.). Šiose stotyse naktį iš 18 į 19 d. registruoti stichiniai lietūs2: Laukuvoje 74,6 mm/5 val., Šilutėje 58,8 mm/4 val.
2 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Rugpjūčio antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 94,5 val. (1,15 SKN): nuo 78,1 val. Dūkšte iki 111,4 val. Šilutėje val. (3 pav.).
3 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–24 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 25–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–28 °C.
Kauno MS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UV indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo vos 0,1 didesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 4,8 buvo fiksuojama 17 d., mažiausia – 3,9 11 d. (nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,5).
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo 316 DU3 – artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (320 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (361 DU) fiksuota 11 d., o mažiausia 17 d. (287 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 11 % ir -9 %.
1 kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.
2 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79,9 mm kritulių.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti: javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių… Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis bei padėkos už derlių diena. Įvedus krikščionybę Žolinė buvo sutapatinta su bažnytine švente – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Artėjant šiai paskutinei vasaros šventei pažvelkime, kokie šios dienos orai pasitaiko dažniau ir kokių orų rekordų buvo užfiksuota.
Šios dienos vidutinė daugiametė (1991–2020 m. vidurkis) oro temperatūra Lietuvoje 17,3 °C: nuo 16,4 °C Laukuvoje iki 18,8 °C Nidoje. Nuo 1961 m. vėsiausios Žolinės buvo 1965 metais. Tuomet vidutinė paros temperatūra buvo 10,3–13,2 °C (Nidoje 14,3 °C). Labiausiai dieną buvo sušilę Raseiniuose, iki 17,2 °C, o vėsiausia naktį buvo Ukmergėje – 3,2 °C. Nors diena buvo žvarboka, kritulių iškrito tik vietomis ir jų kiekis nebuvo didelis. XXI a. gana vėsios buvo 2019, 2009 ir 2004 m. Žolinės.
Pačios karščiausios Žolinės buvo 2010 m. – vidutinė paros oro temperatūra meteorologijos stotyse gerokai viršijo 20 °C: buvo tarp 24,2 ir 28,2 °C. Aukščiausia temperatūra fiksuota Vilniuje – 34,3 °C ir tik pajūryje bei Laukuvoje nepasiekė 30 °C. Naktis taip pat buvo karšta: daugiau nei pusėje meteorologijos stočių fiksuotos tropinės naktys (kai minimali oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C) ar artima 20 °C temperatūra. Negausių kritulių pasitaikė tik vietomis.
Dažniau per Žolines nelyja: nuo 1961 metų 11 kartų nelijo visoje Lietuvoje, 16 kartų negausūs krituliai fiksuoti tik vietomis, o visoje Lietuvoje lijo tik 4 kartus – 1961, 1981, 1987 ir 1996 metais.
Šios dienos orų rekordai: aukščiausia oro temperatūra – 34,3 °C (Vilnius, 2010 m.); žemiausia oro temperatūra – -0,2 °C (Varėna, 1964 m.); didžiausias kritulių kiekis – 21,7 mm (Nida, 1989 m.); didžiausias vėjo greitis – 23 m/s (Raseiniai, 2014 m.).
Žolinės Pivašiūnuose
Kiekvienais metais per Žolinę tūkstančiai tikinčiųjų suplaukia į Pivašiūnuose vykstančius Šv. Mergelės Marijos atlaidus. Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia nuo seno garsėja nežinomo Lietuvos dailininko, bene XVII a. viduryje, nutapytu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, kuris išliko per bažnyčią nusiaubusius karus bei gaisrus, o 1988 m. vainikuodamas šį paveikslą kardinolas Vincentas Sladkevičius jam suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.
Pažvelkime, kokiais orais Pivašiūnai pasitinka atvykstančius tikinčiuosius. Artimiausia Pivašiūnams meteorologijos stotis yra Varėnoje, todėl jos duomenimis ir remsimės.
Reikia pasidžiaugti, kad per 63 metus (nuo 1961 m.) lietus netrukdė melstis net 40 kartų, dar 12 metų kritulių kiekis buvo labiau simbolinis (iki 1 mm). Nėra užfiksuota, kad būtų liję itin gausiai, buvo tik dveji metai, kai prilijo 10 mm ar daugiau – 1976 m. (11,4 mm) ir 2008 m. (10 mm).
Taip pat džiugina ir tai, kad buvo tik trys atvejai (2010, 2022 ir 2023 m.), kai maksimali oro temperatūra pakilo aukščiau 30 °C. Karščiausia buvo 2010 m., kai registruotas 34 °C karštis. Tada karšta buvo ne tik dieną, bet ir naktį – oro temperatūra nenukrito žemiau 19,8 °C. Paros vidutinė oro temperatūra siekė net 27,3 °C! Antra pagal karštumą Žolinė registruota 2022 m., kai maksimali temperatūra pasiekė 30,5 °C, o paros vidutinė buvo 23,5 °C.
Jei laikysim, kad daugumai žmonių komfortiškiausia oro temperatūra yra apie 18–24 °C, ir atsižvelgiant į tai, kad atlaidai vyksta apie vidurdienį, kai oro temperatūra yra artima maksimaliai, tai per 63 metus buvo 33 Žolinės su komfortiškais orais, iš kurių 7-iose iškrito daugiau nei 1 mm.
Gana vėsios Žolinės buvo 5 kartus – maksimali oro temperatūra nesiekė 18 °C ir jos visos buvo praėjusiame amžiuje: 1994 m. (15,0 °C), 1987 m. (15,8 °C), 1977 ir 1965 m. (16,3 °C) bei 1970 m. (17,0 °C).
Įdomu ir tai, kad per Žolines nuo 1961 m. vienintelėje Varėnoje ir tik vieną kartą buvo registruota neigiama temperatūra: 1964 m. minimali oro temperatūra nukrito iki -0,2 °C!
Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Zina Kitrienė. (tekstas pirmą kartą publikuotas 2021 m. rugpjūčio 13 d.; atnaujintas ir papildytas – 2024 m.)
Visame pasaulyje vykstant klimato kaitai daugėja įvairių ekstremalių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių, kurie kelia iššūkių kasdieniniam mūsų gyvenimui, o ypatingai ekstremalūs reiškiniai gali net kelti pavojų žmonių gyvybėms. Būtent todėl mūsų specialistės parengė specialų leidinį plačiajai visuomenei – „Ekstremalūs hidrometeorologiniai reiškiniai“.
Spalvingo leidinio tikslas – informuoti visuomenę apie mūsų šalį vis dažniau užklumpančius pavojingus, stichinius bei katastrofinius hidrometeorologinius reiškinius, apie jų daromą poveikį ir kaip derėtų elgtis kiekvienam iš mūsų esant skirtingai ekstremaliai hidrometeorologinei situacijai. Tai yra informacinio – edukacinio pobūdžio leidinys, kuriame taip pat pateikiami įsimintinesnių, praeityje fiksuotų reiškinių pavyzdžiai.
Kviečiame leidinį peržiūrėti ir atsisiųsti galite čia.
Viršelio autorius – Tadas Janušonis („Sky Chasers LT“)
Savo pastabas arba apie leidinyje pastebėtas klaidas praneškite el. paštu ieva.stundyte@meteo.lt
Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,5 °C (neigiama 0,4° anomalija). Vėsiau buvo Rytų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumos vakarinėje pusėje, 17–18 °C (neigiama 0,1–0,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 18–19 °C (-0,8…0,3° anomalija), vietomis Pietų Lietuvoje ir šalies centre bei siaurame pajūrio ruože 19,0–19,3 °C (-0,3…0,0° anomalija), Kuršių nerijoje ir Ventės rage 20,0–20,1 °C (neigiama 0,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausiai oro temperatūra pakilo 9 d. Druskininkuose, iki 28,8 °C. Žemiausia dešimtadienio oro temperatūra 7,6 °C registruota 2 d. Skuode.
1 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį buvo 11,6 mm (tik 0,5 SKN). Didžiojoj šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,03–0,5 SKN), gausiau palijo Vakarų Lietuvoje, vietomis šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose bei Kaune, 15–30 mm (0,7–1,0 SKN), trijuose punktuose kritulių kiekis viršijo 30 mm: Vėžaičiuose (33,3 mm), Anykščiuose (38,3 mm) ir Ventėje (42,0 mm) (1,3–1,4 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Lazdijuose (0,7 mm) ir Šumske (0,9 mm). Vietomis 5, 9 ir 10 dienomis registruoti pavojingi1 krituliai, gausiausi 5 d. Ventėje – 37,3 mm/12 val.
2 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo artimas SKN – 93,6 val., nuo 79,1 val. Utenoje iki 114,2 val. Šilutėje. (3 pav.).
3 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–25 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 26–30 °C, o Klaipėdoje sušilo iki 33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–29 °C.
Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UV indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,4 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,6). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (4,9) buvo fiksuojama 10 d., žemiausia (3,4) 5 d. – 0,9 mažesnė nei šios dienos daugiametis vidurkis.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (345 DU2) Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 7 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (324 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (364 DU) fiksuota 5 d., o mažiausia 10 d. (321 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 13 % ir -1 %.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Informuojame, kad meteo.lt API neseniai buvo pradėti teikti papildomų meteorologijos stočių stebėjimų duomenys. Vietoje buvusių 18, nuo šiol surasite net 52 meteorologijos stotis.
Meteo.lt API galite rasti 30 dienų valandinius vandens lygio ir temperatūros duomenis beveik iš šimto vandens matavimų stočių (VMS). Be hidrologinių, atverti ir orų prognozių duomenys. Dar surasite faktinių orų istoriją iš 18 pagrindinių Lietuvos meteorologijos stočių su kiekvienos dienos valandiniais oro temperatūros, vėjo greičio, gūsių ir krypties bei debesuotumo, atmosferos slėgio, santykinio oro drėgnio, kritulių kiekio ir orų sąlygų duomenis. Svarbu pabrėžti, jog naujai pridėtos 34 meteorologijos stotys matuoja ne visus meteorologinius elementus, taip pat ne visų duomenys yra už paskutinius 10 metų.
Dar primename, kad meteo.lt svetainėje (Klimatas > Lietuvoje klimatas > SKN) surasite įvairius hidrometeorologinių duomenų rinkinius: oro temperatūrą, kritulių kiekį, sniegą, Saulę, vėją, žaibų išlydžius, hidrologinius metraščius, įvairius žemėlapius ir kt.
NEŽINANTIEMS KAS YRA API:meteo.lt API (angl. Application programming interface) įgalina gauti ir naudotis viešai teikiamais LHMT meteorologijos ir vandens matavimo stotyse išmatuotais duomenimis bei sudarytomis orų prognozėmis. Naudodamiesi meteo.lt API, galite integruoti mūsų teikiamus meteorologinius duomenis į savo kuriamas programas.
Žemėlapyje galite matyti užfiksuotų žaibų išlydžių tankio žemėlapį. Pažymėtina, kad vietos kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, galėjo iškristi kruša ir būti fiksuojami vėjo sustiprėjimai.
Net 3/4 žaibų išlydžių buvo fiksuojami antrąjį liepos mėn. dešimtadienį. Iš viso Lietuvoje užfiksuota 38,7 tūkst. išlydžių. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei birželio mėnesį (21,8 tūkst. išlydžių) ir panašiai tiek kiek buvo gegužės mėnesį (36 tūkst. išlydžių).
Iš 38,7 tūkst. tik 8,4 tūkst. išlydžių (~22 %) trenkė iš debesies į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų ir žemės paviršiaus nepasiekė. 17,1 tūkst. išlydžių (~44 %) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, besiganančius gyvulius ar laukinius gyvūnus, padega miškus, namus ir t.t. Tokių būta nedaug – 1447 išlydžiai arba vos 3,7 % nuo visų užfiksuotų. Dažniausi žaibų taikiniai – elektros oro ir požeminės linijos, vandens telkiniai (ežerai, upės) bei aukšti statiniai (bokštai, vėjo jėgainės ir kt.).
Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Panevėžio ir Alytaus miestuose bei Molėtų ir Panevėžio rajonuose kur 1 km² teko tarp 1,5–3,0 žaibų išlydžių. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo vakariniuose rajonuose (iki 0,2 išlydžio/km²).
Labiausiai perkūnijomis pasižymėję liepos dienos: ⚡liepos 11 d. – 14706 išlydžiai; ⚡liepos 13 d. – 13044 išlydžiai; ⚡liepos 25 d. – 5090 išlydžių; ⚡liepos 26 d. – 1164 išlydžiai; ⚡liepos 7 d. – 964 išlydžiai.
Septynias liepos dienas žaibų išlydžiai iš viso niekur nebuvo fiksuojami, o dar tiek pat dienų Lietuvoje buvo užfiksuojama tik iki 20 išlydžių.
Penkios perkūnijomis labiausiai pasižymėję 2024 m. dienos:
⚡liepos 11 d. – 14706 išlydžiai; ⚡liepos 13 d. – 13044 išlydžiai; ⚡birželio 2 d. – 10062 išlydžiai; ⚡gegužės 25 d. – 9865 išlydžiai; ⚡liepos 25 d. – 5090 išlydžių.
Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai tai būna išlydžiai vykstantys debesyse).
Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į mokslininkų rekomendacijas, keičia stichinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių nustatymo tvarką. Šie rodikliai yra svarbūs prognozuojant meteorologinius ir hidrologinius reiškinius, planuojant prevencines ir reagavimo priemones šių reiškinių neigiamam poveikiui visuomenei, aplinkai ir infrastruktūrai mažinti. Vadovaujantis šiais rodikliais gyventojams yra siunčiami ir pranešimai apie kylančias grėsmes.
„Turint daugiau poveikio duomenų iš žiemos įvykių, įvertinus pavojingų reiškinių kompleksą, keičiame apie stichinę nelaimę signalizuojančius rodiklius, kad galėtume laiku reaguoti ir teisingai įsivertinti poveikį infrastruktūrai, kelių dangai, gamtos paklotėms“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Praėjusiais metais Vilniaus universiteto mokslininkai parengė studiją, kurioje konstatuota, kad meteorologiniai reiškiniai (smarkus vėjas, sniego apdraba ir kt.) daro poveikį aplinkai, dėl jų vis dažniau sutrinka elektros tinklo veikla. Įvertinusi Studijoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba atliko labai smarkaus vėjo, pasiekusio tam tikrą greitį, pasikartojamumo nuo 1970 m. analizę, taip pat išnagrinėjo panašiose į Lietuvos klimatą Europos valstybėse nustatytus labai smarkaus vėjo, kaip stichinio meteorologinio reiškinio, rodiklius. Kaimyninėse valstybėse labai smarkiu laikomas vėjas, pasiekęs 24 arba 25 m/s (24 m/s riba nustatyta Lenkijoje, Vokietijoje, 25 m/s – Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje). Todėl Lietuvoje siūloma sumažinti maksimalaus vėjo gūsio ribą stichiniam meteorologiniam reiškiniui „labai smarkus vėjas“ nustatyti.
Nuotraukoje – liepos 28–29 d. audros išversti ir nulaužti medžiai. Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka.
Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių projekte siūloma nustatyti, kad meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ visose savivaldybėse, išskyrus Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybes, laikomas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai maksimalus vėjo greitis, išmatuotas 10 metrų aukštyje, nuo 24 iki 33 m/s, meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ pajūrio savivaldybėse ir toliau bus laikomas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai maksimalus vėjo greitis yra nuo 28 iki 33 m/s. Šis 4 m/s sumažinimas toliau nuo pajūrio nutolusiose savivaldybėse labiau atspindi vėjo padaromą žalą įvairiems sektoriams ir vyraujančias dabartinio klimato sąlygas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad stichinio meteorologinio reiškinio „ilgas lietingas laikotarpis“ pabaiga – kai 10 dienų iš eilės reiškinio rodiklis mažesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (buvo 30 dienų). Šio reiškinio pabaigos laikotarpio sutrumpinimas leis išvengti situacijų, kai dar nepasibaigus ar tik ką pasibaigus stichiniam meteorologiniam reiškiniui „ilgas lietingas laikotarpis“ gali prasidėti kitas stichinis meteorologinis reiškinys „sausra augalų vegetacijos laikotarpiu“. Tad pats reiškinys toliau bus fiksuojamas, pakeitimas tam įtakos neturės, tiesiog lietui pasibaigus, bus galima greičiau užfiksuoti reiškinio pabaigą.
Šio teisės akto projekte numatytas ir naujas terminas – žiemos reiškinių kompleksas. Tai – smarkus snygis, kai kritulių kiekis siekia 7 mm ar daugiau , o jų trukmė – ilgiau nei 12 val., kurio metu ant įvairių paviršių susidaro smarki šlapio sniego apdraba ar smarkus sudėtinis apšalas, o išmatuota vidutinė valandos oro temperatūra nuo –3 iki 3 °C. Tai – meteorologinės sąlygos, kuomet esant artimai nuliui temperatūrai ir sningant ant elektros laidų, medžių, pastatų ir t.t. pradeda kibti ir kauptis sniegas. Nuo didelio šlapio sniego kiekio apkrovimo lūžta medžiai ar padaroma kita žala aplinkai.
Pastabas ir pasiūlymus dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki rugpjūčio 16 d.
Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,6 °C (teigiama 1,3° anomalija). Vėsiausia buvo Žemaitijoje, 18,0–19,0 °C (teigiama 0,6–0,9° anomalija), didžiojoj šalies dalyje 19,0–20,0 °C (teigiama 0,8–1,6° anomalija), šilčiausia buvo Pietų Lietuvoje 20,0–21,0 C (teigiama 1,4–1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29,6–34,9 °C, žemiausia nukrito iki 7,3–12,0 °C, Nidoje ir Ventėje 13,2–13,7 °C. Žemiausia paros oro temperatūra registruota 7 d. Skuode, 7,3 °C. Aukščiausia – 11 d. Druskininkuose, 34,9 °C – pakartotas šios paros rekordas, registruotas 2006 m. Varėnoje. 1, 7, 9–13, 16, 17, 22 ir 23 dienomis vietomis registruotas karštis1 – oro temperatūra perkopė 30 °C, o 9–11 d. registruota antroji šiais metais kaitra2: Marijampolėje, Druskininkuose ir Kalvarijoje.
1 pav. Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra
Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 140,1 mm (1,7 SKN). Pietiniame ir šiaurės rytiniame pakraščiuose kritulių iškrito mažiausiai, 60–90 mm (0,7–0,9 SKN), kitur per vidurį Lietuvos einančioje juostoje, šiaurės vakariniame pakraštyje ir Ventėje buvo 90–150 mm (1,1–2,2 SKN), kitur Vakarų ir Rytų Lietuvoje 150–200 mm (1,9–2,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Molėtuose (197,7 mm), Šiauliuose (193,7 mm) ir Telšiuose (190,1 mm), mažiausiai – Marijampolėje (67,7 mm) ir Lazdijuose (69,2 mm). Vietomis liepos 1, 2, 4, 6, 7, 11–13, 15, 16 , 20, 21, 23–26 ir 31 d. fiksuoti pavojingo lietaus3 atvejai. Ypač lietingos buvo 28 ir 29 d., šiomis dienomis visoje Lietuvoje, išskyrus Marijampolę, buvo registruoti pavojingo, stichinio6 ar katastrofinio7 lietaus atvejai. Katastrofinis lietus registruotas 5 stotyse (Telšių, Laukuvos, Šiaulių, Joniškio ir Mažeikių), stichinis – net 16-oje. Stichinis lietus fiksuotas ir 13 d. Elektrėnuose bei Molėtuose.
2 pav. Liepos mėnesio kritulių kiekis
Liepos mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 250,2 val. (0,9 SKN), trumpiausiai Saulė švietė Dotnuvoje (225,5 val.), ilgiausiai – Varėnoje 278,5 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė liepos mėnesį
Didžiausias vėjo greitis visoje Lietuvoje pasiekė pajovingą greitį, buvo 15,3–27,9 m/s, o 29 d. Ventėje pasiekė stichinį lygi, 31,1 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, aukščiausia siekė 28–36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje siekė apie 24–30 °C.
Liepos mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos UVI reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI (4,7) buvo 0,3 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,0). Liepos aukščiausia UVI reikšmė 6,7 buvo fiksuota 1 d., o mažiausia 1,4 fiksuota 29 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros vidurkio buvo 3,4 mažesnis.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS liepos mėnesį
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) liepos mėnesio vidurkis (345 DU8) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai 2 % viršijo daugiametį (1993-2022 m.) vidurkį (339 DU). Šio mėnesio 1, 7–14 ir 16–17 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija nuo daugiamečio vidurkio, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 5 d. (396 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios liepos mėnesio reikšmės (348 DU) buvo 14 % didesnis, tačiau absoliučios liepos mėnesio maksimalios reikšmės (421 DU, kuri išmatuota 2000-07-18) neviršijo 6 %. Taip pat 29 d. išmatuota BOK reikšmė (386 DU) pagerino buvusį šios paros maksimumo rekordą, antroje vietoje atitinkamai palikusi (364 DU, 2000-07-29). Mažiausia reikšmė registruota 14 d. (318 DU), kurios nuokrypis nuo šios dienos daugiametės vidutinės minimalios liepos mėnesio reikšmės (327 DU) buvo -3 %, tačiau absoliutų liepos mėnesio minimumą (274 DU, išmatuotą 2008-07-26) viršijo 16 %.
Liepos mėnesį vandens lygis buvo nuo 2–46 cm žemiau (pietinė, rytinė dalis), iki 3–36 cm aukščiau (vakarai, šiaurė) liepos mėnesio vidutinio vandens lygio.
Vandens lygis nežymiai svyravo beveik iki pat mėnesio pabaigos, kai kur buvo pasiektos net ir gamtosauginio debito reikšmės: Lėvuo–Bernatoniai (liepos 10 d.), Mituva–Žindaičiai (liepos 15 d.).
Liepos 28-ąją, sulaukus gausių kritulių, pradėtas stebėti spartus vandens lygio kilimas, prasidėjo lietaus poplūdis. Didžiausias vandens lygio kilimas stebėtas Telšių, Tauragės, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Didžiausi vandens lygio pokyčiai per parą (29–30 dienomis) fiksuoti: Aunuvoje ties Aunuvėnais – 164 cm, Akmenoje–Danėje ties Kretinga – 99 cm, Minijoje ties Kartena – 97 cm, Ventoje ties Leckava – 167 cm, Ventoje ties Papile – 170 cm, Bartuvoje ties Skuodu – 126 cm. Aunuvoje ties Aunuvėnais, liepos 30-ąją viršyta ir pavojingo vandens lygio reikšmė – 324 cm (riba 300 cm). Paskutinę mėnesio dieną vandens lygis pradėjo pamažu slūgti.
Poplūdžio metu neapsieita ir be rekordų. Naujos aukščiausio liepos mėnesio vandens lygio reikšmės (30–31 d.) pasiektos: Akmenoje–Danėje ties Klaipėda – 130 cm (buvęs 129 cm), Ventoje ties Papile – 375 cm (buvęs 351 cm), Minijoje ties Priekule – 262 cm (buvęs 225 cm).
Vidutinis liepos vandens lygis Tauragno ežere daugiametį vidurkį viršijo 9 cm. Aukštesni už vidutinę reikšmę vandens lygiai stebėti ir Nemune ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis, atitinkamai 5 cm ir 1 cm.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 15–22°C, ežeruose – 18–22°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 18–21°C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį
6 pav. Upių būklė liepos mėnesį
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
2 kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau.
3 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
4 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79,9 mm kritulių.
5 katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 80 mm ir daugiau kritulių.
6 pavojingas vėjas – kai vėjo greitis siekia 15,0–27,9 m/s greitį.
7 stichinis vėjas – kai vėjo greitis siekia 28,0–31,9 m/s greitį.
8 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Platesnę informaciją apie liepos mėnesį rasite čia
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad šiandien Mūšoje ties Ustukiais stebimas vandens lygio kilimas, iki 98 cm per parą. Šiuo metu vandens lygis viršija kritinę ribą (130 cm) ir siekia 176 cm. Esant tokiam vandens lygiui, upė liejasi iš krantų, yra semiamos pievos.
Artimiausiomis dienomis didelių kritulių kiekių nenumatoma, vandens lygis kris. Pavojingos reikšmės (280 cm) vandens lygis Mūšoje neturėtų pasiekti.
Naujausią informaciją apie vandens lygį Mūšos upėje galite rasti ČIA. (Žemėlapio paieškos langelyje įvesti „Mūša – Ustukių VMS“).
Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo lygi SKN, 19,1 °C. Vėsiausia buvo Skuodo apylinkėse, 17,9 °C (artima SKN), kitur Žemaitijoje, Pietryčių Lietuvoje, siaurame pajūrio ir pamario ruože, Kuršių nerijoje ir Kazlų Rūdos apylinkėse vyravo 18,0–19,0 °C temperatūra (-0,4…0,2° anomalija), kitur 19,0–20,0 °C (teigiama 0,0–0,4° anomalija), Ventėje 20,3 °C (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 9,0 °C registruota 27 d. Skuode, aukščiausia – 31,2°C 23 d. Šumske. Šią ir 22 dienomis vietomis registruotas karštis1 – oro temperatūra perkopė 30 °C.
1 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį liepos dešimtadienį buvo lygus 3 šio dešimtadienio SKN, 75,6 mm. Mažiausiai kritulių teko pietvakariniam ir šiaurės rytiniam pakraščiams, 25–50 mm (1,2–1,8 SKN), pajūryje ir pamaryje bei juostoje, einančioje per šalies centrinę dalį iškrito 50–75 mm (1,6–3,0 SKN), likusioje šalies dalyje 75–135 mm (3,0–5,6 SKN), ypač daug kritulių teko daliai Žemaitijos ir Vilniaus apskrities bei Kaišiadorims, 100–135 mm (4,2–5,6 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių per dešimtadienį registruota Kalvarijoje, 25,1 mm, daugiausia – Telšiuose, 133,1 mm. Liepos 28 ir 29 d. per Lietuvą praslinkus audrai visose meteorologijos stotyse, išskyrus Marijampolę, registruoti pavojingo2, stichinio3 ar katostrofinio4 lietaus atvejai. Katastrofiniai lietūs registruoti 5 stotyse: Telšių (110,1 mm). Laukuvos (97,3 mm), Šiaulių (93,1 mm), Joniškio (81,8 mm) ir Mažeikių (80,7 mm).
2 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Liepos trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 76,7 val. (0,8 SKN): nuo 61,8 val. Varėnoje iki 104,1 val. Šilutėje. (3 pav.).
3 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–24 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 29–33 °C, o Utenoje sušilo iki 36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–30 °C.
Kauno MS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 1,0 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,9). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (4,6) buvo fiksuojama 24 d., mažiausia – (1,4) 29 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -3,4.
Kauno MS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) (357 DU5) buvo vidutiniškai 8 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (332 DU). Visomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo šio dešimtadienio daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 29 d. (386 DU), kuri buvo 18 % didesnė už daugiametį šios paros vidurkį, o mažiausia (335 DU) išmatuota 23 d. atitiko šios paros daugiametį vidurkį (336 DU).
1 pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
3stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79,9 mm kritulių.
4katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 80 mm ir daugiau kritulių.
5 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
