Mėnuo: 2024 rugsėjo

2024 m. rugsėjo mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,3 °C (teigiama 4,6° anomalija) – tai šilčiausias rugsėjo antrasis dešimtadienis nuo 1961 m., antroje vietoje liko praėjusių metų antrasis dešimtadienis (16,8 °C). Vėsiausia buvo Skuodo apylinkėse, 16,3 °C  (teigiama 4,0° anomalija), šilčiausia – Kuršių nerijoje, Nemuno žemupyje ir Vilniuje, 18,0–18,5 °C (teigiama 3,8–5,5° anomalija). Didžiojoj šalies dalyje temperatūra buvo 16,5–17,5 °C (teigiama 4,0–5,3° anomalija), Vidurio Lietuvoje, pietvakariniuose rajonuose, vietomis Aukštaitijoje 17,5–18,0 °C (teigiama 3,6–5,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 25,4–29,1 °C, žemiausia nukrito iki 5,0–11,3 °C, pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 12,3–14,9 °C °C.

Buvo pasiekti du nauji aukščiausios oro temperatūros paros rekordai: 16 d. 27,9 °C (Jonava) ir 17 d. 29,1 °C (Kretinga). 17 d. tapo ir šilčiausia dešimtadieno diena, vėsiausia – 20-os naktis Varėnoje, 5,0 °C.

1 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas SKN, 21,5 mm, tačiau teritorijoje pasiskirstė labai netolygiai: pietvakarinėje dalyje, pietiniame pakraštyje ir Vakarų Lietuvoje, išskyrus šiaurės vakarinį pakraštį kritulių kiekis buvo 4–10 mm (0,2–0,7 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių iškrito 15–30 mm (0,6–1,5 SKN), juostoje, einančioje per Vidurio Lietuvą, Kretingoje ir rytiniame pakraštyje 30–45 mm (1,1–2,6 SKN), pačiame rytiniame pakraštyje 45–55 mm (2,4 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Tauragėje (4,1 mm) ir Nidoje (4,5 mm), daugiausia – Švenčionyse (54,8 mm). Rugsėjo 12–14 d. vietomis centriniuose, rytiniuose rajonuose ir Kretingoje registruoti pavojingo lietaus1 atvejai, gausiausias lietus registruotas 12 d. Švenčionyse – 45 mm/12 val.

2 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugsėjo antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 71,1 val. (1,2 SKN): nuo 65,5 val. Klaipėdoje iki 79,3 val. Kybartuose (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Antrojo rugsėjo dešimtadienio pradžioje sausringas laikotarpis toliau plito – buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Biržų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Širvintų, Telšių, Trakų, Utenos, Vilniaus m. savivaldybių teritorijose. Taip pat toliau laikėsi arba plito Alytaus, Alytaus m., Anykščių, Kalvarijų, Kėdainių, Lazdijų, Marijampolės, Raseinių, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijose. Tačiau dar neįpusėjus dešimtadieniui, dėl iškritusio lietaus, sausringas laikotarpis pradėjo trauktis ir dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuojamas visoje Rokiškio r. ir Kalvarijų sav. ir kai kuriose Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Lazdijų, Širvintų, Vilniaus r. sav. teritorijose.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–19 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 21–26 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–23  °C.

Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UV indekso reikšmės, vidutiniškai 0,3 UVI mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (3,1) buvo fiksuojama 11 ir 12 dienomis, mažiausia (0,9) – 13 dieną, buvo 2,0 mažesnė už šios dienos daugiametį vidurkį.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (291 DU3) Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 5 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (305 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (315 DU) fiksuota 13 d., o mažiausia 19 d. (274 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 4 % ir -10 %.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2 sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2024-09-23 | Kada Lietuvoje vidutiniškai baigiasi vasara?

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Dažnas paklaustas kada baigiasi vasara atsakytų, kad rugpjūčio 31-ąją, tačiau meteorologiniu atžvilgiu tai nebūtų visiškai teisingas atsakymas. Iš tikrųjų skirtingais metais skirtinguose regionuose vasara iškeliauja nevienodu metu. 1991–2020 m. laikotarpiu meteorologinė vasara Lietuvoje vidutiniškai baigdavosi apie rugsėjo 4 d., tačiau ši data skirtingose šalies vietovėse nemažai skiriasi: pvz. Laukuvoje (Šilalės r.) tai yra rugpjūčio 29-oji, o Nidoje – rugsėjo 16-oji (žr. žemėlapyje). Taigi, nors tarp vietovių (tiesia linija) yra vos 85 km, tačiau Nidoje vasara vidutiniškai baigiasi beveik 3 savaitėmis vėliau.

Nežiūrint to, meteorologinės vasaros pabaigos datos skirtingais metais būna labai nevienodos:
🍂2018 metais vasara baigėsi rugsėjo 21-ąją;
🍂2019 m. daugelyje rajonų – rugsėjo 13-ąją;
🍂2020 m. – rugsėjo 22-ąją;
🍂2021 m. daugelyje vietovių – rugpjūčio 22-ąją;
🍂2022 m. – rugpjūčio 31-ąją;
🍂2023 m. – spalio 4–5 d.

2023 metais mūsų šalyje pasitaikė šilčiausias rugsėjis per visą instrumentinių matavimų laikotarpį (t. y. per beveik 250 metų), meteorologinė vasara baigėsi spalio 4–5 d., o tai yra visu mėnesiu vėliau negu vidutiniškai. Na o šiemet rugsėjis ir vėl neįprastai šiltas, todėl vasara vis dar tęsiasi. Šiandien (rugsėjo 23-ąją) meteorologinė vasara jau užsitęsusi beveik 3 savaitėmis ilgiau nei vidutiniškai ir dėl prognozuojamų šiltų orų ateinančiomis dienomis tęsis toliau (bent iki šios savaitės galo). Taigi, šiemet ji irgi baigsis gerokai vėliau nei įprastai.

Primename, kad ūkininkaujantiems ar užsiimantiems sodininkyste yra parengtas specialus leidinys „Agrometeorologinių rodiklių žinynas“ (su priedu). Jame rasite susistemintus įvairius oro temperatūros rodiklius, kritulių kiekį, Saulės spinduliuotę ir kt.

2024-09-19 | Kur gegužės – rugpjūčio mėnesiais žaibavo daugiausiai?

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Žemėlapyje – užfiksuotų žaibų išlydžių tankis. Vietovėse, kur žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietomis kur praslinko smarkios liūtys, galėjo iškristi kruša ir būti fiksuojami vėjo sustiprėjimai.

Per 4 mėnesius iš 102,7 tūkst. tik 22,5 tūkst. išlydžių (~22 %) trenkė iš debesų į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų ir žemės paviršiaus nepasiekė. Dažniausi žaibų taikiniai – elektros oro ir požeminės linijos, vandens telkiniai (ežerai, upės) bei aukšti statiniai (bokštai, vėjo jėgainės ir kt.). Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, besiganančius gyvulius ar laukinius gyvūnus, padega miškus, namus ir t. t. Tokių buvo labai nedaug – 4517 išlydžiai arba vos 4,4 % (maždaug 1 iš 23) nuo visų užfiksuotų išlydžių.

Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Panevėžio Alytaus miestų savivaldybėse, Kalvarijos sav. Taip pat Panevėžio, Kėdainių, Šakių ir Molėtų rajonuose kur 1 km² teko >2,4 žaibo išlydžio. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo pajūryje ir pamaryje: Neringos sav., Šilutės ir Klaipėdos rajonuose bei Palangos m. sav. (<0,8 išlydžio/km²).

Viso gegužės–rugpjūčio mėn. laikotarpiu – 102,7 tūkst. išlydžių. Iš šio laikotarpio perkūnijomis labiausiai pasižymėję dienos buvo:

  1. liepos 11 d. – 14,7 tūkst. išlydžių;
  2. liepos 13 d. – 13,0 tūkst. išlydžių;
  3. birželio 2 d. – 10,1 tūkst. išlydžių;
  4. gegužės 25 d. – 9,8 tūkst. išlydžių;
  5. liepos 25 d. – 5,1 tūkst. išlydžių.
  6. gegužės 29 d. – 5,0 tūkst. išlydžių

Vien per šias šešias dienas užfiksuota truputį daugiau nei pusė gegužės–rugpjūčio mėn. laikotarpio žaibų išlydžių. Per 123 dienas (4 mėnesius) 41 dieną perkūnijos niekur šalyje nebuvo fiksuojamos, o dar 25 dienas užfiksuota tik iki 20 išlydžių.

⚡️Gegužę buvo 36,1 tūkst. žaibų išlydžių;
⚡️Birželį – 21,5 tūkst.;
⚡️Liepą – 38,7 tūkst.;
⚡️Rugpjūtį – 6,4 tūkst.

Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai tai būna išlydžiai vykstantys debesyse).


Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika

2024-09-16 | Šiandien minima Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Rugsėjo 16 d. minime Tarptautinę ozono sluoksnio apsaugos dieną, skirtą pabrėžti ozono sluoksnio svarbą mūsų planetos gyvybei. Ši diena yra puiki proga peržvelgti pasiektus rezultatus ir priminti apie nuolatinį poreikį imtis veiksmų siekiant apsaugoti šį gyvybiškai svarbų atmosferos sluoksnį.

Šių metų Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos šūkis – „Montreal Protocol: Advancing Climate Actions“ (liet. Monrealio Protokolas: kovos su klimato kaita skatinimas) (1 pav.). Ši tema atspindi esminį Monrealio protokolo vaidmenį ne tik saugant ozono sluoksnį, bet ir skatinant platesnes klimato veiksmų iniciatyvas visame pasaulyje. Šio susitarimo sėkmė įkvepia vilties, kad ir kiti sprendimai, susiję su aplinkos apsauga, gali būti pasiekiami vieningai.

1 pav. 2024 m. Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos šūkis (https://ozone.unep.org/ozone-day/montreal-protocol-advancing-climate-action)

Ozonas, esantis stratosferoje, veikia kaip natūralus skydas, saugantis Žemę nuo žalingų ultravioletinių saulės spindulių. Šis sluoksnis yra esminis ne tik žmogaus sveikatai, bet ir ekosistemų pusiausvyrai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius, dėka Monrealio protokolo įgyvendinimo ir tarptautinių pastangų, buvo pasiekta reikšmingų laimėjimų mažinant ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimą. Tačiau iššūkiai vis dar išlieka, todėl būtina tęsti tarptautinį bendradarbiavimą bei nuolat diegti pažangius mokslinius ir technologinius sprendimus.

Ozono sluoksnis virš Lietuvos nuo 1993 m. nenutrūkstamai stebimas Kauno meteorologijos stotyje (toliau – MS). Iki 2018 m. stebėjimai buvo atliekami rankiniu būdu naudojant filtrinį ozonometrą (M-124) (2 pav.), o nuo 2018 m. ozonas matuojamas automatiniu spektrofotometru (Brewer MK III) (3 pav.).

2 pav. Kauno MS naudotas filtrinis ozonometras (M-124)

3 pav. Kauno MS naudojamas automatinis spektrofotometras (Brewer MK III)

Turimi šių prietaisų duomenys suteikia galimybę stebėti ir analizuoti bendrą ozono kaitą (toliau – BOK) virš Lietuvos. Todėl remiantis turimais duomenimis pateikiame trumpą BOK  apžvalgą Kauno MS. Grafike matomi ryškus BOK sezoniniai svyravimai (4 pav.). Pagrindinės priežastis lemiančios BOK svyravimus virš Lietuvos yra horizontalūs ir vertikalūs dinaminiai procesai atmosferoje, geografinė platuma, metų laikai.  

4 pav. BOK kaita Kauno MS

Vidutinis BOK aukščiausias būna pavasarį ir vasarą, pasiekdamas didžiausias reikšmes kovo mėnesį (386 DU*). Vasarą (birželio-liepos mėnesiais) BOK palaipsniui mažėja, o mažiausios vertės stebimos rudens (spalio-lapkričio) ir žiemos (gruodžio) mėnesiais. BOK maksimumai dažniausiai užfiksuojami pavasarį, ypač kovą (574 DU, 2018-03-03 d.), o minimumai – gruodį (202 DU, 2007-12-21 d.). Taip yra dėl to, kad ozonas (susidaręs pas mus ar atneštas iš kitų platumų) per žiemą kaupiasi, nes dėl mažesnio Saulės aukščio yra mažiau naikinamas, o per vasarą esant didesniam Saulės aukščiui, intensyvesnei spinduliuotei ardomas smarkiau.

Pasaulinė ozono diena yra svarbus priminimas apie mūsų atsakomybę ir bendrą siekį užtikrinti planetos sveikatą ir tvarumą. Tik bendradarbiaudami galime užtikrinti, kad ozono sluoksnis ir toliau atliktų savo svarbų vaidmenį apsaugant mūsų rytojų ir ateitį.

Plačiau apie ozoną galite skaityti čia.

Kaip kiekvienam iš mūsų galima prisidėti prie ozono sluoksnio išsaugojimo galima plačiau skaityti čia.


*1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Parengė: LHMT Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė

2024 m. rugsėjo mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,8 °C (teigiama 4,3° anomalija). Tai šilčiausias Lietuvoje rugsėjo pirmasis dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 1968 m. (18,3 °C). Didžiojoje šalies dalyje buvo 18–19 °C (teigiama 3,7–4,6° anomalija), vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje ir šiaurės rytiniuose rajonuose, 17,2–18,0 °C (teigiama 3,3–3,8° anomalija), Pietvakarių Lietuvije, pajūryje, pamaryje ir Vilniaus, Elektrėnų, Jonevos bei Trakų apylinkėse vyravo 19,0–20,0 °C temperatūra (teigiama 4,2–5,3° anomalija), šilčiausia buvo Nidoje ir Ventėje, 20,1–20,4 °C (teigiama 4,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 3 d. Druskininkuose 30,8 °C – tai ir naujas aukščiausios šios paros oro temperatūros rekordas. Taip pat nauji parų rekordai pasiekti 4 d. (Pakruojis, 30,5 °C), 5 d. (Marijampolė, 29,5 °C) ir 8 d. (Klaipėda, 29,0 °C). 3 ir 4 dienomis vietomis maksimaliai oro temperatūrai perkopus 30 °C registruotas pavojingas1 reiškinys – karštis. Žemiausia oro temperatūra registruota 1 d. Kazlų Rūdoje, 5,1 °C.

1 pav. Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Pirmojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje tesiekė ¼ SKN, buvo 5,7 mm. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm, o 13-oje jų nebuvo registruota (0–0,5 SKN), vakarinėje šalies dalyje vyravo 10–20 mm kritulių kiekis (0,4–0,5 SKN). Šis kiekis buvo viršytas tik 4 punktuose: Šilutėje ir Ventėje 20–21 mm (0,8 SKN), Panevėžyje 34,2 mm (2 SKN) ir Nidoje 36,9 mm (1,4 SKN) (2 pav.). Visas dešimtadienio kritulių kiekis Panevėžyje iškrito rugsėjo 2 d. per 4 val. trukusią liūtį, registruotas pavojingas2 lietus. Taip pat pavojingi lietūs registruoti 10 d. 6-iose Vakarų Lietuvos stotyse, gausiausias Nidoje – 34,2 mm/4 val.

2 pav. Rugsėjo mėnesio pirmo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugsėjo pirmasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 105,3 val. (1,6 SKN): nuo 99,5 val. Klaipėdoje iki 114,7 val. Vilniuje (3 pav.). Ilgiau Saulė švietė tik 2005 m. rugsėjo pirmąjį dešimtadienį, 106,0 val.

3 pav. Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Sausi orai per pastarąsias savaites lėmė, kad rugsėjo 5 d. Vilniaus r. sav. dalyje teritorijos pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis. Rugsėjo 7 d. sausringas laikotarpis taip pat prasidėjo visoje Kalvarijų sav. bei dalyje Kėdainių r. sav. sen., rugsėjo 8 d. – kai kuriose Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Švenčionių, Vilkaviškio  r. sav. seniūnijose bei visoje Rokiškio r. sav. Dešimtadienio paskutinę dieną sausringas laikotarpis buvo fiksuojamas toliau – išplito ir dar kitose Alytaus ir Vilniaus r. sav., bei pradėta fiksuoti Alytaus m. sav., dalyje Anykščių, Raseinių, Šalčininkų, Ukmergės r. sav. teritorijų.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 23–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–25  °C.

Kauno MS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UV indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,2 UVI mažesnės už 2001–2020 m. vidurkį (3,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 3,5 buvo fiksuojama 1 d., mažiausia 2,1 –10 d., nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,7.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (290 DU3) Kauno MS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 7 % mažesnis už šio dešimtadienio 1993–2022 m. vidurkį (311 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (295 DU) fiksuota 1 ir 2 d., o mažiausia – 5 d. (283 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK viurkių sudarė -6 ir -7 % bei -9 %.

1 pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.



2024-09-11 | Karštų ir vėsių dienų bei tropinių naktų skaičius šių metų vasarą

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Kalendorinė vasara baigėsi, tad pažvelkime kiek šiemet buvo užfiksuota karštų dienų. Pačios karščiausios šios vasaros dienos, kuomet beveik visose stotyse įkaito iki ≥30 °C, buvo birželio 27–28, liepos 10–11, 16 ir rugpjūčio 25, 30 dienos. Vidutiniškai Lietuvoje šiemet buvo 8 dienos, kai buvo stebimas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis (paros t. maks. ≥30 °C). Vis dėlto, bendras šalies vidurkis neparodo tikrojo vaizdo.

Kaip galite matyti pateiktame žemėlapyje, mažiausiai karštų dienų buvo Nidoje, Laukuvoje ir Dūkšte (vos po 1). Taip pat, dalyje vakarinių ir šiaurės rytinių rajonų (iki 4–5 dienų). Labiausiai karščiai kankino pietinius šalies rajonus: Druskininkuose, Marcinkonių apylinkėse, Birštone, Alytuje, Marijampolėje, Kalvarijoje ir Lazdijuose stebėta net 13 ir daugiau karštų dienų.

Įdomu tai, kad Vilniaus miesto pakraštyje (Trakų Vokėje) fiksuota 11, o miesto centre – 13 karštų dienų.

Faktai apie karščius Lietuvoje

1961–1990 m. laikotarpiu karštų dienų (≥30 °C) vidutiniškai Lietuvoje pasitaikydavo vos 1 per metus (o kas 2–3 metus nebūdavo nė vienos tokios dienos). 1991–2020 m. laikotarpiu tokių dienų skaičius išaugo maždaug keturis kartus, iki 4 dienų. Na o per pastarąjį dešimtmetį dar labiau padidėjo, net iki 6 dienų (arba šešis kartus, lyginant su 1961–1990 m laikotarpiu).

2022 metais karštų dienų Vilniuje buvo net 16, Kaune – 13, o Klaipėdoje – 11. 2023 metais: Vilniuje ir Kaune – po 7, Klaipėdoje – 4. Taigi, šiemet karštų dienų buvo daugiau nei 2023 m., tačiau mažiau nei 2022 metais.

Vėsių vasaros dienų skaičius

Vėsia vasaros diena laikėme tas dienas, kai maksimali oro temperatūra įdienojus pakilo iki <20 laipsnių. Vidutiniškai Lietuvoje buvo 9 tokios dienos, tačiau skirtingose šalies vietovėse skaičiai labai skyrėsi.

Daugiausia vėsių dienų užfiksuota vakariniuose rajonuose ir Žemaičių aukštumos apylinkėse: Telšiuose buvo 22, Laukuvoje (Šilalės r.) – 21, Klaipėdoje – 20 dienų. Mažeikiuose, Kretingoje, Plungėje ir Rietave užfiksuota po 19 dienų, o Skuode ir Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – po 18 dienų (žr. žemėlapyje).

Mažiausiai vėsių vasaros dienų pasitaikė Pietų Lietuvoje. Vos po 1 dieną buvo Druskininkuose ir Marcinkonyse (Varėnos r.), po 2 dienas – Varėnoje ir Šalčininkuose, po 3 – Kazlų Rūdoje ir Birštone, po 4 – Alytuje, Marijampolėje, Kalvarijoje, Lazdijuose ir prie Žuvinto ežero (Alytaus r.).

Pačios vėsiausios vasaros dienos buvo birželio 7–9, 14 ir 23 d. bei liepos 29 d. Šiomis dienomis daugelyje šalies meteorologijos stočių oro temperatūra net įdienojus nepasiekė 20 laipsnių ribos. Daugelis vėsių dienų Vakarų Lietuvoje buvo fiksuojama, kuomet vėjas pasisukdavo iš šiaurės vakarų arba vakarų ir atnešdavo gaivų orą nuo Baltijos jūros bei Atlanto vandenyno. Tuo tarpu, Pietų Lietuvoje vėsių dienų būdavo gerokai mažiau dėl žemyno gilumoje pučiančių vidutiniškai silpnesnių vėjų ir labiau įkaistančių paviršių, taip pat dėl savito vietovės mikroklimato ir dažniau vyravusių šiltesnių (nei vakaruose–šiaurės vakaruose) oro masių. Visa tai aplinkos orui leisdavo dažniau sušilti nors truputį virš 20 laipsnių.

Tropinės naktys Lietuvoje 2024 m. vasarą

Tropinė naktis – kai net vėsiausiomis nakties / ryto valandomis oro temperatūra nenukrenta žemiau 20,0 °C. Jų metu gali būti sunku gerai išsimiegoti ir pailsėti. Iki 1990 metų tropinių naktų Lietuvoje beveik nepasitaikydavo. Taigi, šis reiškinys mūsų šalyje yra tiesioginis klimato kaitos padarinys.

Šiemet daug tropinių naktų buvo stebima pajūrio ruože ir pietiniuose rajonuose, o jų beveik nebuvo – vakarinėje šalies dalyje (žr. žemėlapyje). Iš 59 stočių 29-ose neužfiksuota nė viena tropinė naktis. Na o daugiausia karštų naktų pasitaikė Alytuje (3), Švenčionyse (3), Lazdijuose (4), Nidoje (7) ir Ventės rage (7).

Įdomu tai, jog Vilniaus miesto centrinėje dalyje irgi buvo užfiksuotos net 6 tropinės naktys, nors Trakų Vokėje (Vilniaus miesto pakraštyje) – tik viena, o Vilniaus oro uoste – dvi. Tokį didelį kontrastą nulėmė miesto šilumos salos poveikis, kuomet per dieną labai įkaitę pastatai ir kietosios dangos (gatvės, šaligatviai) tebešildo orą nakties metu ir neleidžia jam atvėsti. Nežiūrint to, pažymėtina, jog Vilniaus centre esanti stotelė įrengta ne pagal visus meteorologijos stotims įprastai taikomus reikalavimus, tad šis skaičius galėjo būti šiek tiek iškreiptas.

Artimiausiomis šio mėnesio dienomis vyraus lietuviškai vasarai būdingi orai. Nebus nei tropinių naktų, nei karščių. Sinoptikų paruoštą orų prognozę skaitykite čia. Šių metų vasaros apžvalgą rasite čia, o hidrometeorologinių sąlygų apžvalgas čia.


Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika

2024-09-09 | Ar labai šilta buvo praėjusi vasara?

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Skųstis vėsia vasara šiemet negalėjome. Vidutinė 2024 m. vasaros oro temperatūra siekė net 18,7 laipsnio (daugiametis vidurkis – 17,3 °C; 2023 metais siekė – 18,1 °C, 2022 m. – 18,5 °C, o 2021 m. – 19,2 °C). Tai buvo ketvirta šilčiausia vasara Lietuvoje per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją (nuo 1961 m.). Šilčiau buvo tik 2021 m. (19,2 °C), 2010 m. (19,0 °C) ir 2002 m. (18,8 °C).

Šiemet birželio oro temperatūros vidurkis siekė 17,6 °C (pernai 17,1 °C), liepos – 19,6 °C (pernai 17,6 °C), o rugpjūčio – 19,0 (pernai 19,5 °C). Nors bendrai paėmus kalendorinė vasara buvo labai šilta, tačiau atskirų mėnesių vidurkiai neparodo viso buvusios vasaros vaizdo. Grafike galite aiškiai matyti, jog kiekvieną mėnesį pasitaikė tiek vėsesnių, tiek labai šiltų dienų (dominavo pastarosios).

Iš kalendorinės vasaros 92 dienų, 63 buvo šiltesnės už atitinkamos dienos daugiametį vidurkį: 21 šilta diena buvo birželį, liepą – 22, o rugpjūtį – 20 dienų.

Per vasarą stebėtos 28 labai karštos dienos (pernai – 17), kai paros vidutinė oro temperatūra siekė ≥20 °C. Vidutiniškai pačios karščiausios buvo: birželio 28 d. (25,5 °C) ir birželio 27 d. (23,6 °C).

Grafike – vidutinė vasaros oro temperatūra Lietuvoje 1991–2020 m. laikotarpiu ir 2024 metais.

Per vasarą užfiksuotos trys kaitros (pernai – viena): birželio 26–28 d. Birštone, Dotnuvoje, Šumske ir Varėnoje 26–28 d.; liepos 9–11 d. – Marijampolėje, Druskininkuose ir Kalvarijoje; rugpjūčio 16–18 d. – Alytuje, Kalvarijoje, Lazdijuose ir Marijampolėje. Aukščiausia šios vasaros oro temperatūra buvo išmatuota liepos 11 d. kur Druskininkuose oras įkaito iki 34,9 °C (žr. žemiau esančiame žemėlapyje).

Žemėlapyje – aukščiausia oro temperatūra Lietuvoje 2024 m. vasarą.

Tuo tarpu, vėsios buvo tik 7 dienos (pernai – 8 d.), kai paros vidutinė oro temperatūra nesiekė 15 °C. Pačios šalčiausios dienos pasitaikė birželio pirmojoje pusėje.

Kalbant apie kritulius, vasarą lietūs žemę laistė labai netolygiai tiek vietovės, tiek laiko atžvilgiu. Bendras vasaros kritulių kiekis Lietuvoje atitiko normą ir siekė 225,9 mm (1991–2020 m. vidurkis – 227,5 mm). Nežiūrint to, birželis (72 % normos) ir rugpjūtis (49 %) buvo sausi mėnesiai, o liepa pasitaikė drėgna (168 %; daugiausia dėl mėnesio pabaigoje praslinkusios vėjo audros su gausiu lietumi).

Saulės spindėjimo trukmė 2024 m. vasarą taip pat atitiko normą, nors kaip ir krituliai buvo nevienoda. Lietuvoje Saulė spindėjo 819,3 val., kai daugiametis vidurkis yra 818 val. Birželį pasiekta 103 % normos, liepą – tik 88 %, o rugpjūtį – net 110 %.

Kokie buvo 2024 m. vasaros mėnesiai plačiau galite pasiskaityti čia.

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika

2024 m. rugpjūčio mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugpjūčio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,0 °C (teigiama 1,4° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, temperatūra buvo 17,5–18,0 °C (teigiama 0,5° anomalija), šiaurinėje šalies dalyje, pietrytiniame pakraštyje ir Kazlų Rūdoje 18,0–19,0 °C (teigiama 1,0–1,8° anomalija), pajūryje  ir Pietų Lietuvoje 19,0–20,0 °C (teigiama 1,1–2,0° anomalija), šilčiausia buvo Ventėje ir Kuršių nerijoje 20,2 °C (teigiama 1,2° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 28,8–33,0 °C, žemiausia nukrito iki 5,0–10,4 °C, Nidoje ir Ventėje 13,1–13,4 °C. Žemiausia paros oro temperatūra registruota 27 d. Skuode 5,0 °C. Aukščiausia mėnesio oro temperatūra 33,0 °C fiksuota 25 d. Kalvarijoje, Lazdijuose ir Pagėgiuose.

Rugpjūčio 16–18 d. registruota trečia šiais metais kaitra1 – Alytuje, Kalvarijoje, Lazdijuose ir Marijampolėje. Rugpjūčio 24, 25, 29 ir 30 d. fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis1, 30 d. jis registruotas 50-yje meteorologijos stočių iš 54, nebuvo registruota tik Dūkšte, Laukuvoje, Nidoje ir Zarasuose.   

9, 16 ir 19 d. naktimis vietomis registruotos tropinės naktys (kai oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C).

1 pav. Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra

Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 37,6 mm (0,5 SKN). Didžiojoj šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 30 mm, buvo 9–30 mm (0,1–0,5 SKN), gausesnis kritulių kiekis 30–60 mm (0,4–0,8 SKN) registruotas dižiojoje dalyje Vakarinės Lietuvos, Utenos apskrityje, dalyje Suvalkijos ir centrinių rajonų bei Druskininkuose, gausiausiai palijo pamaryje ir pietvakarinėje Žemaitijos dalyje, 60–120 mm (0,8–1,3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Laukuvoje (119 mm) ir Šilutėje (94,4 mm) – šiose stotyse 18 d. registruotas stichinis3 lietus: Laukuvoje 74,6 mm/5 val., Šilutėje 58,8 mm/4 val. Vietomis 5, 9, 10, 18, 19, 21 ir 22 dienomis stebėtas pavojingo lietaus4 atvejai. Mažiausiai prolijo Rokiškyje, tik 9 mm.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis

Rugpjūčio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 284,1 val. (1,1 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Utenoje (253,1 val.), ilgiausiai – Šilutėje 322,4 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugpjūčio mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,1–19,1 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, aukščiausia siekė 26–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje siekė apie 23–30 °C.

Rugpjūčio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės UVI reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI (3,9) buvo 0,3 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Rugpjūčio aukščiausia UVI reikšmė 4,9 buvo fiksuota 10 d., o mažiausia 2,2 – 31 d., ji buvo 1,1 mažesnė už daugiametį šios paros vidurkį.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugpjūčio mėnesį

Kauno MS rugpjūtį išmatuoto bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vidurkis (319 DU5) atitiko 1993–2022 m. vidurkį (320 DU). Šio mėnesio 10, 14–19 ir 23–31 d. vyravo neigiamų nuokrypių nuo daugiamečio vidurkio tendencija, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 5 d. (364 DU), 14% didesnis už daugiametę vidutinę maksimalią liepos mėnesio reikšmę (331 DU), tačiau absoliučios liepos mėnesio maksimalios reikšmės (393 DU, kuri išmatuota 2021-08-06 d.) neviršijo. Taip pat 1 ir 5 d. atitinkamai išmatuotos BOK reikšmės (360 ir 364 DU) pagerino buvusį šių parų maksimumo rekordus. Mažiausia reikšmė registruota 24 d. (282 DU), ji buvo 9 % mažesnė už daugiametę vidutinę minimalią liepos mėnesio reikšmę (311 DU), tačiau absoliutų rugpjūčio mėnesio minimumą (258 DU, išmatuotą 2008-08-31 d.) viršijo 20 %.

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS rugpjūčio mėnesį

Rugpjūčio mėnesį vandens lygis svyravo nuo 2–40 cm žemiau (daugiausia pietvakarinė ir šiaurinė dalis) iki 1–81 cm aukščiau vidutinio daugiamečio rugpjūčio mėnesio vandens lygio.

Dėl liepos pabaigoje iškritusio nemažo kritulių kiekio,  rugpjūčio 1-3 dienomis buvo pasiektos ir naujos aukščiausio rugpjūčio mėnesio vandens lygio reikšmės: Ventoje ties Papile – 353 cm (buvęs 291 cm),  Aunuvoje ties Aunuvėnais – 287 cm (buvęs 224 cm),  Mūšoje ties Ustukiais – 272 cm (buvęs 229 cm). Nepaisant to, likusią mėnesio dalį vandens lygis pamažu krito.

Rugpjūčio 5 dieną, Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu išmatuotas vandens debitas mažesnis už gamtosauginį – 2,24 m3/s. Rugpjūčio 27-ąją mažesnis už gamtosauginį debitas stebėtas Ūloje ties Zervynomis – 2,06 m3/s.

Vidutinis rugpjūčio vandens lygis Tauragno ežere daugiametį vidurkį viršijo 11 cm. Aukštesnis nei įprasta vandens lygis buvo ir Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis – 19 cm aukščiau daugiametės reikšmės.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16–22 °C, ežeruose –  17–23 °C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose –  21–22 °C.

4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugpjūčio mėnesį
5 pav. Upių būklė rugpjūčio mėnesį

1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.

2 kaitra –­ stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi iš eilės 3 dienas ar ilgiau.

3 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

4 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

5 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją rasite čia

2024 m. rugpjūčio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,0 °C (teigiama 3,0° anomalija). Šis dešimadienis buvo trečias pagal šiltumą nuo 1961 m.– šia vieta dalinasi su 1968 ir 1996 m. trečiuoju rugpjūčio dešimtadieniu. Šilčiau buvo tik 2022 m. (20,6 °C) ir 1997 m. (20,3 °C). Didžiojoje šalies dalyje buvo 19–20 °C (teigiama 2,1–3,9° anomalija), vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje 17,5–18,0 °C (teigiama 2,5° anomalija), kitur Žemaitijoje ir Utenos apylinkėse 18,0–19,0 °C (teigiama 2,3–3,2° anomalija), karščiausia buvo Pietų Lietuvoje, Vilniaus–Elektrėnų ruože, Ventėje ir Nidoje 20,0–20,3 °C (teigiama 2,0–3,9° anomalija), (1 pav.). Rugpjūčio 24–25 ir 29–30 d. fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis1 . Aukščiausia dešimtadienio oro temperatūra 33,0 °C fiksuota 25 d. Kalvarijoje, Lazdijuose ir Pagėgiuose, žemiausia – 7,7 °C 23 d. Varėnoje.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 13,1 mm (0,5 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis nesiekė 10 mm (2–10 mm, 0,1–0,3 SKN), vietomis Aukštaitijoje, centriniuose rajonuose ir Vakarų Lietuvoje iškrito 10–20 mm (0,4–0,7 SKN), Druskininkuose, Šakiuose ir dalyje Žemaitijos registruota 20–30 mm kritulių (0,7–1,2 SKN), o Kelmėje, Mažeikiuose ir Vėžaičiuose kritulių kiekis viršijo 30 mm (30–39 mm, 1,1–1,2 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Kelmėje (38,6 mm), mažiausiai – Rokiškyje (2,1 mm). 21–22 dienomis 5-iose meteorologijos stotyse registruoti pavojingi2 krituliai.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 96 val. (1,2 SKN): nuo 83,4 val. Šiauliuose iki 103,1 val. Vilniuje val. (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 25–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–28 °C.

Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UV indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,2 UVI mažesnis už 2001–2020 m. vidurkį (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (4,1) buvo fiksuojama 23 d., mažiausia – (2,2) 31 d., kurios nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,1.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (299 DU3) Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 5 % mažesnis šio dešimtadienio daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (315 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (343 DU) fiksuota 22 d., o mažiausia 24 d. (282 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 9 % ir -10 %.

1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.

2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.