Mėnuo: 2024 spalio

Potvynių, kylančių dėl ledo sangrūdų, rizikai modeliuoti reikia informacijos, kurią galima surinkti tik vietoje, todėl ekspertai iš Latvijos ir Lietuvos (Vytautas Akstinas, Serhii Nazarenko, Darius Jakimavičius ir Diana Meilutytė-Lukauskienė) atliko upių skerspjūvių matavimus ICEREG projekto numatytose tyrimų teritorijose, taip pat matavo įvairius kitus parametrus, pavyzdžiui, upės vagos gylį ir plotį, srovės greitį, upės krantų aukštį ir vandens paviršiaus nuolydį.

1 pav. Lauko darbai Lietuvoje ir Latvijoje (viršuje – Vytautas Akstino, apačioje – Mārcis Tīrums nuotraukos)

Matavimai buvo atliekami kas 1000 metrų, o miestų teritorijose – kas 500 metrų. Taip pat buvo registruojama informacija apie tiltus ir kitų tipų hidrotechninius statinius, kurie gali turėti reikšmingos įtakos ledo sangrūdų susidarymui.

Lietuvoje buvo išmatuoti 26 skerspjūviai Mūšos upėje ir 55 skerspjūviai Lėvens upėje (ruože nuo Paliūniškio iki Skaistgirių) ir Sanžilės kanale.

2 pav. Ištirti upių ruožai Lietuvoje: Mūšos upėje (kairėje) ir Lėvens upėje su Sanžilės kanalu (dešinėje)

Latvijoje buvo išmatuoti 97 skersiniai pjūviai palei Dauguvos upę Jekabpilio savivaldybės teritorijoje ir 38 skersiniai pjūviai palei Lielupės upę Bauskės savivaldybėje.

Visi lauko tyrimų metu surinkti duomenys bus naudojami Lėvens upės hidrodinaminio modelio kalibravimui bei padės geriau suprasti ledo sangrūdų potvynius šioje upėje bei visoje ICEREG projekto teritorijoje.

3 pav. Ištirti upių ruožai Latvijoje: Dauguvos (kairėje) ir Lielupės (dešinėje) upių atkarpos.

Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31.

Projekto partneriai:

• Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija;
• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos lėšomis. Informacija apie projektą (anglų k.): https://latlit.eu/theprojects/icereg/

Šiandien minima tarptautinė kovos su klimato kaita diena. Šios dienos ir klimato savaitės proga, suskaičiavome ir vizualiai atvaizdavome kurios žiemos buvo labai šaltos ir kurios labai šiltos.

Grafike – skirtingų metų žiemų nuokrypiai nuo vidutinės 1961–2020 m. laikotarpio žiemos oro temperatūros (Lietuvoje ši reikšmė vidutiniškai yra -3,0 °C). Kuo teigiamas nuokrypis didesnis, tuo žiema šiltesnė, ir atvirkščiai.

Kartais tenka išgirsti žmones sakant, kad kažkurių metų žiema buvo labai šalta, tačiau žiemos šaltumo įspūdį gali puikiai sukurti vos 2–3 labai šaltos savaitės, nors visa kita žiema galėjo būti šilta. Daugelis vyresnių žmonių tikrai dar pamena, kad seniau žiemos dažniau buvo ir šaltesnės, ir sniegingesnės (kadangi sniegas per žiemą kaupdavosi iki pat pavasario).

Grafike galite matyti, kad praeityje šaltų žiemų buvo kur kas daugiau. Paskutinė labai šalta žiema pasitaikė jau gana seniai, prieš 29 metus, 1995–1996 metais. Tą kartą ji prasidėjo dar lapkričio pradžioje (vidutinė 1995 m. lapkričio mėn. oro temperatūra buvo neigiama). Žiemiškai šalta buvo tiek gruodį, tiek sausį, tiek vasarį. 1996 m. kovas taip pat buvo žiemiškai šaltas, o žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Bendrai imant, žiema truko net ~5 mėnesius.

Iš grafiko: dar šaltos buvo ir 2002–2003, 2009–2010 bei 2010–2011 m. žiemos, kurių metu pasitaikė stiprių šalčių, gausesnio sniego. Na o dabar tenka konstatuoti, kad jau 11 žiemų iš eilės buvo šiltos. 2019–2020 m. žiema pasitaikė netgi pati šilčiausia stebėjimų istorijoje. Buvo taip šilta, kad meteorologinė žiema, formaliai, net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį. Manoma, kad tokių žiemų ateityje daugės, kuomet beveik pusmetį tęsis lapkričiui arba kovui būdingi orai.

Atsižvelgiant į tendencijas, didelė tikimybė, kad 2024–2025 m. žiema irgi bus šiltesnė nei vidutiniškai. Taigi, poledinės žūklės mėgėjams, slidininkams ir kt. tai nėra gera žinia. Tai nėra gera žinia ir ūkininkaujantiems, kadangi po šiltos žiemos pavasarį anksčiau gali susiformuoti sausros, o tai galop nulemia prastesnį derlių.

Dar vienas iš požymių, jog Lietuvos klimatas šiltėja

Paprastas būdas tuo įsitikinti – paimti kiekvienos metų dienos šilumos ir šalčio rekordus bei išsifiltruoti tik tuos, kurie užfiksuoti šiame amžiuje (stipriai paveiktame globalaus šiltėjimo). Tą padarius, aiškiai matyti, jog šilumos rekordų šiais laikais būna kur kas daugiau nei šalčio. Santykis lygus 1 prie 4. Jeigu klimatas keistųsi lėtai (natūralia eiga, kaip tai vyko tūkstančius metų) šis santykis būtų maždaug artimas 1 prie 1 t. y. šilumos ir šalčio rekordai pasitaikytų beveik vienodu dažnumu (o paties rekordo užfiksavimas irgi būtų retas įvykis).

Stulpelinėje diagramoje esančioje žemiau galite matyti, kad iš 365 dienų net 202 dienų (55 % arba truputį daugiau nei pusė) aukščiausios oro temperatūros rekordai buvo užfiksuoti šiame amžiuje (kurio dar net ketvirtadalis nepraėjo). Tuo tarpu, žemiausios oro temperatūros rekordai XXI a. fiksuojami kur kas rečiau, nes labai šaltų orų laikotarpių būna mažiau nei labai šiltų. Tik 50 dienų (iš 365) šalčio rekordai buvo išmatuoti XXI amžiuje t. y. vos 14 % arba maždaug septintadalis nuo visų rekordų.

Nemaža dalis šilumos rekordų neišsilaiko nei keleto metų, todėl paminėtas santykis 1:4 iš tikrųjų yra dar didesnis (kitaip sakant, šilumos rekordai fiksuojami kur kas dažniau nei šalčio). Lietuvoje 2021 metais užfiksuoti 6 šilumos ir nė vieno šalčio rekordo, 2022 m. – 13 šilumos ir 1 šalčio, o 2023 m. – 17 šilumos ir 4 šalčio rekordai, o šiemet – net 19 šilumos rekordų ir nė vieno šalčio rekordo. Taigi, pastarųjų 4 metų santykis yra net 1 prie 11: vienam išmatuotam šalčio rekordui teko net vienuolika šilumos rekordų. Šis faktas parodo, kad šiame amžiuje labai aukštos oro temperatūros įvykiai mūsų šalyje pasitaiko kur kas dažniau.

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)

2024 m. spalio 21–27 dienomis Lietuvoje vyksta Klimato savaitė, skirta atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas ir paskatinti sprendimų paiešką. Specialiame Klimato savaitės renginių žemėlapyje galite rasti informaciją apie vykstančius renginius bei veiklas visoje šalyje.

Klimato krizė išlieka vienu didžiausių mūsų laikų iššūkių, turinčiu rimtų pasekmių ekosistemoms ir žmonijai. Europoje ir visame pasaulyje stebimi temperatūros rekordai ir didėjantys anglies dvideginio kiekiai atmosferoje. Klimato savaitės renginiai yra skirti šviesti visuomenę apie klimato kaitos padarinius, taip pat pristatyti atsinaujinančios energijos bei tvarių technologijų sprendimus, kurie gali padėti sumažinti šią krizę ir skatinti Lietuvos ekonomikos augimą bei aplinkos išsaugojimą.

Kviečiame prisijungti prie jau vykstančių ir būsimų renginių. Visą renginių tvarkaraštį ir registracijos nuorodas rasite specialiame Klimato savaitės renginių žemėlapyje.

Spalio 24-ąją, minint Tarptautinę kovos su klimato kaita dieną, rengiamas Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas. Tai internetu laikomas testas, kurio užduotys suskirstytos pagal sudėtingumą į keturis tipus. Iniciatyvos organizatoriai kviečia tiek mokinius, tiek temos entuziastus ar ekspertus priimti iššūkį ir pagerinti ankstesnių metų rezultatus, kurių vidurkis siekė vos 5 balus iš 10.

Spalio 21–25 dienomis Aplinkos ministerija yra paskelbusi Klimato savaite, kurioms metu gyventojai bei organizacijos raginami susimąstyti apie vykstančius aplinkos pokyčius bei būdus mažinti mūsų įtaką klimatui.

Norintieji prisijungti pirmiausiai turėtų užsiregistruoti egzamino interneto svetainėje ir pasirinkti kokio sudėtingumo klausimyną renkasi spręsti: orientuotą į 7–9 klasių mokinius, 10–12 kl. mokinius, ekspertus ar plačiąją visuomenę.

Pagal tai spalio 24 dieną užsiregistravusieji gaus nuorodą į testo tipo užduotis biologinės įvairovės, taršos mažinimo, atsakingo atliekų tvarkymo, vystomojo bendradarbiavimo, pilietinio aktyvizmo, klimato krizės priežastingumo ir kitomis temomis. Iškart po atsakymų pateikimo, kiekvienas dalyvis galės matyti savo rezultatą, o sekančią dieną gaus išsamią išklotinę su teisingų atsakymų paaiškinimais. Egzaminas bus laikomas savarankiškai bet kuriuo metu tarp 8 ir 20 valandos.

Praėjusiais metais egzamino užduotis sprendė beveik 15 tūkst. žmonių iš 125 miestų ir miestelių iš visų Lietuvos savivaldybių. Deja, vidutinis rezultatas, kaip ir pirmaisiais metais, išliko 5 balai iš 10.

Egzaminą laikę dalyviai geriausiai pasirodydavo energetikos temose, tačiau gerokai mažiau žinojo apie gyvąją gamtą ir pilietinį aktyvizmą. Taip pat stigo priežastinių ryšių tarp aplinkosaugos problemų pasekmių ir priežasčių pažinimo. Šių metų klausimynai teiks prioritetą šioms temoms, o taip pat suteiks progą daugiau sužinoti apie darnų vystymąsi, Lietuvos indėlį ir vaidmenį globalių klimato ir aplinkosaugos procesų sprendimui.

Registracija į egzaminą: https://aplinkosaugosegzaminas.lrt.lt/

Žaliosios politikos instituto informacinis pranešimas

Uraganas parašyta kabutėse, nes tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) Lietuvoje nebūna. Mūsų šalies pajūryje kartais pasitaiko tik uraganinio stiprumo vėjo audros, kurios tik dėl senos tradicijos būna pavadinamos uraganais.

Viena tokių, kurią švedai pavadino Lenos vardu, praslinko 1967 m. spalio 17–18 dienomis. Prieš smarkią audrą tuometė Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos valdyba išplatino perspėjimą, jog naktį iš spalio 17 į 18-ąją prognozuojamas 10–11 balų (t. y. 25–33 m/s) siekiantis vėjas (stiprus štormas).

Vis dėlto, 1967 m. vėjo audra buvo tokia baisi, kad jos stiprumas galėjo prilygti net 2–3 uragano kategorijai. Spalio 18 d. Klaipėdoje užfiksuotas vėjas, kurio greitis siekė iki 40 m/s (144 km/h arba 78 mazgų). Visai šalia Lietuvos, Latvijoje esančioje Liepojoje, gūsiai siekė iki 48 m/s. Manoma, jog pavieniai vėjo gūsiai (virš jūros) galėjo siekti net iki 55 m/s (198 km/h arba 107 mazgų). Taigi, savo jėga 1967 m. audra buvo baisesnė už uraganą „Anatolijų“ (1999 m. gruodžio 4 d., gūsiai – iki 40 m/s) ir „Erviną“ (2005 m. sausio 9 d., gūsiai – iki 34 m/s), kurių vėjai gūsiuose maždaug atitiko pirmos kategorijos uraganą.

1967 m. ypač audringa Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, paplovė kopagūbrius, pajūryje kilo potvynis. Didelės žalos uraganinio stiprumo vėjo audra padarė Klaipėdai. Gūsingi vėjai sukėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale. Vanduo pakilo net iki 1,86 metro žymos – taip aukštai (pagal turimus istorinius duomenis) vanduo dar niekada nebuvo pakilęs. Danės (Dangės) upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius. Na o visoje Žemaitijoje išvertė daugybę medžių – per 3–4 mln. m³ medienos. Maždaug tiek medienos tais laikais būdavo numatyta kirtimui per trejus metus.

Įdomu dar ir tai, jog su audra į Lietuvą atkeliavo ir labai šiltas oras. Spalio 17–18 d. sušilo iki 15–20 laipsnių šilumos. Daug kur išmatuoti nauji aukščiausios paros oro temperatūros rekordai, kurių didžioji dalis laikosi iki šių dienų. Be to, spalio 16–19 d. (per 4 paras) palijo visoje šalyje, tačiau Vakarų Lietuvoje lietaus buvo daugiausia, iki 30–50 mm (arba maždaug iki pusės spalio mėnesio normos).

Istoriniuose kadruose – praslinkusios audros padariniai Lietuvoje pajūryje. Fotografijomis internete pasidalino: Kazimieras G. (efoto: nolis), Romualdas Beniušis, Gintaras Valiuškevičius.

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)

Pažintinis vizitas buvo organizuotas vykdant projektą pagal Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programą, siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir pasikeisti gerąja patirtimi.

Vizito metu delegacija turėjo galimybę gilintis į kelias svarbias sritis. Viena iš pagrindinių temų buvo į poveikį orientuotų orų prognozių rengimas, siekiant pagerinti perspėjimų tikslumą ir padidinti visuomenės informuotumą apie galimus pavojingus reiškinius.

Aptartos partnerystės su kitomis institucijomis galimybės, siekiant plėsti meteorologinių matavimų tinklą ir užtikrinti duomenų kokybę, ypač įtraukiant trečiųjų šalių stotis.

Svarbi diskusijų tema buvo dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi taikymas meteorologijos srityje. Aptarti būdai, kaip šios technologijos gali padėti tiksliau prognozuoti pavojingus meteorologinius reiškinius ir padidinti duomenų apdorojimo efektyvumą.

Spalio 10 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje (LHMT) vyko susitikimas su Australijos meteorologijos biuro vyresniuoju meteorologu Jonathan How. Vizito metu svečias dalijosi vertingomis įžvalgomis apie Australijos klimato zonas, metinio kritulių kiekio pasiskirstymą bei gyventojų informavimo strategijas, kurios padeda efektyviau komunikuoti meteorologinę informaciją visuomenei ir sprendimus priimančioms Australijos institucijoms.

Susitikimo metu pranešimus skaitė ir LHMT specialistai, kurie pristatė prognozių rengimo, meteorologinių stebėjimų ir komunikacijos temas. Diskusijų metu buvo aptartos naujausios praktikos, iššūkiai bei būdai, kaip gerinti meteorologinių duomenų pateikimą visuomenei ir užtikrinti tikslesnes prognozes.

Dėkojame J. How ir Australijos meteorologijos biurui už vertingas įžvalgas ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Projekto apžvalga

Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui (toliau – ICEREG) yra tarpvalstybinis projektas, kurio tikslas – pagerinti ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymą Lietuvos ir Latvijos pasienio regionuose. Pagrindinė projekto užduotis – sukurti išsamius potvynių rizikos žemėlapius ir patobulinti ledo sangrūdų susidarymo koncepcinį modelį, atsižvelgiant į klimato kaitos įtaką.

Ledo sangrūdos kelia didelį pavojų, nes sukelia plataus masto užtvindymus ir daro didelę žalą tiek aplinkai, tiek ekonomikai, ypač pasienio regionų bendruomenėms. Kadangi ledo sangrūdų dinamika iki šiol buvo mažai tyrinėta, ICEREG projektas siekia giliau išanalizuoti šį reiškinį, ypatingą dėmesį skiriant meteorologinėms ir hidrologinėms sąlygoms, kurios lemia potvynių susidarymą.

Tyrimų apžvalga ir rezultatai

Projekte analizuoti ledo sangrūdų reiškiniai Šiaurės Lietuvos upėse, ypatingą dėmesį skiriant 10 vandens matavimo stotims (VMS), esančioms Bartuvos, Ventos, Mūšos, Nemunėlio, Lėvens, Tatulos, Daugyvenės ir Svylos upėse. Analizuojamas laikotarpis apėmė 1961–2023 m. Per šį laikotarpį iš viso buvo užfiksuota 237 ledo sangrūdų atvejai. Didžiausias atvejų skaičius buvo Trečionių VMS (50 atvejų), o mažiausias – Žilpamūčio VMS (1 atvejis).

Ledo sangrūdų poveikis ir žala

Ledo sangrūdos yra itin pavojingos dėl jų nenuspėjamumo ir galimo itin staigaus vandens lygio kilimo. Jos susidaro, kai didesnės ledo lytys užkliūva už upėje esančių kliūčių, sudarydamos laikiną užtvanką, kuri gali greitai sukelti stichines nelaimes. Žemiau sangrūdų vandens lygis nukrinta, o aukščiau – pakyla, sukeldamas didelį pavojų gyventojams, infrastruktūrai ir aplinkai.

Svarbiausi įvykiai

XXI amžiaus pradžioje žymūs potvyniai dėl ledo sangrūdų įvyko Mūšos ir Lėvens upėse. 2010 ir 2013 metais Mūšos upėje ties Ustukais vandens lygis viršijo kritinį lygį atitinkamai 90 cm ir 125 cm. 2013 m. balandžio mėn. potvyniai padarė didžiulę žalą Pasvalio rajone, kur buvo užtvindytos sodybos, namai ir sandėliai.

Panašiai ir Lėvens upėje 2010 ir 2018 metais dėl ledo sangrūdų vandens lygis buvo smarkiai padidėjęs, sukeldamas pavojų apylinkėms.

Ledo sangrūdų formavimosi sąlygos

Ledo sangrūdos dažniausiai susidaro, kai yra staigus atšilimas po ledo dangos susidarymo upėse, ypač esant temperatūrų svyravimams dienos ir nakties metu. Vidutiniškai ledo sangrūdų pradžia nagrinėtose stotyse fiksuojama sausio 10 d., o ledo sangrūdų trukmė trunka apie 8 dienas. Per visą tyrimo laikotarpį ankstyviausia ledo sangrūdų pradžia buvo užfiksuota spalio 30 d. (Tatula – Trečionių VMS, 1979), o vėliausia – balandžio 14 d. (Mūša – Ustukių VMS, 2013).

Pilotinės upių atkarpos modeliavimui

Projekte atrinktos dvi pilotinės upių atkarpos – Lėvens (nuo Pamarliškių iki Skaistgirių) ir Mūšos (nuo Gustonių iki Ustukių). Šios atkarpos buvo pasirinktos dėl ilgiausių stebėjimų laikotarpių ir reikšmingos sangrūdų įtakos aplinkai bei gyventojams. Remiantis šių upių istorinių duomenų analize, kuriamas koncepcinis ledo sangrūdų susidarymo ir potvynių modelis, kuris padės įvertinti pirminių ledo sangrūdų parametrų pokyčius, atsižvelgiant į klimato kaitos scenarijus.

Išvados ir tolesni žingsniai

ICEREG projektas yra svarbus žingsnis gerinant ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymą. Sukurti potvynių žemėlapiai ir koncepcinis modelis ne tik pagerins regionų atsparumą potvyniams, bet ir padės sukurti efektyvesnes ankstyvojo perspėjimo sistemas. Projekto rezultatai bus naudojami ne tik moksliniams tikslams, bet ir praktinėms potvynių prevencijos priemonėms plėtoti.

Tolesniame projekto etape bus atliekami išsamūs klimato kaitos scenarijų vertinimai, siekiant geriau suprasti ledo sangrūdų dinamiką ateityje ir užtikrinti, kad regionai būtų pasiruošę susidurti su kylančiais klimato iššūkiais.