Tech-Park Kaunas surengtame hakatone „Hack the future“ įvairaus amžiaus bei kompetencijų komandos iš Lietuvos ir užsienio sprendė įvairius viešųjų paslaugų tobulinimo iššūkius, kuriuos pateikė valstybinės institucijos.
„Hack the future“ dalyviai. „Tech-Park Kaunas“ nuotr.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) šiam renginiui pristatė savo iššūkį – „Ledo ižo susidarymo stebėsenos automatizavimas“. Tikslas – surasti inovatyvių sprendimų, kurie leistų automatizuoti ledo susidarymo ir dreifo stebėseną Lietuvos upėse.
Pirmojoje hakatono dalyje, pristatant iššūkį ir atsakant į dalyvių klausimus, dalyvavo LHMT Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas J. Šimkus. LHMT iššūkį pasirinko spręsti keturios komandos – trys jaunųjų technologijų entuziastų ir viena labiau patyrusi, turinti hidrotechninį išsilavinimą.
Dalyviai pateikė įvairias idėjas, kaip technologijas galima būtų pritaikyti šiam iššūkiui. „Dauguma komandų siūlo ledo reiškinius stebėti kameromis, vaizdą apdorojant dirbtinio intelekto pagalba, o viena komanda pasiūlė alternatyvų sprendimą, pasitelkiant plūdurus,“ – teigė LHMT direktorius Ričardas Valančiauskas.
R. Valančiauskas. „Tech-Park Kaunas“ nuotr.
Pasak direktoriaus, „Laimėjo brandžiausia, dviejų mokslininkų komanda, kurios idėją planuojame toliau plėtoti – lapkritį susitiksime aptarti tolimesnių vystymo galimybių.“
Radarai – neatsiejama meteorologijos dalis, ypač ekstremalių oro reiškinių stebėjimo srityje. Atsižvelgiant į radarų svarbą, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) surengė tarptautinį susitikimą su Estijos orų tarnybos specialistais, siekdama pasidalyti patirtimi ir aptarti radarų tinklų tobulinimą.
Susitikime dalyvavo Estijos radarų specialistai Tanel Voormansik, Jorma Rahu ir hidrometeorologinių stebėjimų tinklo vadovas Juhan Hinnov. Jie pristatė Estijos radarų tinklo būklę ir būsimas modernizavimo iniciatyvas. Sesijos metu buvo aptarta Estijos radarų tinklo plėtra, įskaitant naujų radarų statybą ir esamų sistemų atnaujinimą, siekiant pagerinti duomenų tikslumą ir greitį. Estijos specialistai taip pat akcentavo radarų skanavimo užduočių optimizavimo praktiką, kai skenavimas atliekamas kas 5 minutes. Tai leidžia efektyviau stebėti greitai besikeičiančius orų reiškinius, tokius kaip viesulai ar stiprūs krituliai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovai Lukas Sudvajus ir Viktorija Čėglienė pristatė pagrindinius Lietuvos meteorologinių stebėjimų tinklo klausimus, ypatingą dėmesį skirdami radarų kalibravimo iššūkiams. Jie pabrėžė, kad tikslus kalibravimas yra būtinas siekiant užtikrinti patikimus duomenis, ypač ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip audros ar viesulai, stebėjimo metu.
Komentuodamas susitikimą, LHMT Informacinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Sudvajus pabrėžė techninės patirties apsikeitimo svarbą: „Susitikimo metu apsikeitėme radarų techninio eksploatavimo patirtimi, o Estijos kolegos ypač domėjosi mūsų radaro bokšto konstrukcija bei liepos 13 d. Šiaulių rajone įvykusio viesulo radaro duomenimis ir jų analize.“ Jis taip pat pažymėjo, kad „šis susitikimas buvo naudingas LHMT, nes kolegos iš Estijos pasidalino savo patirtimi atnaujinant radarų tinklą ir diegiant naujas technologijas. Tai padėjo pamatus glaudesniam dvišaliam Estijos ir Lietuvos bendradarbiavimui specialistų lygmeniu, ko iki šiol trūko.“
L. Sudvajus pridūrė, kad abi šalys viliasi, jog bendradarbiavime prisijungs ir Latvijos kolegos, taip stiprindami regioninį Baltijos šalių meteorologinį bendradarbiavimą. „Tokiu būdu galėtume geriau spręsti mažų valstybių problemas, kurios dažnai skiriasi nuo didesniųjų šalių, tokių kaip Skandinavija ir Suomija,“ – pažymėjo L. Sudvajus.
Potvynių, kylančių dėl ledo sangrūdų, rizikai modeliuoti reikia informacijos, kurią galima surinkti tik vietoje, todėl ekspertai iš Latvijos ir Lietuvos (Vytautas Akstinas, Serhii Nazarenko, Darius Jakimavičius ir Diana Meilutytė-Lukauskienė) atliko upių skerspjūvių matavimus ICEREG projekto numatytose tyrimų teritorijose, taip pat matavo įvairius kitus parametrus, pavyzdžiui, upės vagos gylį ir plotį, srovės greitį, upės krantų aukštį ir vandens paviršiaus nuolydį.
1 pav. Lauko darbai Lietuvoje ir Latvijoje (viršuje – Vytautas Akstino, apačioje – Mārcis Tīrums nuotraukos)
Matavimai buvo atliekami kas 1000 metrų, o miestų teritorijose – kas 500 metrų. Taip pat buvo registruojama informacija apie tiltus ir kitų tipų hidrotechninius statinius, kurie gali turėti reikšmingos įtakos ledo sangrūdų susidarymui.
Lietuvoje buvo išmatuoti 26 skerspjūviai Mūšos upėje ir 55 skerspjūviai Lėvens upėje (ruože nuo Paliūniškio iki Skaistgirių) ir Sanžilės kanale.
2 pav. Ištirti upių ruožai Lietuvoje: Mūšos upėje (kairėje) ir Lėvens upėje su Sanžilės kanalu (dešinėje)
Latvijoje buvo išmatuoti 97 skersiniai pjūviai palei Dauguvos upę Jekabpilio savivaldybės teritorijoje ir 38 skersiniai pjūviai palei Lielupės upę Bauskės savivaldybėje.
Visi lauko tyrimų metu surinkti duomenys bus naudojami Lėvens upės hidrodinaminio modelio kalibravimui bei padės geriau suprasti ledo sangrūdų potvynius šioje upėje bei visoje ICEREG projekto teritorijoje.
3 pav. Ištirti upių ruožai Latvijoje: Dauguvos (kairėje) ir Lielupės (dešinėje) upių atkarpos.
Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.
Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Šiandien minima tarptautinė kovos su klimato kaita diena. Šios dienos ir klimato savaitės proga, suskaičiavome ir vizualiai atvaizdavome kurios žiemos buvo labai šaltos ir kurios labai šiltos.
Grafike – skirtingų metų žiemų nuokrypiai nuo vidutinės 1961–2020 m. laikotarpio žiemos oro temperatūros (Lietuvoje ši reikšmė vidutiniškai yra -3,0 °C). Kuo teigiamas nuokrypis didesnis, tuo žiema šiltesnė, ir atvirkščiai.
Kartais tenka išgirsti žmones sakant, kad kažkurių metų žiema buvo labai šalta, tačiau žiemos šaltumo įspūdį gali puikiai sukurti vos 2–3 labai šaltos savaitės, nors visa kita žiema galėjo būti šilta. Daugelis vyresnių žmonių tikrai dar pamena, kad seniau žiemos dažniau buvo ir šaltesnės, ir sniegingesnės (kadangi sniegas per žiemą kaupdavosi iki pat pavasario).
Grafike galite matyti, kad praeityje šaltų žiemų buvo kur kas daugiau. Paskutinė labai šalta žiema pasitaikė jau gana seniai, prieš 29 metus, 1995–1996 metais. Tą kartą ji prasidėjo dar lapkričio pradžioje (vidutinė 1995 m. lapkričio mėn. oro temperatūra buvo neigiama). Žiemiškai šalta buvo tiek gruodį, tiek sausį, tiek vasarį. 1996 m. kovas taip pat buvo žiemiškai šaltas, o žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Bendrai imant, žiema truko net ~5 mėnesius.
Iš grafiko: dar šaltos buvo ir 2002–2003, 2009–2010 bei 2010–2011 m. žiemos, kurių metu pasitaikė stiprių šalčių, gausesnio sniego. Na o dabar tenka konstatuoti, kad jau 11 žiemų iš eilės buvo šiltos. 2019–2020 m. žiema pasitaikė netgi pati šilčiausia stebėjimų istorijoje. Buvo taip šilta, kad meteorologinė žiema, formaliai, net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį. Manoma, kad tokių žiemų ateityje daugės, kuomet beveik pusmetį tęsis lapkričiui arba kovui būdingi orai.
Atsižvelgiant į tendencijas, didelė tikimybė, kad 2024–2025 m. žiema irgi bus šiltesnė nei vidutiniškai. Taigi, poledinės žūklės mėgėjams, slidininkams ir kt. tai nėra gera žinia. Tai nėra gera žinia ir ūkininkaujantiems, kadangi po šiltos žiemos pavasarį anksčiau gali susiformuoti sausros, o tai galop nulemia prastesnį derlių.
Dar vienas iš požymių, jog Lietuvos klimatas šiltėja
Paprastas būdas tuo įsitikinti – paimti kiekvienos metų dienos šilumos ir šalčio rekordus bei išsifiltruoti tik tuos, kurie užfiksuoti šiame amžiuje (stipriai paveiktame globalaus šiltėjimo). Tą padarius, aiškiai matyti, jog šilumos rekordų šiais laikais būna kur kas daugiau nei šalčio. Santykis lygus 1 prie 4. Jeigu klimatas keistųsi lėtai (natūralia eiga, kaip tai vyko tūkstančius metų) šis santykis būtų maždaug artimas 1 prie 1 t. y. šilumos ir šalčio rekordai pasitaikytų beveik vienodu dažnumu (o paties rekordo užfiksavimas irgi būtų retas įvykis).
Stulpelinėje diagramoje esančioje žemiau galite matyti, kad iš 365 dienų net 202 dienų (55 % arba truputį daugiau nei pusė) aukščiausios oro temperatūros rekordai buvo užfiksuoti šiame amžiuje (kurio dar net ketvirtadalis nepraėjo). Tuo tarpu, žemiausios oro temperatūros rekordai XXI a. fiksuojami kur kas rečiau, nes labai šaltų orų laikotarpių būna mažiau nei labai šiltų. Tik 50 dienų (iš 365) šalčio rekordai buvo išmatuoti XXI amžiuje t. y. vos 14 % arba maždaug septintadalis nuo visų rekordų.
Nemaža dalis šilumos rekordų neišsilaiko nei keleto metų, todėl paminėtas santykis 1:4 iš tikrųjų yra dar didesnis (kitaip sakant, šilumos rekordai fiksuojami kur kas dažniau nei šalčio). Lietuvoje 2021 metais užfiksuoti 6 šilumos ir nė vieno šalčio rekordo, 2022 m. – 13 šilumos ir 1 šalčio, o 2023 m. – 17 šilumos ir 4 šalčio rekordai, o šiemet – net 19 šilumos rekordų ir nė vieno šalčio rekordo. Taigi, pastarųjų 4 metų santykis yra net 1 prie 11: vienam išmatuotam šalčio rekordui teko net vienuolika šilumos rekordų. Šis faktas parodo, kad šiame amžiuje labai aukštos oro temperatūros įvykiai mūsų šalyje pasitaiko kur kas dažniau.
Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)
2024 m. spalio 21–27 dienomis Lietuvoje vyksta Klimato savaitė, skirta atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas ir paskatinti sprendimų paiešką. Specialiame Klimato savaitės renginių žemėlapyje galite rasti informaciją apie vykstančius renginius bei veiklas visoje šalyje.
Klimato krizė išlieka vienu didžiausių mūsų laikų iššūkių, turinčiu rimtų pasekmių ekosistemoms ir žmonijai. Europoje ir visame pasaulyje stebimi temperatūros rekordai ir didėjantys anglies dvideginio kiekiai atmosferoje. Klimato savaitės renginiai yra skirti šviesti visuomenę apie klimato kaitos padarinius, taip pat pristatyti atsinaujinančios energijos bei tvarių technologijų sprendimus, kurie gali padėti sumažinti šią krizę ir skatinti Lietuvos ekonomikos augimą bei aplinkos išsaugojimą.
Kviečiame prisijungti prie jau vykstančių ir būsimų renginių. Visą renginių tvarkaraštį ir registracijos nuorodas rasite specialiame Klimato savaitės renginių žemėlapyje.
Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,2 °C (neigiama 0,1° anomalija). Vėsiausia buvo pietrytiniame pakraštyje ir Dūkštė, 5,4–6,0 °C (neigiama 0,4–1,1° anomalija), Rytų Lietuvoje, dalyje pietinių ir Vidurio Lietuvos rajonų bei Rietavo apylinkėse 6,0–7,0 °C (-0,5…0,1° anomalija), vakariniame pakraštyje 8,0–9,0 °C (teigiama 0,2° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 9,0–10,0 °C (teigiama 0,2–0,5° anomalija), kitur – 7,0–8,0 °C (-0,3…0,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 19,1 °C registruota 11 d. Šventojoje, žemiausia temperatūra -4,4 °C fiksuota 17 d. Varėnoje.
Spalio 13 d. Kybartuose ir spalio 15 d. Nidoje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas šiose teritorijose bei visoje Lietuvoje.
1 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį spalio dešimtadienį buvo 8,4 mm – mažiau nei pusė SKN (0,46 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,02–0,7 SKN), mažiausiai kritulių iškrito šiaurinėje Lietuvos pusėje, iki 5 mm (0,02–0,3 SKN), kiek gausiai palijo rytiniame–pietrytiniame pakraštyje, Marijampolės apylinkėse ir dalyje Mažosios Lietuvos 10–20 mm (0,4–0,9 SKN), gausiausiai kritulių sulaukė Kuršių nerija, Pamarys ir Nemuno delta, 20–33 mm (1,0–1,4 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Biržams 0,4 mm, daugiausiai – Šilutei, 32,2 mm.
2 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Antrasis spalio dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 60,6 val. (1,7 SKN): nuo 46,8 val. Klaipėdoje iki 66,7 val. Biržuose (3 pav.). Šiame amžiuje saulėtesnis buvo tik 2018 m. antrasis spalio dešimtadienis, kai vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 77,3 val.
3 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–9 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 13–15 °C, žemiausia krito iki 2–6 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 13–15 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 5–7 °C.
Kauno MS išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) (291 DU1) antrąjį spalio mėnesio dešimtadienį buvo 291 DU2, buvo artimas daugiamečiui (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (293 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 322 DU fiksuota 14 d., o mažiausia – 257 DU 19 d. Šių dienų paros nuokrypiai nuo daugiamečių atitinkamų parų BOK vidurkių sudarė 10 % ir -12 %.
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Spalio 24-ąją, minint Tarptautinę kovos su klimato kaita dieną, rengiamas Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas. Tai internetu laikomas testas, kurio užduotys suskirstytos pagal sudėtingumą į keturis tipus. Iniciatyvos organizatoriai kviečia tiek mokinius, tiek temos entuziastus ar ekspertus priimti iššūkį ir pagerinti ankstesnių metų rezultatus, kurių vidurkis siekė vos 5 balus iš 10.
Spalio 21–25 dienomis Aplinkos ministerija yra paskelbusi Klimato savaite, kurioms metu gyventojai bei organizacijos raginami susimąstyti apie vykstančius aplinkos pokyčius bei būdus mažinti mūsų įtaką klimatui.
Norintieji prisijungti pirmiausiai turėtų užsiregistruoti egzamino interneto svetainėje ir pasirinkti kokio sudėtingumo klausimyną renkasi spręsti: orientuotą į 7–9 klasių mokinius, 10–12 kl. mokinius, ekspertus ar plačiąją visuomenę.
Pagal tai spalio 24 dieną užsiregistravusieji gaus nuorodą į testo tipo užduotis biologinės įvairovės, taršos mažinimo, atsakingo atliekų tvarkymo, vystomojo bendradarbiavimo, pilietinio aktyvizmo, klimato krizės priežastingumo ir kitomis temomis. Iškart po atsakymų pateikimo, kiekvienas dalyvis galės matyti savo rezultatą, o sekančią dieną gaus išsamią išklotinę su teisingų atsakymų paaiškinimais. Egzaminas bus laikomas savarankiškai bet kuriuo metu tarp 8 ir 20 valandos.
Praėjusiais metais egzamino užduotis sprendė beveik 15 tūkst. žmonių iš 125 miestų ir miestelių iš visų Lietuvos savivaldybių. Deja, vidutinis rezultatas, kaip ir pirmaisiais metais, išliko 5 balai iš 10.
Egzaminą laikę dalyviai geriausiai pasirodydavo energetikos temose, tačiau gerokai mažiau žinojo apie gyvąją gamtą ir pilietinį aktyvizmą. Taip pat stigo priežastinių ryšių tarp aplinkosaugos problemų pasekmių ir priežasčių pažinimo. Šių metų klausimynai teiks prioritetą šioms temoms, o taip pat suteiks progą daugiau sužinoti apie darnų vystymąsi, Lietuvos indėlį ir vaidmenį globalių klimato ir aplinkosaugos procesų sprendimui.
2024 m. Spalio 15 d. Vilniuje, „Calvary“ viešbutyje, įvyko EuroCC2 Lietuva projekto partnerių susitikimas. Dalyviai iš Vilniaus universiteto Fizikos ir Matematikos ir informatikos fakultetų, Kauno technologijos universiteto Dirbtinio intelekto centro, VILNIUS TECH – Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos susitikimo metu aptarė EuroCC2 projekto eigą, keitėsi patirtimis, pristatė vykdomas ir planuojamas projektines veiklas. Daug dėmesio buvo skiriama praktinių mokymų organizavimo klausimams, aptartos gerosios partnerių praktikos šioje srityje.
Diskusijų metu ypatingas dėmesys buvo skirtas bendradarbiavimo stiprinimui tarp projekto partnerių. Taip pat buvo dalijamasi idėjomis, kaip skatinti inovacijas skaitmeninių kompetencijų ugdymui HPC srityje Lietuvoje. Buvo aptarti akademinės bendruomenės, viešojo sektoriaus, verslo ir pramonės sektorių poreikiai HPC infrastruktūros naudojimui.
Renginyje buvo nutarti artimiausi projekto tikslus padėsiantys pasiekti veiksmai. Projekto tikslas – stiprinti superkompiuterių (HPC), didelio našumo duomenų apdorojimo (HPDA) ir dirbtinio intelekto (AI) kompetencijas Lietuvoje ir skatinti jų panaudojimą moksliniuose tyrimuose, visuomeniniame ir verslo sektoriuose, skatinti tarpusavio bendradarbiavimą.
Uraganas parašyta kabutėse, nes tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) Lietuvoje nebūna. Mūsų šalies pajūryje kartais pasitaiko tik uraganinio stiprumo vėjo audros, kurios tik dėl senos tradicijos būna pavadinamos uraganais.
Viena tokių, kurią švedai pavadino Lenos vardu, praslinko 1967 m. spalio 17–18 dienomis. Prieš smarkią audrą tuometė Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos valdyba išplatino perspėjimą, jog naktį iš spalio 17 į 18-ąją prognozuojamas 10–11 balų (t. y. 25–33 m/s) siekiantis vėjas (stiprus štormas).
Vis dėlto, 1967 m. vėjo audra buvo tokia baisi, kad jos stiprumas galėjo prilygti net 2–3 uragano kategorijai. Spalio 18 d. Klaipėdoje užfiksuotas vėjas, kurio greitis siekė iki 40 m/s (144 km/h arba 78 mazgų). Visai šalia Lietuvos, Latvijoje esančioje Liepojoje, gūsiai siekė iki 48 m/s. Manoma, jog pavieniai vėjo gūsiai (virš jūros) galėjo siekti net iki 55 m/s (198 km/h arba 107 mazgų). Taigi, savo jėga 1967 m. audra buvo baisesnė už uraganą „Anatolijų“ (1999 m. gruodžio 4 d., gūsiai – iki 40 m/s) ir „Erviną“ (2005 m. sausio 9 d., gūsiai – iki 34 m/s), kurių vėjai gūsiuose maždaug atitiko pirmos kategorijos uraganą.
1967 m. ypač audringa Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, paplovė kopagūbrius, pajūryje kilo potvynis. Didelės žalos uraganinio stiprumo vėjo audra padarė Klaipėdai. Gūsingi vėjai sukėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale. Vanduo pakilo net iki 1,86 metro žymos – taip aukštai (pagal turimus istorinius duomenis) vanduo dar niekada nebuvo pakilęs. Danės (Dangės) upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius. Na o visoje Žemaitijoje išvertė daugybę medžių – per 3–4 mln. m³ medienos. Maždaug tiek medienos tais laikais būdavo numatyta kirtimui per trejus metus.
Įdomu dar ir tai, jog su audra į Lietuvą atkeliavo ir labai šiltas oras. Spalio 17–18 d. sušilo iki 15–20 laipsnių šilumos. Daug kur išmatuoti nauji aukščiausios paros oro temperatūros rekordai, kurių didžioji dalis laikosi iki šių dienų. Be to, spalio 16–19 d. (per 4 paras) palijo visoje šalyje, tačiau Vakarų Lietuvoje lietaus buvo daugiausia, iki 30–50 mm (arba maždaug iki pusės spalio mėnesio normos).
Istoriniuose kadruose – praslinkusios audros padariniai Lietuvoje pajūryje. Fotografijomis internete pasidalino: Kazimieras G. (efoto: nolis), Romualdas Beniušis, Gintaras Valiuškevičius.
Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)
Pažintinis vizitas buvo organizuotas vykdant projektą pagal Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programą, siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir pasikeisti gerąja patirtimi.
Vizito metu delegacija turėjo galimybę gilintis į kelias svarbias sritis. Viena iš pagrindinių temų buvo į poveikį orientuotų orų prognozių rengimas, siekiant pagerinti perspėjimų tikslumą ir padidinti visuomenės informuotumą apie galimus pavojingus reiškinius.
Aptartos partnerystės su kitomis institucijomis galimybės, siekiant plėsti meteorologinių matavimų tinklą ir užtikrinti duomenų kokybę, ypač įtraukiant trečiųjų šalių stotis.
Svarbi diskusijų tema buvo dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi taikymas meteorologijos srityje. Aptarti būdai, kaip šios technologijos gali padėti tiksliau prognozuoti pavojingus meteorologinius reiškinius ir padidinti duomenų apdorojimo efektyvumą.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir „MET Norway“ specialistai
