Spalio 10 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje (LHMT) vyko susitikimas su Australijos meteorologijos biuro vyresniuoju meteorologu Jonathan How. Vizito metu svečias dalijosi vertingomis įžvalgomis apie Australijos klimato zonas, metinio kritulių kiekio pasiskirstymą bei gyventojų informavimo strategijas, kurios padeda efektyviau komunikuoti meteorologinę informaciją visuomenei ir sprendimus priimančioms Australijos institucijoms.
Susitikimo metu pranešimus skaitė ir LHMT specialistai, kurie pristatė prognozių rengimo, meteorologinių stebėjimų ir komunikacijos temas. Diskusijų metu buvo aptartos naujausios praktikos, iššūkiai bei būdai, kaip gerinti meteorologinių duomenų pateikimą visuomenei ir užtikrinti tikslesnes prognozes.
Dėkojame J. How ir Australijos meteorologijos biurui už vertingas įžvalgas ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,2 °C, artima SKN (neigiama 0,1° anomalija). Šilčiausia buvo Pietų Lietuvoje, Kuršių nerijoje ir Ventėje, 10–11 °C (-0,3…0,8° anomalija), kitur pietinėje pusėje ir pajūryje 9–10 °C (-1,1…1,0° anomalija), šiaurinėje ir rytinėje dalyse buvo vėsiausia, 8–9 °C (-1,0…0,0° anomalija), (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 21,0 °C registruota 9 d. Kalvarijoje, žemiausia nukrito iki -2,2 °C 1 d. Skuode.
Spalio 1 d. beveik visoje šalies teritorijoje (išskyrus Nidą ir Kybartus) paros vidutinei oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.
1 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį spalio dešimtadienį buvo 15,6 mm (0,6 SKN). Mažiausiai kritulių registruota šiaurės vakariniame pakraštyje, 2–10 mm (0,2–0,3 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 10-20 mm (0,3–0,9 SKN), gausiausiai palijo dalyje pietinių rajonų, 20–30 mm (1,0–1,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis per I-ąjį dešimtadienį užfiksuotas Birštone – 28,8 mm, mažiausias – Skuode, 2,9 mm. Spalio 3 dieną vietomisPietų Lietuvoje fiksuoti pavojingo1 lietaus atvejai.
Pirmojo dešimtadienio pradžioje stichinis meteorologinis reiškinys – sausra2 augalų vegetacijos laikotarpiu, baigėsi Marijampolės, Vilkaviškio, Alytaus, Kalvarijos, Lazdijų r. sav. savivaldybių teritorijose.
2 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio pirmąjį dešimtadienį buvo 34,4 val. (0,8 SKN): nuo 21,3 val. Utenoje iki 49,2 val. Šilutėje (3 pav.).
3 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–12 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 14–16 °C, žemiausia krito iki 5–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 13–14 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 7–11 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį spalio mėnesio dešimtadienį buvo 298 DU3, artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (295 DU), vidutiniškai 1 % didesnis. Aukščiausia BOK reikšmė (333 DU) fiksuota 1 d., o mažiausia 10 d. (272 DU). Šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių jų BOK vidurkių atitinkamai buvo 12 % ir -9 %.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui (toliau – ICEREG) yra tarpvalstybinis projektas, kurio tikslas – pagerinti ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymą Lietuvos ir Latvijos pasienio regionuose. Pagrindinė projekto užduotis – sukurti išsamius potvynių rizikos žemėlapius ir patobulinti ledo sangrūdų susidarymo koncepcinį modelį, atsižvelgiant į klimato kaitos įtaką.
Ledo sangrūdos kelia didelį pavojų, nes sukelia plataus masto užtvindymus ir daro didelę žalą tiek aplinkai, tiek ekonomikai, ypač pasienio regionų bendruomenėms. Kadangi ledo sangrūdų dinamika iki šiol buvo mažai tyrinėta, ICEREG projektas siekia giliau išanalizuoti šį reiškinį, ypatingą dėmesį skiriant meteorologinėms ir hidrologinėms sąlygoms, kurios lemia potvynių susidarymą.
Tyrimų apžvalga ir rezultatai
Projekte analizuoti ledo sangrūdų reiškiniai Šiaurės Lietuvos upėse, ypatingą dėmesį skiriant 10 vandens matavimo stotims (VMS), esančioms Bartuvos, Ventos, Mūšos, Nemunėlio, Lėvens, Tatulos, Daugyvenės ir Svylos upėse. Analizuojamas laikotarpis apėmė 1961–2023 m. Per šį laikotarpį iš viso buvo užfiksuota 237 ledo sangrūdų atvejai. Didžiausias atvejų skaičius buvo Trečionių VMS (50 atvejų), o mažiausias – Žilpamūčio VMS (1 atvejis).
1 pav. Ledo sangrūdų žemėlapis 10 VMS (Bartuva, Venta, Mūša ir kt.)
Ledo sangrūdų poveikis ir žala
Ledo sangrūdos yra itin pavojingos dėl jų nenuspėjamumo ir galimo itin staigaus vandens lygio kilimo. Jos susidaro, kai didesnės ledo lytys užkliūva už upėje esančių kliūčių, sudarydamos laikiną užtvanką, kuri gali greitai sukelti stichines nelaimes. Žemiau sangrūdų vandens lygis nukrinta, o aukščiau – pakyla, sukeldamas didelį pavojų gyventojams, infrastruktūrai ir aplinkai.
Svarbiausi įvykiai
XXI amžiaus pradžioje žymūs potvyniai dėl ledo sangrūdų įvyko Mūšos ir Lėvens upėse. 2010 ir 2013 metais Mūšos upėje ties Ustukais vandens lygis viršijo kritinį lygį atitinkamai 90 cm ir 125 cm. 2013 m. balandžio mėn. potvyniai padarė didžiulę žalą Pasvalio rajone, kur buvo užtvindytos sodybos, namai ir sandėliai.
2 pav. Užlieta sodų bendrija „Vyturys“ (2013 m. balandis)
Panašiai ir Lėvens upėje 2010 ir 2018 metais dėl ledo sangrūdų vandens lygis buvo smarkiai padidėjęs, sukeldamas pavojų apylinkėms.
3 pav. Lėvens upės potvynis (2018 m. kovo mėn.)
Ledo sangrūdų formavimosi sąlygos
Ledo sangrūdos dažniausiai susidaro, kai yra staigus atšilimas po ledo dangos susidarymo upėse, ypač esant temperatūrų svyravimams dienos ir nakties metu. Vidutiniškai ledo sangrūdų pradžia nagrinėtose stotyse fiksuojama sausio 10 d., o ledo sangrūdų trukmė trunka apie 8 dienas. Per visą tyrimo laikotarpį ankstyviausia ledo sangrūdų pradžia buvo užfiksuota spalio 30 d. (Tatula – Trečionių VMS, 1979), o vėliausia – balandžio 14 d. (Mūša – Ustukių VMS, 2013).
4 pav. Klimato sąlygos prieš ledo sangrūdas
Pilotinės upių atkarpos modeliavimui
Projekte atrinktos dvi pilotinės upių atkarpos – Lėvens (nuo Pamarliškių iki Skaistgirių) ir Mūšos (nuo Gustonių iki Ustukių). Šios atkarpos buvo pasirinktos dėl ilgiausių stebėjimų laikotarpių ir reikšmingos sangrūdų įtakos aplinkai bei gyventojams. Remiantis šių upių istorinių duomenų analize, kuriamas koncepcinis ledo sangrūdų susidarymo ir potvynių modelis, kuris padės įvertinti pirminių ledo sangrūdų parametrų pokyčius, atsižvelgiant į klimato kaitos scenarijus.
Išvados ir tolesni žingsniai
ICEREG projektas yra svarbus žingsnis gerinant ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymą. Sukurti potvynių žemėlapiai ir koncepcinis modelis ne tik pagerins regionų atsparumą potvyniams, bet ir padės sukurti efektyvesnes ankstyvojo perspėjimo sistemas. Projekto rezultatai bus naudojami ne tik moksliniams tikslams, bet ir praktinėms potvynių prevencijos priemonėms plėtoti.
Tolesniame projekto etape bus atliekami išsamūs klimato kaitos scenarijų vertinimai, siekiant geriau suprasti ledo sangrūdų dinamiką ateityje ir užtikrinti, kad regionai būtų pasiruošę susidurti su kylančiais klimato iššūkiais.
Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Šių metų rugsėjo 30 d. – spalio 4 d. Wurzburge (Vokietija) vyko EUMETSAT kasmetinė konferencija, kurioje mokslininkai ir specialistai pristatė pranešimus, susijusius su meteorologinių palydovų galimybių tobulinimu bei duomenų praktiniu panaudojimu. Konferencijoje aptariami esminiai iššūkiai, vyksta diskusijos bei praktinės užduotys, o programa padalinta į sesijas pagal dalyvių poreikius ir interesus.
Šių metų konferencijos tema – „The Earth observations value chains for weather, climate and hydrosphere”. Renginio programa sudaryta iš 8 pagrindinių dalių, kuriose aptariamos temos nuo operatyvių atmosferos stebėjimų iki klimato kaitos vertinimo ir bendravimo su gelbėjimo tarnybomis bei kitais vartotojais. Ypatingai daug dėmesio skiriama naujausioms trečiosios kartos meteorologinio palydovo MTG galimybėms ir iššūkiams. Ypač didžiuojamasi, kad nuo rugsėjo pabaigos hidrometeorologai gali naudotis operatyviais MTG debesų fazės duomenimis per EUMETview portalą.
LHMT šiame renginyje atstovauja KTS specialistė Izolda Marcinonienė, kuri skaitė pranešimą „Flood monitoring from satellites and communication with emergency services“. Sesijos dalyvius ji supažindino su trimis stichinių potvynių atvejais Lietuvoje, aptarė juos lėmusias sinoptines situacijas bei perspėjimų perdavimo gelbėjimo tarnyboms ir žiniasklaidai praktiką. Pranešimo bendraautorius – Vesa Nietosvaara iš EUMETSAT organizacijos.
Konferencijoje dalyvauja ne tik specialistai iš Europos, bet ir iš Japonijos, JAV, Indijos, Pietų Korėjos bei Kinijos.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje dažniau pasirodo pranešimai apie kontrabandininkų siunčiamus krovinius, kuriems skraidinti pasitelkiami meteorologiniai balionai (pūslės). Jų visai nesunkiai galima įsigyti internete vos už keliasdešimt eurų. Nežiūrint to, meteorologiniai balionai kasdien visame pasaulyje naudojami atmosferos sąlygų skirtinguose aukščiuose nustatymui bei įvairiems moksliniams tyrimams.
Lietuvoje meteorologiniai balionai reguliariai, kiekvieną naktį (00:00 UTC laiku), leidžiami ir iš Kauno meteorologijos stoties. Na o vandeniliu užpildytas meteorologinis balionas iškelia pritvirtintą nedidelę baltą dėžutę – radiozondą (kuris sveria panašiai tiek kiek išmanusis telefonas). Šiuo prietaisu iki apatinio stratosferos sluoksnio (vidutiniškai iki 30 km aukščio, kur dėl išretėjusios atmosferos balionas labai išsipučia ir galiausiai sprogsta) atliekami meteorologiniai matavimai.
Radiozondas pririštas prie meteorologinio baliono Kauno MS fone. Aistės Vilutienės nuotr.
Radiozondai kildami į stratosferą matuoja atmosferos slėgį, oro temperatūrą, rasos taško temperatūrą, santykinę drėgmę, vėjo greitį ir kryptį. Atmosferos radiozondavimas labai svarbus norint sužinoti kokios sąlygos yra aukštai atmosferoje. Be reguliariai atliekamo radiozondavimo ir lėktuvų perduodančių svarbią meteorologinę informaciją orų prognozės būtų mažiau tikslios.
Lietuvoje atmosferos radiozondavimas atliekamas 1 kartą per parą. Nesunku paskaičiuoti, kad per metus paleidžiamos 365 tokios baltos dėžutės. Daugelis jų nukrenta iki 100–150 km atstumu aplink Kauną. Nemažą dalį jų surenka radiozondų ieškotojai, kuriems tai yra kaip netipinė pramoga – savotiškas geolokacinis žaidimas. 🙂
Jau kurį laiką visus radiozondus paženkliname specialiu lipduku sakančiu, jog tai yra nepavojingas meteorologinis prietaisas. Suradus tokį reikėtų saugiai išmesti arba neatlygintinai perduoti / atsiųsti mums: KAUNE: Kauno meteorologijos stotis. Adresas: Rapsų g. 5, Noreikiškių k., Kauno r. sav. LT-53367, tel. nr. +370 648 05759 VILNIUJE: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Adresas: Oršos g. 8, Vilnius LT-09300, tel. nr. +370 648 06572
Kiekvieną naktį vykdomo atmosferos radiozondavimo metu surinktą informaciją galite rasti čia. Na o kaip atrodo meteorologinio radiozondo paleidimas ir suradimas kviečiame pasižiūrėti Vilniaus universiteto radijo klubo šių metų kovą nufilmuotame ir paruoštame reportaže.
Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)
Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,8 °C (teigiama 4,0° anomalija) – tai pats šilčiausias rugsėjis nuo 1961 m. Šis rugsėjis buvo 0,3°C šiltesnis už iki šiol šilčiausią praėjusių metų rugsėjį (2023 m., 16,5 °C), trečioje vietoje liko 1975 m. rugsėjis su 14,9 °C.
Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje dalyje, 15,6–16,0 °C (teigiama 3,1° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 16–17 °C (teigiama 3,7–4,5° anomalija), vakariniame–pietvakariniame pakraštyje ir dalyje centrinių rajonų 17–18 °C (teigiama 3,4–4,8° anomalija), Kuršių nerijoje ir Ventės rage – 18,0–18,3 °C (teigiama 3,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 26,5–30,8 °C, žemiausia nukrito iki -2,1… 3,8 °C, Nidoje 7,0 °C, Ventėje 5,9 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 3 d. Druskininkuose 30,8 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Parų rekordai šį mėnesį pasiekti dar 6 dienas: 4 d. 30,5 °C (Pakruojis), 5 d. 29,5 °C (Marijampolė), 8 d. 29,0 °C (Klaipėda), 16 d. 27,9 °C (Jonava), 17 d. 29,1 °C (Kretinga) ir 24 d. 26,5 °C (Druskininkai). Vėsiausia buvo 30-os naktį Kazlų Rūdoje, -2,1 °C.
Rugsėjo 3 ir 4 dienomis vietomis fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis1, daugiausia pietinėje Lietuvos dalyje.
Mėnesio pabaigoje buvo fiksuotos ir pirmosios šalnos – rugsėjo 29 d. Skuodo ir Tauragės AMS 5 cm aukštyje, o rugsėjo 30 d. – didžiojoje šalies dalyje 5 cm ir 1,5 m aukštyje. Rugsėjo 30 d. žemiausia oro temperatūra 1,5 m ir 5 cm aukštyje buvo fiksuota Kazlų Rūdos AMS – atitinkamai -2,1 °C ir -5,4 °C.
Visoje šalyje rugsėjo 28–29 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15°C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai 25 dienomis vėliau lyginant su SKN.
1 pav. Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra
Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 38,2 mm (0,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 19–40 mm (0,35–0,7 SKN). Rytiniame pakraštyje, Alytaus–Biržų ruože ir dalyje Žemaitijos registruota 40–60 mm kritulių (0,4–1,0 SKN), šiaurės vakarinėje dalyje ir Panevėžio apylinkėse – 60–80 mm (0,7–1,5 SKN), didžiausias kritulių kiekis registruotas Kretingos apylinkėse, 80–91 mm (1,1 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Druskininkuose, 19,3 mm, daugiausiai – Kretingoje, 90,1 mm. Vietomis 2, 10, 12–14, 27 ir 28 d. fiksuoti pavojingo lietaus1 atvejai, daugiausiai prilijo rugsėjo 12 d. Švenčionyse (45 mm/12 val.).
Rugsėjo mėnesio pradžioje kai kuriose Vilniaus r., Kėdainių, Alytaus, Lazdijų, Švenčionių r. sav. teritorijų, bei dalyje Marijampolės, Vilkaviškio sav. ir visoje Kalvarijų sav. teritorijų pradėtas fiksuoti sausringas3 laikotarpis. Pirmojo dešimtadienio paskutinę dieną sausringas laikotarpis buvo fiksuojamas ir toliau – išplito ir dar kitose Alytaus ir Vilniaus r. sav., bei pradėta fiksuoti Alytaus m. sav., dalyje Anykščių, Raseinių, Šalčininkų, Ukmergės r. sav. teritorijų. Antrojo dešimtadienio pradžioje sausringas laikotarpis plito toliau– buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Biržų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Širvintų, Telšių, Trakų, Utenos, Vilniaus m. savivaldybių teritorijose. Taip pat toliau laikėsi arba plito Alytaus, Alytaus m., Anykščių, Kalvarijų, Kėdainių, Lazdijų, Marijampolės, Raseinių, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijose. Tačiau dar neįpusėjus dešimtadieniui, sausringas laikotarpis pradėjo trauktis ir šio dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuojamas visoje Rokiškio r. ir Kalvarijų sav. ir kai kuriose Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Lazdijų, Širvintų, Vilniaus r. sav. teritorijose. Trečiojo šio mėnesio dešimtadienį buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – sausra4 augalų vegetacijos laikotarpiu. Jau rugsėjo 21 d. sausra buvo pradėta fiksuoti visoje Kalvarijų savivaldybėje, vėliau prasidėjo ir kai kuriose Alytaus, Lazdijų r. sav. , visoje Rokiškio r. sav. ir kai kuriose Vilkaviškio r., Marijampolės sav. seniūnijų. Didžiausias sausros pikas per šį dešimtadienį buvo pasiektas rugsėjo 26–27 d., kai buvo apėmę visą Rokiškio r., Vilniaus m. ir Kalvarijos sav. teritoriją, bei kai kurias Anykščių, Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Lazdijų, Marijampolės, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijas. Rugsėjo mėnesio pabaigoje sausra toliau buvo fiksuojama visoje Rokiškio r., Vilniaus m. ir Kalvarijų sav., ir kai kuriose Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų, Trakų, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijų. Taip pat paskutinėmis šio dešimtadienio dienomis kai kuriose Vilkaviškio r., Prienų r., Marijampolės, Lazdijų r. ir Alytaus r. sav. teritorijose bei visoje Druskininkų sav. pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis.
2 pav. Rugsėjo mėnesio kritulių kiekis
Rugsėjo mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 245,6 val. (1,4 SKN) – ilgiau rugsėjo mėnesį Saulė švietė tik pernai, 2023 m. – 256,6 val.
Šį mėnesį ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje (261,2 val.), trumpiausiai – Klaipėdoje, 225,0 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugsėjo mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 12,3–19,8 m/s, Ventėje 22,1 m/s, Šventojoje 21,0 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 23–30 °C, žemiausia krito iki 6–10 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–25 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 9–12 °C.
Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI (2,4) buvo 0,2 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Rugsėjo aukščiausia UVI reikšmė (3,5) buvo fiksuota 1 d., o žemiausia (0,9) – 13 d. (nuokrypis nuo daugiamečio šios paros vidurkio -2,0).
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugsėjo mėnesį
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugsėjo mėnesio vidurkis (295 DU5) išmatuotas Kauno MS buvo vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (305 DU). Šio mėnesio 13, 23 ir 25–30 d. vyravo teigiamų nuokrypių tendencija nuo daugiamečio vidurkio, o likusiomis – neigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė buvo išmatuota 30 d. – 326 DU, ji buvo 3 % didesnė už daugiametę vidutinę maksimalią rugsėjo mėnesio reikšmę (318 DU), tačiau absoliučios rugsėjo mėnesio maksimalios reikšmės 396 DU (1999-09-01) neviršijo. Mažiausia reikšmė registruota 19 d. – 274 DU, ji buvo 6 % mažesnė už daugiametę vidutinę minimalią rugsėjo mėnesio reikšmę (292 DU), tačiau viršijo absoliutų rugsėjo mėnesio minimumą (237 DU, 1993-09-24).
5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS rugsėjo mėnesį
Rugsėjo mėnesį vandens lygis svyravo nuo 1–59 cm žemiau (daugiausia vakariniai ir pietvakariniai rajonai) iki 1–22 cm aukščiau vidutinio daugiamečio rugsėjo mėnesio vandens lygio.
Vyraujant šiltiems ir sausiems orams, nuo rugsėjo 10 d. šalies upėse pradėtas stebėti žymus vandeningumo sumažėjimas, vandens lygiai upėse buvo mažesni nei žemiausias daugiametis vidutinis vandens lygis – susidariusios sąlygos atitiko hidrologinės sausros kriterijus.
Pakutinę mėnesio dieną hidrologinė sausra šalyje stebėta lokaliai: stočių su hidrologine sausra skaičius siekė 13 VMS, 14 – oje situacija buvo artima hidrologinei sausrai (nacionaliniu mastu hidrologinė sausra skelbiama stočių skaičiui pasiekus 24 VMS).
Gamtosauginiai vandens debitai pirmąjį rudens mėnesį buvo pasiekti Nemune ties Druskininkais (rugsėjo 9–15, 25–30 d.), Svyloje ties Guntauninkais (rugsėjo 9 d.), Mituvoje ties Žindaičiais (rusėjo 17 d.), Ūloje ties Zervynomis (rugsėjo 5 d.), Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu (rugsėjo 12 d.), Šešuvyje ties Skirgailais (rugsėjo 11 d.), Upitoje ties Eidukais (rugsėjo 9 d.), Bartuvoje ties Skuodu (rugsėjo 25 d.). Rugsėjo 23 d. gauta informacija ir apie išdžiūvusią Katros upę (Paramėlio VMS).
Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere daugiametį vidurkį viršijo 6 cm. Aukščiau vidutinės reikšmės vandens lygis vyravo ir ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 22 cm ir 17 cm.
Mėnesio pabaigoje, atvėsus orams, sparčiai vėso ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 10–17 °C, ežeruose – 13–19 °C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 12–15 °C.
6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį
7 pav. Rugsėjo mėnesio upių būklė
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
3 sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.
4 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5.
5 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,2 °C (teigiama 2,9° anomalija). Šiaurinėje pusėje, šiaurės rytinėje dalyje, pietrytiniame pakraštyje ir Kazlų Rūdos apylinkėse buvo 13–14 °C (teigiama 2,6–3,2° anomalija), Pietų Lietuvoje, vakariniame pakraštyje, išskyrus pamarį ie pajūrį 14–15 °C (teigiama 2,3–3,7° anomalija), pajūryje ir pamaryje, Kybartų bei Marijampolės apylinkėse 15–16 °C (teigiama 2,5–3,4° anomalija), Kuršių nerijoje – 16,1 °C (teigiama 2,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 21,5–26,5 °C, žemiausia nukrito iki -2,1… 3,9 °C, Nidoje ir Ventėje 5,9–7,0 °C. Šilčiausia buvo 24 dieną Druskininkuose, 26,5 °C – tai naujas šios dienos maksimalios oro temperatūros rekordas.
Šio dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuotos ir pirmosios šalnos – rugsėjo 29 d. Skuodo ir Tauragės AMS 5 cm aukštyje, o rugsėjo 30 d. – didžiojoje šalies dalyje 5 cm ir 1,5 m aukštyje.Rugsėjo 30 d. žemiausia oro temperatūra 1,5 m ir 5 cm aukštyje buvo fiksuota Kazlų Rūdos AMS – atitinkamai -2,1 °C ir -5,4 °C.
Visoje šalyje rugsėjo 28–29 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15°C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai 25 dienomis vėliau lyginant su SKN.
1 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį rugsėjo dešimtadienį buvo apie 11,0 mm (2/3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–0,7 SKN). Gausiau palijo šiaurės vakarinėje dalyje (išskyrus arčiau akraščio esančius rajonus) ir Druskininkuose, 10–20 mm (0,5–1,4 SKN), pajūryje ir arčiau šiaurės vakarinio pakraščio 20–41 mm (1,2–1,9 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Kybartuose (1,1 mm), Dūkšte ir Utenoje (po 1,4 mm), daugiausiai – Kretingoje (40,4 mm) ir Skuode (39,3 mm). Rugsėjo 27–28 d. vietomis Žemaitijoje registruoti pavojingi lietūs1.
Trečiojo dešimtadienio pradžioje kai kuriose savivaldybėse prasidėjo stichinis meteorologinis reiškinys – sausra2 augalų vegetacijos laikotarpiu. Pirmiausia, rugsėjo 21 d. ji buvo pradėta fiksuoti visoje Kalvarijų savivaldybėje, vėliau prasidėjo ir kai kuriose Alytaus, Lazdijų r. sav. , visoje Rokiškio r. sav. ir dalyje Vilkaviškio r., Marijampolės sav. seniūnijų. Didžiausias sausros pikas per šį dešimtadienį buvo pasiektas rugsėjo 26–27 d., kai buvo apėmę visą Rokiškio r., Vilniaus m. ir Kalvarijos sav. teritoriją, bei kai kurias Anykščių, Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Lazdijų, Marijampolės, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijas. Dešimtadienio pabaigoje sausra toliau buvo fiksuojama visoje Rokiškio r., Vilniaus m. ir Kalvarijų sav., ir kai kuriose Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų, Trakų, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijų. Taip pat paskutinėmis šio dešimtadienio dienomis dalyje Vilkaviškio r., Prienų r., Marijampolės, Lazdijų r. ir Alytaus r. sav. teritorijose bei visoje Druskininkų sav. pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis.
2 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo trečiąjį dešimtadienį buvo apie 69,3 val. (1,3 SKN): nuo 55,4 val. Dūkšte iki 81,7 val. Šilutėje (3 pav.).
3 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–17 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 19–24 °C, žemiausia krito iki 6–10 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–21 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 9–12 °C.
Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos UV indekso reikšmės, vidutiniškai 0,1 UVI mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 2,4 buvo fiksuojama 21 d., mažiausia – 1,6 26 ir 29-30 d.
Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 305 DU3, vidutiniškai 2 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (298 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 326 DU fiksuota 30 d., o mažiausia – 277 DU 21 d. Šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių atitinkamai buvo 10 % ir -9 %.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Šių metų rugsėjis buvo šilčiausias per visą instrumentinių stebėjimų istoriją Lietuvoje (t. y. mažiausiai nuo 1961 m., o Vilniuje – nuo pat 1778 m.)! Vidutinė mėnesio oro temperatūra Lietuvoje siekė net 16,8 °C (arba 4 laipsniais šilčiau nei vidutiniškai). 2023 m. rugsėjis (16,5 °C) liko antroje vietoje, o 1975 m. rugsėjis (14,9 °C) – trečioje vietoje.
Tiek pernai, tiek šiemet rugsėjį netrūko naujų šilumos rekordų. 2023 metais per visą mėnesį buvo užfiksuoti šeši aukščiausios paros oro temperatūros rekordai, o šiemet – dar daugiau, net septyni. Be to, pasitaikė dar keletas dienų, kai iki naujo rekordo išmatavimo pritrūko labai nedaug.
Meteorologinė vasara 2023 m. baigėsi rekordiškai vėlai, net spalio 4–5 d. Na o šiemet jos pabaiga įvyko truputį anksčiau, rugsėjo 28–29 dienomis (arba 3,5 sav. vėliau nei vidutiniškai). Primename, jog vidutinė (1991–2020 m. laikotarpio) meteorologinės vasaros pabaiga yra rugsėjo 4 d.
Grafike – vidutinė oro temperatūra Lietuvoje 1991–2020 m. laikotarpiu, 2023 ir 2024 m. rugsėjį. Atkreipkite dėmesį, jog beveik visos 2023 ir 2024 m. rugsėjų dienos buvo šiltesnės už daugiametį vidurkį. Vidutinė paros oro temperatūra neretai atitiko net vidurvasariui būdingas reikšmes.
