Mėnuo: 2024 lapkričio

Sekmadienį Azerbaidžane pasibaigusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) po ilgų derybų pasiektas susitarimas dėl besivystančių šalių tarptautinio klimato kaitos finansavimo tikslo po 2025 m., patvirtintos anglies dioksido rinkos mechanizmų taisyklės  bei pasiekta pažangos dėl prisitaikymo prie klimato kaitos vertinimo rodiklių. 

„Šiame susitikime pritrūko šalių vienybės priimti sprendimus ir susitarti dėl  konkrečių priemonių klimato kaitos švelninimo užmojams padidinti siekiant atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Privalome suprasti, kad šiandien nesutariant dėl ambicingų klimato kaitos švelninimo sprendimų papildomų tarptautinio klimato kaitos finansavimo lėšų poreikis besivystančioms  šalims vis augs, o pati klimato kaitos problema nebus efektyviai sprendžiama“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Nuo kitų metų išsivysčiusios šalys kasmet besivystančioms šalims skirs mažiausiai 300 mlrd. JAV dolerių viešųjų ir privataus sektoriaus lėšų, t. y. trigubai daugiau negu iki šiol. Šios lėšos padės besivystančioms šalims apsaugoti savo gyventojus ir ekonomiką nuo klimato nelaimių bei skatins darnias investicijas į švarios energijos gamybą. Taip pat iki 2035 m. tarptautiniam klimato kaitos finansavimui visos šalys iš visų galimų finansavimo šaltinių per metus mobilizuos 1,3 trln. JAV dolerių.

Besivystančios šalys, norėsiančios pasinaudoti šia parama, turės atitikti nustatytus kriterijus. Pirmiausia, jos privalės parengti detalius nacionalinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo planus bei rodiklius, kurie bus nuolat peržiūrimi tarptautinių institucijų. Finansavimo skaidrumas taip pat bus griežtai prižiūrimas – gautos lėšos turės būti naudojamos darnioms investicijoms  pagal aplinkosauginio vientisumo principus. Be to, šalys turės skatinti vietos gyventojus dalyvauti kuriant ir įgyvendinant šiuos projektus. 

ES ir jos valstybės narės išlieka didžiausios tarptautinio klimato kaitos finansavimo donorės: 2023 m. ES indėlis į metinį 100 mlrd. JAV dolerių tarptautinio finansavimo tikslą sudarė trečdalį visų lėšų. 

Lietuva didina darnias investicijas į žaliąją infrastruktūrą savanoriškai prisidėdama prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo. Kasmet didinama parama Lietuvos įmonėms, įgyvendinančioms projektus besivystančiose šalyse. Mūsų šalis 2014–2023 m. klimato kaitos švelninimo dvišaliams projektams šiose valstybėse skyrė 7,9 mln. eurų iš valstybės biudžeto Klimato kaitos programos, o 4,95 mln. eurų sudarė privačios Lietuvos įmonių lėšos dvišaliams projektams įgyvendinti. Didžiausią dėmesį Lietuva skiria dvišaliams projektams Rytų partnerystės šalyse, nuo 2022 m. parama skiriama ir karo niokojamoje Ukrainoje saulės elektrinėms įrengti.

Po dešimtmetį trukusių diskusijų COP29 pavyko patvirtinti tarptautinės anglies dioksido rinkos mechanizmų taisykles. Šalys galutinai susitarė dėl pagrindinių principų, užtikrinsiančių anglies dioksido rinkos veikimą pagal Paryžiaus susitarimą.

COP29 metu oficialiai įtvirtintas „Baku prisitaikymo veiksmų planas“, kuris padės įvertinti globalaus prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo vykdymą ir reikalingus pokyčius ne tik prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, bet ir užtikrinti ilgalaikį atsparumą.

Tačiau COP29 nepavyko pasiekti reikšmingų susitarimų dėl klimato kaitos švelninimo. Europos Sąjunga ir kitos pažangios šalys siekė įtvirtinti konkrečius bendros pažangos vertinimo sprendimo, kuris buvo patvirtintas pernai Dubajuje vykusioje COP28 konferencijoje, įgyvendinimo veiksmus: palaipsniui mažinti iškastinio kuro vartojimą, atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui, patrigubinti atsinaujinančios energijos pajėgumus pasaulyje ir iki 2030 m. padvigubinti pasaulio vidutinį metinį energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau COP29 sprendimo tekste pateikta tik nuoroda į praėjusių metų sprendimą, be konkrečių nuostatų dėl iškastinio kuro atsisakymo.Taip pat pateiktas raginimas visoms šalims pateikti naujus nacionaliniu lygiu įpareigojančių veiksmus 2025 metams siekiant išlaikyti 1,5°C globalios temperatūros nepadidėjimo tikslą.

Informacijos šaltinis: JT klimato kaitos konferencijos sprendimai: besivystančioms šalims bus skirta trigubai didesnė parama kovai su klimato kaita – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

2008 metų lapkričio 25 d. Nidos ir jos apylinkių gyventojai atsibudo kone palaidoti po stora sniego danga. Drėgno sniego buvo tiek daug, kad rytą kai kurie gyventojai sunkiai atidarė savo namų duris. Eismas buvo paralyžiuotas, autobusai į Smiltynę bent iki pietų neišvažiavo iš vietinės autobusų stoties.

Viso to kaltininkas – ties pajūriu lėtai besisukiojęs nedidelis žemo slėgio sūkurys. Ciklono vėjas šaltoje oro masėje virš sąlyginai šiltos Baltijos jūros vandens lėmė intensyvų sniego debesų formavimąsi. Būtent šis reiškinys sukėlė katastrofinį meteorologinį reiškinį – labai smarkų snygį (kai per ≤12 valandų iškrinta >30 mm kritulių ir sniego danga padidėja >30 cm).

Remiantis Nidos meteorologijos stoties duomenimis, iškrito net 66 mm kritulių per 12 val. ir per trumpą laikotarpį susiformavo net 45 cm storio sniego danga. Smarkiausiai snigo vėlai vakare: nuo 20 iki 23 val. sniego danga (per 3 val.) padidėjo 20 centimetrų, o per parą – net 36 cm. Tiek daug sniego per parą nebuvo iškritę bent jau nuo 1936 metų.

Žemėlapyje – sniego dangos storis (cm) 2008 m. lapkričio 25-osios rytą. Juoda ir tamsiai mėlyna spalva pažymėtos teritorijos kuriose susidarė storiausia sniego danga.

Taip pat labai gausiai pasnigo Ventėje (Šilutės r.) – 40 cm, o Šilutėje ir Laukuvoje (Šilalės r.) sniego dangos storis siekė 25–30 cm. Tuo tarpu, didesnėje Lietuvos dalyje sniego buvo daug mažiau: Vilniuje – 3, Kaune – 1, Klaipėdoje – 7, Šiauliuose – 13, Panevėžyje – 3 cm.

Įdomu dar ir tai, kad lapkričio 24 d. vakare sningant griaudėjo perkūnija. Šis reiškinys laikomas retu ir ypatingas tuo, jog dėl sniego perkūnuojant aplinka akimirkai labai ryškiai nušvinta (daug ryškiau nei vasaros naktį). Taip pat griaustinio garsas būna duslesnis dėl ant žemės paviršiaus esančio ir iš dangaus gausiai krentančio sniego. Tokį reiškinį užfiksuoti ar savo akimis pamatyti siekia dažnas audrų medžiotojas ir atmosferos specialistas.

Katastrofinio snygio apimtos Nidos vaizdai. Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nuotraukos.

Nuotraukose galite matyti storu sniego sluoksniu padengtus kelius, nulinkusius medžius ir nulaužtas jų šakas. Remiantis Nidos girininkijos duomenimis sniegas išvertė ir išlaužė daugiau kaip 1000 m³ medžių.

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika

Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. Štai, prieš 128 metus, 1896 m. lapkričio 17 d., užšalo Nemunas. Pučiant vakarų vėjui temperatūra krito iki -12,5 °C (-10 °R) ir upė pasidengė ledu.

Iliustracijoje – iškarpa iš leidinio – Mūsų senovė, kn. 2 (1921), 75–76 psl. Pastaba: Réaumur laipsnių perskaičiavimo į Celsijaus laipsnius formulė yra °C = 1.25 × °R

Kad prieš 128 metus buvo neįprastai šalta atskleidžia ir mūsų turimi Vilniaus (bei Klaipėdos) vidutinės oro temperatūros duomenys. 1896 metų lapkritis sostinėje buvo vienas šalčiausių per beveik 250 metų oro temperatūros stebėjimų istoriją (Klaipėdoje – tarp dešimties šalčiausių per 144 metus). Tuomet vidutinė mėnesio oro temperatūra Vilniuje buvo žiemiška ir siekė -2,4 °C (1991–2020 m. lapkričio mėn. vidurkis yra +1,8 °C, t. y. net 4,2 laipsnio daugiau). Lyginant su šių laikų vidurkiais, labai šaltas buvo ir po to sekęs gruodis (-5 °C) bei sausis (-8,2 °C). Paskutinį kartą ypač šalti lapkričiai Lietuvoje buvo pasitaikę 1993 ir 1998 metais.

Dėl šaltesnių ir ilgesnių žiemų kovas seniau dažnai buvo ne pavasario, o žiemos mėnuo. Tai parodo ne tik oro temperatūros stebėjimų istorija, tačiau ir užfiksuotos datos, kuomet Nemunas pradėdavo vaduotis nuo jį sukausčiusio ledo. XIX a. pabaigoje upės srovė ledus išnešdavo tik kovo viduryje ar pabaigoje. Kartais dėl susidariusių ledo sangrūdų kildavo labai stiprūs potvyniai, o šių laikotarpis nusitęsdavo iki pat balandžio pabaigos.

Nuotraukoje – ledo sangrūda Latvijoje 2023 m. sausio mėnesį.

Šiais laikais ledo reiškiniai išnyksta kur kas anksčiau, tačiau rizika, nors ir gerokai mažesnė, išlieka. Problemos rimtumą gerai parodė kaimyninės Latvijos pavyzdys. 2023 m. dėl ledo sangrūdų įvyko didžiausias per keturis dešimtmečius potvynis. Gera žinia, jog šiuo metu, įgyvendinant ICEREG projektą, Lietuvoje ir Latvijoje intensyviau tyrinėjamos sangrūdos. Pasibaigus projektui tikimasi, jog ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Projekto svetainė: https://www.meteo.lt/istaiga/administracine-informacija/projektai/icereg-projektas/

Pirmasis sniegas Lietuvos teritorijoje iškrinta ne vienu metu. Anksčiausiai jis pasirodo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje (vidutiniškai – spalio pabaigoje), o vėliausiai pajūryje (vidutiniškai – lapkričio viduryje). Nežiūrint to, tarp skirtingų metų būna nemaži svyravimai, nes viskas priklauso nuo orų ir atmosferos cirkuliacijos pobūdžio. Kartais pirmasis sniegas pasirodo dar spalio pirmoje pusėje (taip nutiko 2023 m.), o kartais tik lapkričio antroje pusėje ar dar vėliau (pvz. 2020 m.).

Sniego dangos susidarymo (kaip ir pirmojo sniego pasirodymo) data kasmet yra nevienoda ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau 0 °C (t. y. beveik sutampa su meteorologinės žiemos pradžia). Anksčiausiai sniego danga pasirodo šiaurės rytiniuose rajonuose – lapkričio antroje pusėje, o vėliausiai pajūryje – gruodžio pirmoje pusėje. Vis dėlto, pastovi sniego danga susidaro dar vėliau, po 3–4 savaičių. Be to, šiais laikais vis dažniau būna metų, kai pajūryje pastovi sniego danga iš viso nesusidaro.

📌Pastovia yra laikoma sniego danga, kuri išsilaiko mėnesį su ne ilgesnėmis kaip trijų dienų pertraukomis. Prieš vienos dienos pertrauką sniegas turi būti gulėjęs ne trumpiau kaip 5 dienas, o prieš 2–3 dienų pertrauką – ne trumpiau kaip 10 dienų.

Dėl klimato šiltėjimo žiemos Lietuvoje trumpėja, todėl mažėja ir dienų su sniego danga (1 cm ir daugiau) skaičius. 1961–1990 m. laikotarpiu buvo net 85 tokios dienos, o 1991–2020 m. – 64 dienos (t. y. sumažėjo ketvirtadaliu). Dabartinėmis klimato sąlygomis daugiausiai dienų su sniego danga būna Žemaičių aukštumoje, Šiaurės rytų ir Pietryčių Lietuvoje (apie 70–78 dienos), o mažiausiai – Nidoje, Klaipėdoje ir Kybartuose (46–47 dienos).

📌Anksčiausiai pirmasis sniegas yra kritęs 1972 m. rugsėjo 28–29 d., tuomet žiemiški krituliai trumpam nuklojo Panevėžio apylinkes. Na o anksčiausiai pastovi sniego danga buvo susidariusi 1956 m. spalio 29 d. Švenčionyse, Vilniuje, Varėnoje, Lazdijuose.

Vidutinius 1991–2020 m. laikotarpio sniego duomenis galite patyrinėti čia:
Sniego dangos storis ir dienų su sniego danga skaičius (SKN, 1991–2020 m.)

Kaip dėl klimato kaitos keičiasi dienų skaičius su sniego danga ir kiti parametrai galite pasiskaityti čia:
Lietuvos_klimato_pokyciu_vertinimas_lyginant_klimato_normas.pdf

Informuojame, kad LHMT, bendradarbiaudama su Valstybės duomenų agentūros specialistais, atvėrė dar vieną duomenų rinkinį Lietuvos atvirų duomenų portale – „Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos registruoti žydinčių augalų fenologiniai tarpsniai Lietuvoje“. Rinkinys buvo atvertas reaguojant į išreikštą poreikį bei Tarnybos tolesnį nuoseklų judėjimą link didesnio duomenų atvėrimo visuomenei.

Duomenų rinkinyje pateikiami duomenys apie Lietuvoje žydinčių augalų fenologinių tarpsnių stebėjimą. Viena rinkinio eilutė atitinka tam tikro augalo vieną fenologinio tarpsnio fazę konkrečią dieną. Vienoje eilutėje esančius duomenis sudaro: augalo pavadinimas, fenologinio tarpsnio fazė, stebėjimo data, stebėjimo stoties pavadinimas ir koordinatės, duomenų gavimo į LHMT informacinę sistemą data. Fazės kodo ir fazės stadijos kodo stulpelių pora nurodo konkretų fazės pavadinimą, kuris gaunamas iš fazių klasifikatoriaus.

Pateikiama informacija apie įvairius augalus: nuo pumpurų ir pirmųjų lapų išsiskleidimo, žydėjimo pradžios, sėklų, vaisių pribrendimo, vaisių susiformavimo iki lapų kritimo pradžios, žydėjimo pabaigos, lapų kritimo pabaigos ir t. t. Kol kas fenologinė informacija prieinama už praėjusius tris metus (t. y. nuo 2021 m. birželio), kadangi tik tuomet ji pradėta operatyviai pradėta rinkti iš stebėtojų.

Duomenų rinkinį rasite čia: (Atnaujinimo dažnumas: kasdien. Formatas: Saugyklos API).

Taip pat primename, kad meteo.lt API šiemet buvo pradėti teikti papildomų meteorologijos stočių stebėjimų duomenys. Vietoje buvusių 18, surasite net 52 meteorologijos stotis. Teikiami kiekvienos dienos valandiniai oro temperatūros, vėjo greičio, gūsių ir krypties bei debesuotumo, atmosferos slėgio, santykinio oro drėgnio, kritulių kiekio ir orų sąlygų duomenys. Taip pat rasite valandinius vandens lygio ir temperatūros duomenis beveik iš šimto vandens matavimų stočių. Be hidrologinių, atverti ir orų prognozių duomenys.

Detalesnes instrukcijas apie duomenis ir jų naudojimą rasite svetainėje api.meteo.lt. Taip pat, atvertus duomenis peržiūrėti ir parsisiųsti galite čia. Na o kitokius hidrometeorologinių duomenų rinkinius rasite čia (žiūrėti puslapio apačioje).

NEŽINANTIEMS KAS YRA API: meteo.lt API (angl. Application Programming Interface) įgalina gauti ir naudotis viešai teikiamais LHMT meteorologijos ir vandens matavimo stotyse išmatuotais duomenimis bei sudarytomis skaitmeninėmis orų prognozėmis. Naudodamiesi meteo.lt API, galite integruoti mūsų teikiamus meteorologinius duomenis į savo kuriamas programas.

Anot Ispanijos meteorologų, spalio 29 d. (antradienį) per aštuonias valandas kai kuriose Valensijos dalyse iškrito metinis lietaus kiekis (491 mm). Dėl liūčių daug teritorijų buvo užtvindytos, kilo nuošliaužos, pastatų griūtis. Ypač nukentėjo Turijos upės slėnis – po 1957 m. buvusio panašaus Valensijos potvynio buvo įrengta nauja Turijos upės vaga, kad būtų apsaugotas Valensijos miestas, tačiau dėl to vanduo nusiaubė kitas piečiau esančias gyvenvietes. Buvo sustabdytas traukinių ir lėktuvų eismas Valensijos kryptimi, užlieti ir užkimšti link Valensijos vedantys greitkeliai. Nelaimės metu žuvo mažiausiai 215 žmonių, daug dingusių be žinios. Padaryta milžiniška materialinė žala.

Žemėlapyje – kritulių kiekis spalio 29 d. iškritęs Valensijos regione ir Sentinel3 palydovo spalio 30 d. užfiksuotas vaizdas, kuriame matomos smarkaus lietaus į Viduržemio jūrą išplautos nuosėdos. Šaltiniai: WMO, AEMET, Copernicus.

Nors žiniasklaidoje buvo minimas potvynis, tačiau mūsų regiono hidrologai kalbėdami apie potvynius paprastai turi galvoje kasmet beveik tuo pačiu metu pasikartojančius vandens lygio pakilimus. Lietuvoje potvyniais vadinami žiemos sniego ir ledo tirpsmo sukelti vandens lygio pakilimai, kurie (kol dar būdavo stabiliau šaltos žiemos) dažniausiai prasidėdavo antroje kovo pusėje ir baigdavosi balandžio antroje pusėje. Šiais laikais potvynių vis dažniau sulaukiame dar net kalendorinei žiemai nepasibaigus.

Tuo tarpu Ispanijoje nutikęs atvejis atitiktų poplūdžio (angl. flash floods) apibrėžimą. Poplūdis yra staigus, trumpalaikis vandens lygio pakilimas upėje, kurį sukelia gausūs krituliai. Poplūdžiai gali kartotis keletą kartų per metus. Priklausomai nuo lietaus intensyvumo ir trukmės, poplūdžiai gali apimti mažas arba dideles teritorijas. Liūčių sukelti poplūdžiai formuojasi labai greitai, vandens lygis staigiai kyla. Priklausomai nuo kritulių pobūdžio ir kiekio, poplūdis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.

Poplūdžiai, kaip ir potvyniai, gali kelti grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui. Stiprus poplūdis gali užtvindyti šalia upės esančias teritorijas ir objektus, sutrikdyti elektros tiekimą, apsemti kelius. Poplūdžiai – gana sunkiai prognozuojami, todėl, prasidėjus ilgalaikiams lietums, vertėtų sekti hidrologinę informaciją, ypač atsižvelgiant į upių vandens lygio kilimą. Paskutinis žymesnis poplūdis Lietuvoje stebėtas rugpjūčio pradžioje, po liepos pabaigoje praslinkusios drėgnos audros.

Kitas pavojingas reiškinys sukeliantis staigų vandens kilimą upėje yra ledo sangrūdos. Šios susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta, tad dėl ledo kamščių gali kilti labai didelis potvynis. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi. Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui.

Nuotraukose viršuje – smarkios liūties padariniai Ispanijoje ir rudeninio poplūdžio metu patvinusi upė Vakarų Lietuvoje. Nuotraukose apačioje – pavasarinis potvynis Nemuno deltoje ir ledo sangrūdų sukeltas potvynis Latvijoje.

Gera žinia, jog pastarasis reiškinys šiuo metu intensyviau tyrinėjamas įgyvendinant ICEREG projektą. Pasibaigus projektui tikimasi, jog ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Projekto svetainė: https://www.meteo.lt/istaiga/administracine-informacija/projektai/icereg-projektas/