Mėnuo: 2024 gruodžio

2024-12-19 | Bauskėje įvyko ICEREG projekto ekspertų susitikimas

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

2024 m. lapkričio gale Lietuvos hidrometeoroligijos tarnybos (LHMT) specialistų grupė svečiavosi pas kaimynus Latvijoje, kur Bauskės pilyje įvyko projekto „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (akronimas – ICEREG) ekspertų susitikimas. Jo metu aptarta klimato kaitos įtaka ledo sangrūdų sukeliamiems potvyniams, pristatyti klimato ir hidrologinio modeliavimo rezultatai, diskutuota apie konceptinio modelio kūrimą, duomenų analizės metodus bei potvynių rizikos žemėlapių kūrimą. Ekspertai taip pat aptarė būsimus darbus, siekiant užtikrinti projekto tikslų įgyvendinimą.

Iš susitikime dalyvavusių LHMT atstovų trumpą pranešimą „Climate change modelling results (Lithuania)“ pristatė ir savo įžvalgomis pasidalino klimatologijos ekspertė dr. Viktorija Mačiulytė.

Nuotraukose – akimirkos iš vykusio ekspertų susitikimo. Susitikime dalyvavo penki LHMT specialistai: Juozas Šimkus (projekto vadovas), klimatologijos ekspertai dr. Donatas Valiukas ir dr. Viktorija Mačiulytė bei hidrologijos ekspertės – Ramutė Bataitienė, Indrė Venciuvienė ir Janina Brastovickytė – Stankevič.

Be darbinio susitikimo svečiai dar susipažino ir su restauruota Bauskės pilimi. Ši buvo pradėta statyti dar XV a. viduryje, kai Vokiečių ordinas, pabūgęs sustiprėjusios Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pradėjo stiprinti savo valstybės pietines sienas. Būtent vienoje iš šios istorinės pilies salių ir įvyko ICEREG projekto darbinis susitikimas.

Nuotraukose – Latvijoje esančios Bauskės pilies kiemas ir apylinkių vaizdai žvelgiant iš bokšto.


Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

Projekto svetainė: https://www.meteo.lt/istaiga/administracine-informacija/projektai/icereg-projektas/

2024-12-18 | Parengta 2024 m. Lietuvos agroklimato apžvalga

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Metai jau baigiasi, todėl pradedame 2024 m. apžvalgų seriją. Pirmoji – apie Lietuvos agroklimatines sąlygas. Pateikta informacija gali būti aktuali ūkininkaujantiems ar užsiimantiems sodininkyste.

Žemiau – pateikiama 2024 metų Lietuvos agroklimato apžvalga, kurią parengė LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus specialistai.

Vegetacijos laikotarpis Lietuvoje 2024 m. prasidėjo vidutiniškai 11 dienų anksčiau, nei SKN (1991–2020 m. standartinė klimato norma). Visoje šalyje jis prasidėjo kovo 26–27 dienomis, todėl priklausomai nuo vietovės, vegetacija prasidėjo nuo 8 iki 20 dienų anksčiau, nei SKN. Lietuvoje vegetacijos laikotarpis pasibaigė vidutiniškai 17 dienų vėliau, nei SKN. Didžiojoje šalies dalyje vegetacija pasibaigė lapkričio 9–10 dienomis, tačiau pajūryje ir pamaryje ji užsitęsė iki lapkričio 19 dienos. Nors pajūryje vegetacijos laikotarpis pasibaigė 9–10 dienų vėliau, nei kitur šalyje, tačiau ten vegetacijos pabaiga buvo artimiausia SKN (pasibaigė 2–4 dienom vėliau, nei SKN). Pietvakarių Lietuva taip pat pasižymėjo mažesniu vegetacijos pabaigos nuokrypiu nuo SKN (pasibaigė 6–8 dienom vėliau, nei SKN). Tačiau likusioje Lietuvos dalyje vegetacijos laikotarpis pasibaigė gerokai vėliau, nei įprastai (pasibaigė 12–19 dienų vėliau, nei SKN) (1 lentelė).


1 lentelė. Vegetacijos laikotarpio pradžios ir pabaigos datos skirtingose vietovėse 2024 m.

VietovėPradžios dataPabaigos data
Akmenė2024-03-272024-11-09
Alytus2024-03-272024-11-09
Anykščiai2024-03-272024-11-10
Birštonas2024-03-272024-11-09
Biržai2024-03-262024-11-09
Dotnuva2024-03-272024-11-09
Druskininkai2024-03-272024-11-09
Dūkštas2024-03-272024-11-10
Elektrėnai2024-03-272024-11-09
Jonava2024-03-272024-11-09
Joniškis2024-03-262024-11-09
Jurbarkas2024-03-262024-11-09
Kaišiadorys2024-03-272024-11-09
Kalvarija2024-03-272024-11-09
Kaunas2024-03-272024-11-09
Kazlų Rūda2024-03-272024-11-09
Kelmė2024-03-262024-11-09
Klaipėda2024-03-272024-11-19
Kretinga2024-03-272024-11-09
Kupiškis2024-03-272024-11-09
Kybartai2024-03-262024-11-09
Laukuva2024-03-272024-11-09
Lazdijai2024-03-272024-11-09
Marijampolė2024-03-262024-11-09
Mažeikiai2024-03-272024-11-09
Molėtai2024-03-272024-11-09
Nida2024-03-272024-11-19
Pagėgiai2024-03-272024-11-10
Pakruojis2024-03-262024-11-09
Panevėžys2024-03-272024-11-09
Plungė2024-03-272024-11-09
Prienai2024-03-272024-11-09
Raseiniai2024-03-262024-11-09
Rietavas2024-03-272024-11-09
Rokiškis2024-03-272024-11-09
Šakiai2024-03-262024-11-09
Šalčininkai2024-03-272024-11-09
Šeduva2024-03-262024-11-09
Šiauliai2024-03-262024-11-09
Šilutė2024-03-272024-11-19
Skuodas2024-03-272024-11-09
Šumskas2024-03-272024-11-09
Švenčionys2024-03-272024-11-09
Šventoji2024-03-272024-11-19
Tauragė2024-03-262024-11-09
Telšiai2024-03-272024-11-09
Trakai2024-03-272024-11-09
Ukmergė2024-03-272024-11-09
Utena2024-03-272024-11-10
Varėna2024-03-272024-11-09
Ventė2024-03-262024-11-19
Vėžaičiai2024-03-272024-11-09
Vilnius2024-03-272024-11-09
Zarasai2024-03-272024-11-09

Vegetacijos laikotarpis Lietuvoje 2024 m. užsitęsė gerokai ilgiau, nei įprastai. Vidutinė vegetacijos laikotarpio trukmė Lietuvoje buvo 229 dienos. Tai yra net 22 dienom ilgiau, nei SKN. Didžiojoje šalies dalyje vegetacijos laikotarpis truko 228–230 dienų. Vieninteliai iš visos Lietuvos išsiskiriantys regionai yra pajūris bei pamarys, kur vegetacijos trukmė buvo ilgesnė ir siekė 236–239 dienas. Tai lėmė pajūryje ir pamaryje vėliau, nei kitur šalyje, pasibaigęs vegetacijos laikotarpis, kadangi vegetacijos laikotarpio pradžia visoje Lietuvoje įvyko beveik tuo pačiu metu kovo pabaigoje (1 pav.).

1 pav. Vegetacijos laikotarpio trukmė 2024 m.

2024 m. buvęs daug ilgesnis už vidurkį vegetacijos laikotarpis ir aukštesnė už vidutinę oro temperatūra lėmė vieną didžiausių efektyviosios oro temperatūros sumų per pastaruosius 34 metus. Per šių metų vegetacijos laikotarpį Lietuvoje buvo sukaupta 3274,5 °C vidutinė efektyviosios oro temperatūros suma (426,1 °C daugiau už SKN). Didžiausia efektyviosios oro temperatūros suma buvo sukaupta Pietų, centrinėje Lietuvoje bei pajūryje ir pamaryje. Didžiausia sukaupta suma iš atskirų vietovių pasižymėjo Ventė (3575,4 °C). Mažiausia suma buvo sukaupta Šiaurės vakarų Lietuvoje bei Šiaurės rytų Lietuvoje, o mažiausia sukaupta suma iš atskirų vietovių pasižymėjo Mažeikiai (3026,8 °C) (2 pav.). Didesnę sumą pajūryje ir pamaryje iš dalies lėmė ilgesnis vegetacijos laikotarpis, o Pietų ir centrinėje Lietuvoje lėmė tik didesnė vidutinė oro temperatūra, kadangi vegetacijos laikotarpis buvo panašus, kaip ir kitur Lietuvoje.

2 pav. Efektyviosios oro temperatūros sumos 2024 m.

2024 m. susidarė dideli aktyviosios vegetacijos laikotarpio pradžios teritoriniai skirtumai. Ankstyva aktyvios vegetacijos laikotarpio pradžia pasižymėjo Pietų bei Rytų Lietuva, kur aktyvi vegetacija prasidėjo balandžio 5–8 dienomis (nuo 17 dienų anksčiau daugiametės normos Vilniuje iki 22 dienų Varėnoje ir Dūkšte), o likusioje Lietuvos dalyje aktyvioji vegetacija prasidėjo balandžio 27–28 dienomis (nuo 7 dienų anksčiau daugiametės normos Telšiuose iki 3 dienų vėliau Ukmergėje ir Panevėžyje). Anksčiausiai oro temperatūros perėjimas per 10 °C įvyko Kybartuose (balandžio 5 dieną), o vėliausiai balandžio 28 dieną skirtingose vietovėse. Aktyvios vegetacijos laikotarpis didžiojoje šalies dalyje pasibaigė spalio 1 d., tačiau Pietų Lietuvoje bei dalyje pajūrio ir pamario aktyviosios vegetacijos laikotarpis užsitęsė iki spalio 12–16 dienų. Daugelyje vietovių aktyviosios vegetacijos pabaiga buvo artima daugiametei normai (nuo 2 dienų anksčiau iki 2 dienų vėliau SKN), tačiau Šilutėje (7 dienom) ir Klaipėdoje (10 dienų) ji pasibaigė gerokai anksčiau, nei įprastai (2 lentelė).


2 lentelė. Aktyvios vegetacijos laikotarpio pradžios ir pabaigos datos skirtingose vietovėse 2024 m.

VietovėPradžios dataPabaigos data
Akmenė2024-04-282024-10-01
Alytus2024-04-062024-10-01
Anykščiai2024-04-082024-10-01
Birštonas2024-04-062024-10-12
Biržai2024-04-282024-10-01
Dotnuva2024-04-272024-10-01
Druskininkai2024-04-062024-10-01
Dūkštas2024-04-082024-10-01
Elektrėnai2024-04-272024-10-01
Jonava2024-04-062024-10-01
Joniškis2024-04-282024-10-01
Jurbarkas2024-04-072024-10-01
Kaišiadorys2024-04-062024-10-01
Kalvarija2024-04-062024-10-01
Kaunas2024-04-062024-10-01
Kazlų Rūda2024-04-272024-10-01
Kelmė2024-04-282024-10-01
Klaipėda2024-04-272024-10-01
Kretinga2024-04-272024-10-01
Kupiškis2024-04-282024-10-01
Kybartai2024-04-052024-10-12
Laukuva2024-04-282024-10-01
Lazdijai2024-04-062024-10-01
Marijampolė2024-04-062024-10-12
Mažeikiai2024-04-282024-10-01
Molėtai2024-04-282024-10-01
Nida2024-04-272024-10-31
Pagėgiai2024-04-272024-10-12
Pakruojis2024-04-282024-10-01
Panevėžys2024-04-282024-10-01
Plungė2024-04-282024-10-01
Prienai2024-04-272024-10-01
Raseiniai2024-04-282024-10-01
Rietavas2024-04-282024-10-01
Rokiškis2024-04-282024-10-01
Šakiai2024-04-272024-10-01
Šalčininkai2024-04-282024-10-01
Šeduva2024-04-282024-10-01
Šiauliai2024-04-282024-10-01
Šilutė2024-04-272024-10-01
Skuodas2024-04-282024-10-01
Šumskas2024-04-282024-10-01
Švenčionys2024-04-282024-10-01
Šventoji2024-04-282024-10-13
Tauragė2024-04-272024-10-12
Telšiai2024-04-282024-10-01
Trakai2024-04-282024-10-01
Ukmergė2024-04-282024-10-01
Utena2024-04-082024-10-01
Varėna2024-04-072024-10-01
Ventė2024-04-272024-10-16
Vėžaičiai2024-04-272024-10-01
Vilnius2024-04-082024-10-01
Zarasai2024-04-282024-10-01

2024 m. teritoriniai aktyviosios vegetacijos trukmės skirtumai buvo didesni, nei efektyviosios (vegetacijos trukmės). Vidutinė aktyviosios vegetacijos trukmė Lietuvoje buvo 165,7 dienos (7,7 dienomis ilgesnė už SKN). Ilgiausiai aktyvi vegetacija truko Pietų Lietuvoje, ypač Kybartuose (191 dieną (26 dienom ilgiau už SKN)), Marijampolėje ir Birštone (po 190 dienų). Beveik pusėje tyrinėtų vietovių (24 iš 54) aktyvi vegetacija truko trumpiausiai šiais metais, tik 157 dienas (3 pav.).

3 pav. Aktyviosios vegetacijos trukmė 2024 m.

Didesnė už vidurkį buvusi aktyviosios vegetacijos trukmė iš dalies lėmė ir didesnę už vidurkį aktyviosios oro temperatūros sumą visoje Lietuvoje. 2024 m. aktyviosios vegetacijos laikotarpiu, vidutiniškai Lietuvoje buvo sukaupta 2734,9 °C aktyviosios oro temperatūros suma (313,5 °C daugiau už SKN). Didžiausias aktyviosios oro temperatūros sumas sukaupęs šalies regionas buvo Pietų–pietvakarių Lietuva, kur daugelyje vietovių susikaupė 2800–3000 °C. Tačiau didžiausia sukaupta suma iš atskirų vietovių pasižymėjo Nida (3050,4 °C). Mažiausias aktyviosios oro temperatūros sumas sukaupęs šalies regionas buvo Šiaurės vakarų Lietuva, kur daugelyje vietovių susikaupė tik 2479–2600 °C. Mažiausią aktyviosios oro temperatūros sumą sukaupusi vietovė buvo Mažeikiai (2478,7 °C) (4 pav.).

4 pav. Aktyviosios oro temperatūros sumos 2024 m.

Vidutinis dienų su šalnomis ore skaičius Lietuvoje 2024 m. buvo 2,1 diena, t.y. net 3,5 karto daugiau, nei SKN (0,6). Daugiausia dienų su šalnomis ore pasitaikė Pietų (iki 7 dienų Varėnoje (3,1 karto daugiau už SKN)) ir Šiaurės rytų (iki 9 dienų Utenoje (7,8 karto daugiau už SKN)) Lietuvoje. Šalnų ore išvis nebuvo fiksuota dalyje Centrinės ir Vakarų Lietuvos bei dalyje pajūrio (5 pav.). Vietovės, kur aktyvi vegetacija prasidėjo pirmoje balandžio mėnesio pusėje, dažnai pasižymėjo didesniu dienų su šalnomis skaičiumi, kadangi balandžio pirmoje pusėje minimali paros oro temperatūra dažniau nukrenta žemiau 0 °C.

5 pav. Dienų su šalnomis ore skaičius 2024 m.

Vidutinis dienų su šalnomis dirvos paviršiuje skaičius Lietuvoje 2024 m. buvo 7,5 diena, t.y. 5,8 karto daugiau, nei SKN (1,29). Dienų su šalnomis dirvos paviršiuje (kaip ir ore) skaičius yra didesnis Pietų ir Šiaurės rytų Lietuvoje (iki 15–19 dienų). Daugiausia dienų su šalnomis dirvos paviršiuje buvo fiksuota Anykščiuose (19), Birštone (18) ir Varėnoje (18 (8 kartus daugiau už SKN)). Mažiausia dienų su šalnomis dirvos paviršiuje buvo fiksuota Vakarų Lietuvoje (0–9 dienos), o keliose vietovėse pajūryje jų išvis nebuvo fiksuota (Nidoje ir Ventėje) (6 pav.).

6 pav. Dienų su šalnomis dirvožemio paviršiuje skaičius 2024 m.

2024 m. Lietuvoje pasitaikė ir sausringų laikotarpių. Birželio mėnesį buvo fiksuota pavojinga sausra dalyje Lazdijų, Alytaus raj., Šakių, Jurbarko bei Radviliškio savivaldybių. Pavojinga sausra dalyje Šakių ir Jurbarko savivaldybių išsivystė į stichinę sausrą. Rugsėjo–spalio mėnesiais, daugiausia pietinėje, pietrytinėje, centrinėje ir šiaurės rytinėje Lietuvoje buvo fiksuota pavojinga sausra. Rugsėjo–spalio mėnesių sandūroje dalyje Pietvakarių, Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos buvo fiksuota stichinė sausra. Priklausomai nuo vietovės, birželį pavojinga sausra tęsėsi iki 14 dienų, o stichinė sausra iki 3 dienų. Rugsėjo–spalio mėnesiais pavojinga sausra tęsėsi iki 15 dienų, o stichinė iki 12 dienų.


Taip pat primename, jog ūkininkaujantiems ar užsiimantiems sodininkyste parengtas specialus leidinys „Agrometeorologinių rodiklių žinynas“ (su priedu). Jame rasite susistemintus įvairius oro temperatūros rodiklius, kritulių kiekį, Saulės spinduliuotę ir kt.

Leidinio tikslas – pateikti vidutinius klimato rodiklių, aktualių žemės ūkio reikmėms, duomenis Lietuvoje. Analizėje naudojami 18 meteorologijos stočių, kurios pasižymi ilga stebėjimų seka, duomenys. Leidinyje pateikiami žemėlapiai, lentelės su vidurkiais, minimaliomis ir maksimaliomis reikšmėmis Lietuvoje ir atskirose stotyse bei reikšmių pasikartojimas (90 procentilis – apie 1 kartas per 10 metų, 10 procentilis – apie 9 kartai per 10 metų).

Pilnas leidinys: PDF
Leidinio priedas: XLSX

Daugiau įvairių leidinių rasite čia.

Parengė: LHMT Klimato ir tyrimų skyrius

2024-12-15 | Perspėjimas apie stichinį meteorologinį reiškinį – labai smarkų vėją

Paskelbta paskelbė Eligijus Labanauskas

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį (22–02 val.) pradės stiprėti pietvakarių, vakarų krypties vėjas. Antroje pirmadienio nakties ir pirmoje dienos pusėje daug kur gūsiai sieks 18–23 m/s, pietvakarinėje šalies pusėje 24–29 m/s, pajūryje 30–32 m/s. Antroje pirmadienio dienos pusėje vėjas pradės rimti.

Rekomendacijos: išneškite iš balkonų ir kiemų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinkite. Jei privalote eiti į lauką, tinkamai apsirenkite. Nestatykite automobilių prie medžių. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius. Sutvirtinkite laikinus statinius, konstrukcijas ir įrenginius. Būkite atsargūs vairuodami automobilį ar vaikščiodami lauke.

2024 m. gruodžio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,9 °C (teigiama 1,1° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje ir Telšiuose -0,2…0,0 °C (teigiama 0,1–1,5° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 0,0–1,0 °C temperatūra (teigiama 0,5–1,8° anomalija), pietvakariniuose, kraštiniuose vakariniuose rajonuose 1,0–2,0 °C (teigiama 0,1–2,0° anomalija), Nidoje ir Šventojoje buvo šilčiausia, 2,1 °C (teigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 7,4 °C registruota 3 d. Klaipėdoje, žemiausia -5,1 °C – 10 d. Rokiškyje ir Telšiuose.

1 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gruodžio dešimtadienį buvo apie 7,1 mm (0,4 SKN). Šiauriniuose ir kraštiniuose pietiniuose rajonuose bei Dūkšte kritulių kiekis neviršijo 5 mm  (0,1–0,3 SKN), teritorijoje einančioje nuo pietvakarių į šiaurės rytus bei šiaurės vakariniame kampe 5–15 mm (0,2–1,0 SKN), daugiausiai kritulių teko Kybartų ir Prienų apylinkėms, 15–17 mm (1,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 16,4 mm registruotas Kybartuose, mažiausias – 0,6 mm Joniškyje.

2 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis

Gruodžio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 2,7 val. (1/4 SKN). Klaipėdoje ir Telšiuose Saulė nešvietė visai, didžiojoje šalies dalyje Saulė spindėjo iki 2 val., ilgiausiai pietiniame pakraštyje 6,0–6,4 val. ir Nidoje 7 val. (3 pav.).

3 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Per šį dešimtadienį, vietomis buvo fiksuojamas dirvožemio įšalimas. Biržuose, Kaune, Telšiuose ir Kybartuose dirvožemiai buvo įšalęs 1–2 cm, o Vilniuje siekė iki 4 cm. Dešimtadienio pabaigoje 1 cm storio įšalas buvo matuotas tik Kauno meteorologijos stotyje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–3 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C.

Kauno MS pirmąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 300 DU1, tai 3 % daugiau už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (291 DU). Šį dešimtadienį buvo registruota pavojingai sumažėjusi BOK reikšmė. Žemiausias BOK buvo fiksuojamas 10 d. – 241 DU, tai 21 % mažiau už šios dienos vidutinį daugiametį vidurkį (304 DU). Dėl paskutinę dešimtadienio dieną pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau skaitykite naujienose .

1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2024-12-11 | Virš Šiaurės Europos sumažėjo ozono sluoksnis

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Remiantis Kauno meteorologijos stoties duomenimis, bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) 2024 m. gruodžio 10 d. virš Lietuvos teritorijos sumažėjo iki 241 Dobsono vienetų (toliau – DU ), tai yra 21 % mažiau lyginant su šios dienos vidutiniu daugiamečiu dydžiu 304 DU (ozono skyle būtų laikomos sąlygos, kai ozono kiekis sumažėtų iki 220 DU). Šis BOK sumažėjimas šiais metais fiksuojamas pirmąsyk, tačiau už daugiametę gruodžio mėnesio žemiausią reikšmę ir Lietuvos visų laikų minimumą (202 DU registruotą 2007-12-21) buvo 19 % didesnis.

BOK sumažėjimas yra fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir ties visa šiaurine Europos dalimi, o didžiausi nuokrypiai registruojami virš Skandinavijos pusiasalio (žr. žemiau esančiame žemėlapyje). Numatoma, jog panašus BOK išliks artimiausią parą, vėliau jis palaipsniui didės, o savaitės pabaigoje turėtų vėl atitikti daugiametį kiekį.

Atkreipiame dėmesį, jog šalyje vyraujant debesuotiems orams bei dėl šiam metų laikui būdingo santykinai žemo Saulės aukščio ir trumpo šviesaus paros meto, į Žemę patenkantis ultravioletinių spindulių srautas yra žymiai mažesnis nei šiltuoju metų laikotarpiu, tad dėl sumažėjusio BOK nerimauti nevertėtų, nes šios sąlygos nekels pavojaus žmonių sveikatai.

Žemėlapyje – ozono sluoksnio storis (DU vienetais) šiauriniame pusrutulyje 2024 m. gruodžio 10 dieną. Šaltinis: pasaulinis ozono ir ultravioletinės Saulės spinduliuotės duomenų centras (WOUDC)

Daugiau informacijos apie ozono kitimą virš Lietuvos galite rasti atsidarę mėnesio apžvalgas čia. Plačiau apie ozoną, ultravioletinę Saulės spinduliuotę, jos keliamus pavojus ir apsaugą nuo jų galite skaityti mūsų svetainės skyrelyje „Įvairenybės“.

Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė

2024-12-11 | Nuo šiol galima sužinoti ir jūrinę prognozę: aktualu poilsiautojams, žvejams, laivybos atstovams

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Nuo šiol galima sužinoti ne tik orų, vėjo ar kritulių prognozę Lietuvoje, bet ir Kuršių marių bei pietryčių Baltijos jūros vandens temperatūros, druskingumo, srovių, bangų, vandens lygio esamus rodiklius ar prognozuojamus penkių dienų pokyčius. Visa tai prieinama plačiajai visuomenei Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslininkų komandos, sėkmingai įgyvendinusios mokslinį projektą, dėka.

Anot projekto vadovės dr. Jovitos Mėžinės, Baltijos jūros šalių atveju jūrinės prognozės nėra naujiena, tačiau Lietuvoje tokios paslaugos dar niekas neteikia. KU JTI mokslininkai paruošė operacinį hidrodinaminį modelį, kuris pagal esamus duomenis kasdien skaičiuos ateinančių penkių dienų vandens rodiklius pietryčių Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Tokia informacija gali būti naudinga planuojant aplinkos stebėsenos bei žvejybos veiklas, laivybą uoste ar Kuršių mariose, tikėtinas rizikas audrų metu, kuriant galimus taršos sklaidos modelius ir kt.

„Turbūt išskirtume žvejus ir laivybos atstovus, kuriems, tikėtina, yra aktualiausia jūrinė prognozė. Viešai pateikiami rodikliai leidžia sužinoti kokia yra srovė, ar jūrinis vanduo įteka į Kuršių marias, ar priešingai – formuojasi srovė iš Kuršių marių į jūrą. Laivybos atstovai gali pasižiūrėti kokios bus bangos, jų aukštis ir nuspręsti, ar saugu išplaukti. Aktualu ir atostogas planuojantiems poilsiautojams. Prognozė skirta visiems“, – sako dr. J. Mėžinė.

Duomenys KU serveryje atnaujinami ir apdorojami du kartus per parą, o svetainėje atnaujinami 2.00 ir 14.00 val. Informacija ir grafiniai modeliai visuomenei prieinami KU tinklapyje – https://hidroprognozes.ku.lt/.

KU mokslininkų sukurtas operacinis hidrodinaminis modelis prognozių skaičiavimams naudoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) bei „Copernicus“ jūrų tarnybos teikiamus duomenis. Anot LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėjos Ingos Grigorjanc, KU jūrines prognozes 2025 m. pradžioje žmonės galės stebėti ir tarnybos tinklapyje www.meteo.lt.

„Mums labai aktualūs tokie modeliavimo rezultatai, kadangi šiuo metu skelbdami jūrines hidrologines prognozes, remiamės užsienio šalių modeliais. KU mokslininkų sukurto hidrodinaminio modelio prognozės gana detalios, galima kur kas tiksliau prognozuoti bangų aukštį, judėjimo greitį, vandens lygį, temperatūrą ir panašiai. Duomenys itin svarbūs, pavyzdžiui, ekstremalių situacijų atvejais. Tuomet reikalinga kuo tikslesnė informacija“, – KU mokslininkų projektu džiaugiasi I. Grigorjanc.

Pasak, LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėjos, mokslininkų sukurtas modelis itin perspektyvus ir, tikimasi, kad jis bus vystomas toliau. Šiuo metu taip pat itin reikalingos tikslios ledo reiškinių prognozės, pavyzdžiui, ledo storio, judėjimo ir panašiai.

„Ateities planai – prognozių tikslinimas, pavyzdžiui, pažangesnio modelio taikymas bangų prognozavimui, gal būt pavyks pasitelkti ir dirbtinį intelektą. Manau su laiku projektas dar labiau išaugs ir patobulės“, – teigia projekto mokslininkė dr. Rasa Idzelytė.

Projektą finansuoja tarptautinė „Copernicus“ jūrų tarnyba, kuri yra Europos Sąjungos (ES) programos „Copernicus“ jūrinė dalis, atsakinga už nemokamą reguliarią ir sistemingą informaciją apie vandenyno būklę pasauliniu ir regioniniu mastu. Ją finansuoja Europos Komisija (EK), o įgyvendina „Mercator Ocean International“.

Pagrindinis paramos programos tikslas skirtas ES politikai ir tarptautiniams teisiniams įsipareigojimams, susijusiems su vandenynų valdymu, tenkinti. Taip pat siekiama atliepti plačiosios visuomenės poreikius ir skatinti mėlynąją ekonomiką visuose jūrų sektoriuose. Klaipėdos universitete sukurtas modelis yra projekto dalis, teikiantis informaciją apie procesus pietryčių Baltijos jūroje ir Kuršių mariose.

Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimo instituto informacinis pranešimas

2024-12-09 | Paskelbti WMO 2025 m. kalendoriaus nuotraukų konkurso nugalėtojai

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Gruodžio 5–6 d. Pasaulinė meteorologijos organizacija (angliškas trumpinys – WMO) paskelbė 2025 metų WMO kalendoriaus laimėtojus, atrinktus iš šimtų nuostabių kadrų iš viso pasaulio, kuriuose vaizduojami orai, klimatas ir vanduo. 2025-ieji ypatingi metai, nes bus minimos WMO 75-osios metinės. Būtent todėl iš visų pretendentų buvo atrinktos 75 geriausios nuotraukos. Viena iš jų maloniai nustebino Lietuvos hidrometeorologus, kadangi tarp gausybės puikių kadrų vienas buvo iš mūsų šalies pajūrio.

Antrame etape buvo paskelbtas balsavimas socialinėje erdvėje. Susivieniję Lietuvos gyventojai labai palaikė savo šalies atstovės nuotrauką ir ji surinko daugiausia balsų viename iš socialinių tinklų. Vis dėlto, rezultatą lėmė ne tik tai.

Galutinę atranką atliko WMO žiuri, sudaryta iš vykdomosios vadovybės narių, komunikacijos ekspertų, fotografų ir meteorologų, atsižvelgdama į techninius ir fotografinius nuopelnus. Atrenkant taip pat atsižvelgta į populiarumą socialinėje žiniasklaidoje ir geografinę pusiausvyrą (jog nebūtų keli kadrai–laimėtojai iš vienos pasaulio vietovės).

Deja, bet Lietuvai patekti į 14 laimėtojų sąrašą nepavyko. Nežiūrint to, norime pasidžiaugti ir labai sveikiname Ievą Jonauskienę, kadangi jai priklausanti Palangos pajūrio nuotrauka pateko į WMO Garbės paminėjimo sąrašą. Į jį be Lietuvos pateko dar 11 nuotraukų iš viso pasaulio, kurioms labai nedaug trūko iki pergalės.

Lietuvos atstovės Ievos Jonauskienės kadras, kuriame įamžinta Baltijos jūra ties Palanga.


Taip pat galime pasidžiaugti dėl kaimynų (bei truputį paburbėti jog ir vėl mus aplenkė), kadangi šiame konkurse labiausiai pasisekė estams. Estijos Aplinkos agentūros (LHMT atitikmuo) sinoptiko Kairo Kiitsak 2024 m. gegužę užfiksuota spalvinga Šiaurės pašvaistė pateko ne tik į kalendorių, bet ir į jo viršelį!

Į WMO 2025 m. kalendoriaus viršelį patekęs esto Kairo Kiitsak kadras, kuriame įamžinta 2024 m. gegužę ryškiai sužibusi Šiaurės pašvaistė.


Na o visi norintys dalyvauti bei laimėti panašiame konkurse ateityje galės pakovoti kitais metais. WMO kalendoriaus konkursas rengiamas kasmet. Taigi, išbandyti savo jėgas visus Lietuvos fotografus kviesime jau 2025 m. vasaros pabaigoje, o dabar belieka kibti į darbus ir sumedžioti WMO kalendoriaus vertus kadrus. 🙂

WMO dėkoja visiems fotografams dalyvavusiems balsavime ir visiems organizacijos nariams, kurie reklamavo konkursą savo šalyse.

2024-12-05 | Nuo šiol debesys iš kosmoso matysis dar ryškiau

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Trečiadienį, gruodžio 4 d., Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija (EUMETSAT) paskelbė labai lauktą gerą žinią. Naujasis „MTG-Imager 1“ (trečiosios kartos) palydovas buvo pervadintas į „Meteosat-12“ ir nuo šiol jo duomenys pilnai pakeičia senesnės (antrosios) kartos palydovo duomenis.

Tai padės teikti dar tikslesnes prognozes ir perspėjimus apie pavojingus orų reiškinius Europos ir Afrikos žemynuose, kadangi naujojo palydovo akis iš 36000 kilometrų aukščio viską mato daug aiškiau. Labai padidėjusi palydovinių nuotraukų raiška dabar leidžia matyti dar mažesnius debesų masyvus, ledynus / sniegą, anksčiau identifikuoti besiformuojančius atmosferos reiškinius ir t. t.

Didelis palydovinių vaizdų ryškumo pagerėjimas stebimas šiaurinėje Europos dalyje, o tai aktualu ir Lietuvai. Lyginant su senosios kartos palydovu, teigiamas pokytis daugiau nei akivaizdus. Naujojo palydovo skirtingais kanalais surenkamus duomenis pilnai integravus į esamus orų modelius prognozių tikslumas turėtų dar šiek tiek išaugti.

Nuotraukoje (EUMETSAT) – naujosios ir senosios kartos palydovinių nuotraukų palyginimas. Nuo šiol Alpių ir kitų kalnų sniegynai matysis daug aiškiau, o taip pat daug aiškiau bus galima stebėti mažesnius debesis, audros debesų viršūnes, rūką ir kt.

Plačiau apie pokyčius (anglų k.) pasiskaityti galite čia.

2024 m. lapkričio mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,9 °C (teigiama 1,3° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 2,0–3,0 °C (teigiama 1,1–1,5° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 3,0–4,0 °C temparatūra (teigiama 0,9–1,7° anomalija), pietvakariniame, šiaurės vakariniame ir vakariniame (išskyrus pamarį ir pajūrį) pakraščiuose bei Panevėžio, Jonavos ir Birštono apylinkėse 4,0–5,0 °C (teigiama 1,6–1,9° anomalija),  pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 5,0–6,1 °C (teigiama 1,4–2,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 11,4–15,5 °C, žemiausia buvo nukritus iki -11,4…0,2 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra 15,5 °C registruota 1 d. Druskininkuose, žemiausia -11,4 °C 23 d. Šalčininkuose.

Beveik visoje šalies teritorijoje lapkričio 9 d., o pajūrio zonoje lapkričio 19 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C baigėsi augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN šiemet šis perėjimas įvyko vidutiniškai 14 dienų, o pajūrio zonoje 7 dienomis vėliau.

1 pav. Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra

Lapkričio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 57,6 mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje registruota 20–50 mm kritulių (0,5–1,0 SKN). Kaip ir būdinga rudeniui, daugiau kritulių teko Vakarų Lietuvai: daugiausiai – Plungės ir Rietavo apylinkėms, 140–170 mm (daugiau nei 2 SKN), aplink šią zoną 80–140 mm (1,2–1,4 SKN), vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje, pačiame šiaurės vakarinis pakraštys ir kai kuriuose Aukštaitijos rajonuose registruota 50–80 mm kritulių (0,9–1,2 SKN) (2 pav.). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Rietave (160,2 mm), mažiausiai – Marijampolėje ir Kalvarijoje (po 23,6 mm). Vietomis Vakarų Lietuvoje lapkričio 17–18 d. registruoti pavojingo lietaus1 atvejai, o 22 d. – pavojingas snygis2, Nidoje – pavojingas lietus. Telšiuose pavojingo snygio metu išmaduota 24 cm storio sniego danga.

2 pav. Lapkričio mėnesio kritulių kiekis

Lapkričio mėnesį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 32 val. (0,8 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Kybartuose 43,6 val., trumpiausiai – Dūkšte 20,9 val. (4 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė lapkričio mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 17–23 m/s, vietomis 24–28,4 m/s. Didžiausias vėjo greitis 28,4 m/s registruotas 2 d. Ventėje.

Lapkričio 22–24 d. Vilniaus meteorologijos stotyje buvo fiksuotas dirvožemio įšalimas, lapkričio 23 d. jis siekė 5 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–6 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 2–3 °C.

Kauno MS išmatuoto bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) lapkričio mėnesio vidurkis (289 DU3) buvo artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (290 DU). Šio mėnesio 4–10, 12, 14–16, 25–27 ir 29 dienomis ozono kiekis buvo mažesnis už daugiametį vidurkį, kitomis – didesnis. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 21 d. (370 DU), 23 % didesnė už daugiametę vidutinę maksimalios lapkričio mėnesio reikšmę (301 DU), tačiau absoliutaus lapkričio mėnesio maksimumo (439 DU, 1999-11-21) neviršijo. Mažiausia reikšmė registruota 26 d. (244 DU), ji buvo 13 % mažesnė už daugiametę vidutinę minimalią lapkričio mėnesio reikšmę (281 DU), tačiau absoliutų lapkričio mėnesio minimumą (210 DU, 2011-11-15) viršijo 16 %.

4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS lapkričio mėnesį

Lapkričio mėnesį vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių buvo 2–113 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, tik keliose upėse jis svyravo šiek tiek aukščiau vidurkio (1–25 cm).

Paskutinį rudens mėnesį hidrologinė sausra ir toliau stebėta lokaliai. Lapkričio 17–22 d. šalyje pradėtas stebėti vandens lygio kilimas. Sparčiausiai vandens lygis kilo vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje. Lapkričio poplūdžio metu kritinės vandens lygio reikšmės pasiektos: Aunuvoje ties Aunuvėnais (lapkričio 20 d.) ir Kražantėje ties Pluskiais (lapkričio 21 d.). Leitėje ties Kūlynais pasiekta ir pavojingo vandens lygio riba (lapkričio 21 d.). Vėliau vandens lygis pamažu ėmė kristi.

Lapkričio 22–24 d. kai kur pasirodė priekrantės ledas.

Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo vos 2 cm žemesnis už vidutinį daugiametį. Kauno mariose ties Darsūniškiu ir Birštonu atitinkamai 14–15 cm žemiau nei įprasta lapkritį.

Vyraujant gana šiltiems orams, šilti išliko ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 3–7 °C, ežeruose 2–7°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 4–7 °C.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse lapkričio mėnesį
6 pav. Upių būklė lapkričio mėnesį

1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2 pavojingas snygis – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 7 mm ar daugiau sniego.

3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.


Platesnę informaciją rasite čia.