Metai: 2024

Dėl nuo Šiaurės Afrikos trumpam plūstelėjusios labai šiltos oro masės ilgasis savaitgalis buvo vasariškai šiltas. Dėl to užfiksuoti kovo 30–31 ir balandžio 1 d. rekordai. Be to, kovo 31-ąją beveik visose pagrindinėse Lietuvos meteorologijos stotyse buvo išmatuota aukščiausia kovo mėnesio oro temperatūra.

Iki ilgojo Velykų savaitgalio pati aukščiausia kovo mėn. temperatūra Lietuvoje buvo išmatuota 1968 m. kovo 30 d. Kybartuose, kuomet oras sušilo iki 21,8 °C. Šeštadienį, kovo 30 d., šis rekordas buvo pagerintas. Druskininkuose sušilo iki +22,4 °C. Na o Velykų dieną nė paros neišsilaikęs rekordas dar kartą buvo pagerintas, kadangi ir vėl Druskininkuose oras įkaito net iki +25,5 °C. Taigi, iki savaitgalio net 56 metus laikęsis rekordas buvo viršytas 3,7 laipsnio.

Be to pasiekti ir vietiniai rekordai 16 iš 18 pagrindinių Lietuvos meteorologijos stočių. Labiausiai ankstesnis rekordas buvo pagerintas Vilniuje kur skirtumas tarp senojo ir naujojo rekordo siekia net 4,9 laipsnio. Tuo tarpu, Nidoje ir Laukuvoje, dėl ne tiek daug sušilusio oro, rekordai nepakito. Laukuvoje iki rekordo pakartojimo pritrūko 0,6 laipsnio, o Nidoje – 1,7 ° (žr. žemėlapyje).

Žemėlapyje: juoda spalva – naujasis kovo mėn. šilumos rekordas, raudona – senasis rekordas (jeigu neperbrauktas, tuomet jis nebuvo pagerintas).

Taip pat, daugelis pastebėjo, kad ilgojo savaitgalio dienomis danguje šviečianti Saulė buvo labai neryški. Saulėtekiai ir saulėlydžiai atrodė labai neįprastai, o dangus – visiškai išblukęs. Kaltininkas – su anomalia šiluma nuo Šiaurės Afrikos Lietuvą bei visą regioną pasiekusios Sacharos dykumos dulkės. Dulkių koncentracija buvo užtektinai didelė, jog jos aiškiai matytųsi iš palydovo. Dalyje vietovių Saulę papildomai dangstė ir plunksniniai debesys, vietomis buvo užfiksuoti neryškūs Saulės halo ratilai. Prie žemės paviršiaus dulkės truputį sumažino matomumą. Na o antradienį dar daugiau jų pasiekė žemesnius atmosferos sluoksnius, todėl Lietuvoje labai pablogėjo aplinkos oro kokybė.

Kairėje – Sentinel-3 OLCI palydovo nuotrauka (2024-04-01, apie 12 val.), kurioje matomos dulkės virš Baltijos šalių. Dešinėje – taip atrodė dangus ir Saulė dėl užslinkusių dulkių.

Na o artimiausiu metu orai sparčiai keisis. Šilta ir dulkėta oro masė pasitrauks, aplinkos oras bus vėl bus švaresnis. Trečiadienis ir ketvirtadienis mūsų šalyje bus labai vėsūs. Kitomis dienomis po truputį atšils, tačiau naujų rekordų bent jau kurį laiką nefiksuosime. Naujausią sinoptiko orų prognozę rasite čia.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika

Informuojame, kad senoji meteo.lt programėlė ir jos duomenų šaltiniai buvo išjungti. Nors senoji meteo.lt programėlė jau kurį laiką buvo nebepalaikoma bei vėliau tapo neprieinama „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvėse, tačiau ją turintys savo telefonuose iš anksčiau dar galėjo bent keletą mėnesių sėkmingai naudoti. Vis dėlto, praėjusią savaitę programėlė galutinai nustojo veikti, todėl visus kviečiame ją išsitrinti iš savo įrenginių.

Na o šiuo metu yra kuriama nauja programėlė, kurią planuojame paleisti 2025 m. II ketv. Nors dirbame kaip įmanoma greičiau, tačiau turime labai ribotus resursus, kuriuos galime paskirti programėlės kūrimui.

Iki naujos programėlės sukūrimo kviečiame naudotis mūsų svetainėje pateikiama informacija. Jei turite pasiūlymų ar pastabų dėl atnaujintos svetainės, kviečiame savo jas pateikti el. paštu nuomones@meteo.lt. Taip pat visiems primename, jog pagrindinę orų informaciją visada rasite ir minimalistinio stiliaus svetainėje beta.meteo.lt

Atsiprašome už kilusius nepatogumus.

Norime daugiau duomenų apie ekstremalius hidrologinius ir meteorologinius reiškinius. 

Lietuvoje šiuo metu veikia nacionalinis meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų tinklas, kurį sudaro daugiau nei 50 meteorologijos ir 100 vandens matavimo stočių, išsidėsčiusių visoje Lietuvoje (Dabar – Meteo.lt). Jose nepertraukiamai fiksuojami įvairūs hidrometeorologiniai reiškiniai, jų intensyvumas ir paplitimas. Turimas tinklas yra per retas užfiksuoti lokalius reiškinius, kurie dažnu atveju pridaro žalos žmonių turtui.

Planuojame įdiegti naują ekstremalių hidrologinių ir meteorologinių reiškinių (pvz., smarkaus lietaus, plikledžio, krušos, audros, potvynio ir kt.) perdavimo įrankį, skirtą apie juos pranešti savanorystės pagrindu. Įrankio funkcionalumas leistų, pasirinkus vietovę, datą, laiką ir pastebėtą reiškinį, pažymėti žemėlapyje, prikabinti nuotrauką ir atsiųsti mums.

Prieš kuriant įrankį, mums svarbu sužinoti jūsų nuomonę. 🙂

Labai kviečiame atsakyti į du trumpus klausimus žemiau esančioje nuorodoje:
https://forms.gle/FmT92ABeqLAjP3gQA

Kaip ir kasmet, po pavasario lygiadienio hidrometeorologams ateina šventinės dienos. Penktadienį bus profesinė šventė hidrologams, o šeštadienį – meteorologams. Kovo 22-ąją minima pasaulinė vandens diena, o kovo 23-ąją pasaulinė meteorologijos diena.

Šių metų vandens dienos devizas – „vandens panaudojimas siekiant taikos“ arba tiesiog „vanduo taikai“. Žemiau – Jungtinių Tautų pranešimas skirtas vandens dienai pažymėti.

Vanduo gali sukurti taiką arba sukelti konfliktą. Kai vandens trūksta, jis užterštas arba kai žmonės turi nevienodas galimybes juo naudotis, ar visai jų neturi, tarp bendruomenių ir šalių gali kilti įtampa.

Daugiau kaip 3 mlrd. žmonių visame pasaulyje priklauso nuo vandens, kuris peržengia valstybių sienas. Tačiau tik 24 šalys yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus dėl viso joms bendrai naudojamo vandens. Didėjant klimato kaitos poveikiui ir augant gyventojų skaičiui, būtina skubiai susivienyti tiek šalyse, tiek ir tarp šalių, kad būtų apsaugoti ir išsaugoti mūsų brangiausi ištekliai. Visuomenės sveikata ir gerovė, maisto ir energetikos sistemos, ekonominis produktyvumas ir aplinkos vientisumas priklauso nuo gerai veikiančio ir teisingai valdomo vandens ciklo.

Bendradarbiaudami vandens srityje sukuriame teigiamą bangos efektą – skatiname darną, gerovę ir atsparumą bendriems iššūkiams. Turime veikti suvokdami, kad vanduo yra ne tik išteklius, kurį reikia naudoti ir dėl kurio reikia konkuruoti – tai žmogaus teisė, neatsiejama nuo kiekvieno gyvenimo aspekto. Šią Pasaulinę vandens dieną visi turime susivienyti dėl vandens ir naudoti vandenį taikai, padėdami pagrindus stabilesniam ir klestinčiam rytojui.

Plačiau apie Pasaulinę vandens dieną (anglų k.) galite pasiskaityti čia.

Tuo tarpu, šių metų meteorologijos dienos devizas – „kovos su klimato kaita priešakyje“. Žemiau – Pasaulinės meteorologijos organizacijos pranešimas skirtas meteorologijos dienai pažymėti.

Klimato kaita yra reali ir nenuginčijama grėsmė mūsų civilizacijai. Jos įtaka yra jaučiama ir matoma, jeigu mes nesiimsime jokių veiksmų – poveikis ir pasekmės bus katastrofiškos. Tvaraus vystymosi 13-asis tikslas yra „imtis skubių veiksmų dėl kovos prieš klimato kaitą ir jos padarinius”. Šio tikslo pasiekimas ir užtikrinimas lemia kitų Tvaraus vystymosi tikslų pažangą.

Pasaulinė meteorologijos organizacija (angl. The World Meteorological Organization, WMO) kovoja su klimato kaita įvairiomis kryptimis ir darbais. Darbai susideda iš įvairių socialinių problemų sprendimo: bado ir skurdo mažinimo, sveikatos būklės gerinimo, švaraus vandens, prieinamos ir švarios energijos užtikrinimas, sausumos ir vandens rūšių saugojimas, miestų ir bendruomenių stiprinimas klimato kaitos atsparumui. Orų ir klimato prognozės padeda padidinti maisto produkciją, sumažinti badą. Epidemiologijos žinių integravimas padeda lengviau susitvarkyti su ligomis, kurios yra ypač jautrios klimato kaitai.

Pasaulinė meteorologijos organizacija, jos nariai ir partneriai dirba nuo mokslo iki paslaugų ir veiksmų, padedančių visuomenei. Visuomet plečia žinias apie mūsų Žemės sistemą, stebi klimato ir vandens išteklių būklę ir kokybę, suteikia informacijos apie išmetamųjų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą. Taip pat teikia paslaugas, susijusias su klimatu, perduoda perspėjimus, patarimus, kurie padeda prisitaikyti prie kintančio klimato.

Mokslas yra pagrindinis problemų sprendimas. Būtent mokslas vienija šią organizaciją ir padeda įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus. WMO ir toliau kovos su klimato kaita, bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis ir diegdama naujoves. Organizacija įveiks iššūkius ir įgyvendins saugaus, atsparaus pasaulio viziją ateities kartoms.

Plačiau apie Pasaulinę meteorologijos dieną (anglų k.) galite pasiskaityti čia.

Nežiūrint visų oficialių kalbų ir pasveikinimų, vandens ir meteorologijos dienomis kviečiame tiesiog nors valandai išeiti pasivaikščioti gryname ore kažkur gamtoje, dažniau pasidairyti į dangų bei aplankyti artimiausią jums vandens telkinį. 🙂 Naujausią sinoptikų parengtą orų prognozę surasite čia.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, kartu su Lietuvos energetikos institutu ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pradėjo įgyvendinti naują projektą „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (angliškai: Ice-jam flood risk management in Latvian and Lithuanian regions with respect to climate change; akronimas – ICEREG).

Ledo sangrūdos upėse yra labai pavojingos – dėl sangrūdų pakilęs vandens lygis gali užtvindyti didelius plotus ir padaryti daug žalos Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų bendruomenėms ir ekonomikai. Specifinė ledo sankaupų susidarymo dinamika vis dar nėra pakankamai ištirta, todėl prognozuoti ledo sangrūdų sukeliamus potvynius yra sudėtinga. Neturint tikslių prognozių, nėra galimybės iš anksto įspėti gyventojų apie galimus pavojus. Dėl to galimi ne tik didesni turto nuostoliai, bet ir sveikatos sutrikdymai ar net prarastos gyvybės.

Ledo sangrūda Neryje ties Vilniumi 2021 m. pavasarį.

ICEREG projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Planuojama veikla – remiantis istorinių duomenų analize, bus sukurtas koncepcinis ledo sangrūdų susidarymo ir šio reiškinio sukeliamo potvynio užliejimo modelis. Taip pat bus įvertinti ledo sangrūdų atsiradimo pokyčiai dėl klimato kaitos poveikio. Tuomet bus parengti ledo potvynių pavojaus ir rizikos žemėlapiai su 0,5 %, 1 %, 10 % tikimybe 2030, 2070 ir 2100 metams. Remiantis projekto rezultatais, bus patobulinta Latvijos potvynių rizikos informacinė sistema ir Lietuvos perspėjimo sistema, papildant jas informacija apie ledo sangrūdų susidarymą ir galimus potvynius. Nacionalinės ir vietos valdžios institucijos bei tikslinės grupės galės naudotis potvynių žemėlapiais, kuriuose bus pažymėtos paveiktos teritorijos, ir integruoti duomenis į abiejų šalių (Lietuvos ir Latvijos) perspėjimo sistemas.

Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Projekto svetainė: https://www.meteo.lt/istaiga/administracine-informacija/projektai/icereg-projektas/

Informuojame, jog buvo parengtas ir išleistas dar vienas elektroninis leidinys „Agrometeorologinių rodiklių Lietuvoje žinynas“, kuris yra skirtas specializuotiems žemės ūkio veiklomis užsiimančių subjektų poreikiams atliepti. Šiame leidinyje pateikiami įvairūs agrometeorologiniai rodikliai standartinės klimato normos 1991–2020 metų laikotarpiu.

Leidinio tikslas – pateikti vidutinius klimato rodiklių, aktualių žemės ūkio reikmėms, duomenis Lietuvoje. Analizėje naudojami 18 meteorologijos stočių, kurios pasižymi ilga stebėjimų seka, duomenys. Leidinyje pateikiami žemėlapiai, lentelės su vidurkiais, minimaliomis ir maksimaliomis reikšmėmis Lietuvoje ir atskirose stotyse bei reikšmių pasikartojimas (90 procentilis – apie 1 kartas per 10 metų, 10 procentilis – apie 9 kartai per 10 metų).

Žemėlapis ir grafikas – iš parengto leidinio. Aktyviosios oro temperatūros sumos, 1991–2020 m.

Numatoma, kad leidinys bus tęstinis, todėl ateityje atsižvelgiant į poreikius, pastabas gali būti pildomas įvairiais rodikliais, papildomomis stotimis, grafiniais elementais ir/ar koreguojama prieš tai buvusi informacija. Dėl to leidinys leidžiamas versijų pagrindu ir rekomenduojame naudotis naujausia leidinio versija, kurią rasite meteo.lt skiltyje „Klimatas“ arba tiesiog čia.

Be to, šis leidinys turi neatsiejamą skaitmeninę bylą (AGROMETEOROLOGINIŲ_RODIKLIŲ_ LIETUVOJE_ŽINYNAS_2023-12-29_v1.0_priedas.xlsx), kurioje pateikiami papildomi duomenys, nepateikti šiame žinyne.

Leidinio naudojimas yra atviras, tačiau turi būti nurodytas šaltinis.

Pasiūlymus ir pastabas apie leidinį galite teikti el. paštu klimatas@meteo.lt