Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,8 °C (teigiama 2,3° anomalija): nuo 0,0–1,0 °C rytinėje šalies dalyje (teigiama 1,9–2,0° anomalija) iki 2–3,1 °C Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje (teigiama 2,0–2,9° anomalija), kitur – 1,0–2,0 °C (teigiama 1,9–2,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota kovo 1 d. Druskininkuose, 13,9 °C – tai naujas šios dienos aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia oro temperatūra -8,5 °C registruota 7 d. Molėtuose ir 8 d. Varėnoje.
1 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmojo kovo dešimtadienis buvo labai sausas, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo vos 0,1 mm (mažiau nei 1 % SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių nebuvo visai, tik Žemaitijos šiaurės vakarinėje dalyje ir šalies pietiniame pakraštyje iškrito 0,1–2,2 mm kritulių (1–17 % SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Druskininkuose (2,2 mm) ir Lazdijuose (1,1 mm).
2 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Kovo pirmasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 67 val. (1,9 SKN): nuo 52,3 val. Nidoje iki 78,8 val. Biržuose. (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį kovo mėnesio dešimtadienį (361 DU1) buvo vidutiniškai 7 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (387 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (400 DU) fiksuota 4 d., o mažiausia 8 d. (316 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 1 % ir -17 %.
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Šiemet švenčiame 34-ąsias atkurtos šalies metines. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos darbuotojai pasidomėjo, kokie orai buvo tą svarbią 1990-ųjų kovo 11 dieną, kai Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos nepriklausomybę.
Šis svarbus įvykis buvo įamžintas besibaigiant dienai ir artėjant vidurnakčiui – apie 22:44 val. Neeilinio sekmadienio rytą Vilniuje vyravusi minusinė oro temperatūra vakarop pradėjo kilti, ir, tarsi paskatinta karštos atmosferos Seime, artėjant vakarui, ji perkopė per nulį, o Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto paskelbimo metu šoktelėjo iki 6 laipsnių šilumos. Skelbiant šį svarbų dokumentą lauke pūtė gana smarkus 7 m/s greičio vėjas. Simboliška, jog vyravo pietvakarių, vakarų vėjas, nešantis ilgai lauktas ir siektas permainas. Šią istorinę dieną lijo nestiprus lietus – per dieną Vilniuje išmatuota 1,8 mm kritulių, ir daugiausia jų iškrito pirmoje dienos pusėje.
Kadras iš archyvinio vaizdo įrašo: 1990 m. kovo 11-osios vėlų vakarą įvyko akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ priėmimas.
Vėlesnių kovo 11-ųjų orų paletė labai įvairi. Nuo 1990 metų iki šiol šilčiausia kovo 11-oji buvo Varėnoje, 1997 m. termometrai rodė išties pavasarinę temperatūrą – 14,5 laipsnius šilumos. Šalčiausias šios šventinės dienos rytas irgi stebėtas Varėnos meteorologijos stotyje prieš šešiolika metų – 2005 m. spaudė net 23,7 laipsnių šaltis. Stipriausias vėjas įsišėlo 2012 m. Šilutėje, kur gūsiai siekė iki 24 m/s. Lietingiausia ši diena buvo Nidoje, 2009 m. Tada per parą iškrito 13,1 mm kritulių.
Iš 30-ties kovo 11-ųjų 1991–2020 m. laikotarpiu maksimali oro temperatūra daugumoje stočių bent vieną kartą buvo pakilusi per 10 °C, bet Laukuvoje ir Telšiuose nebuvo fiksuota tokia temperatūra. Daugiausiai tokių šiltų dienų fiksuota Kybartuose (6 iš 30) ir Varėnoje (4 iš 30).
Paveiksle pateikiama vidutinė oro temperatūra ir kritulių kiekis kovo 11 d. 1990 – 2020 m. laikotarpiu Lietuvoje. Dažniausiai kovo 11 d. buvo su nedideliu kritulių kiekiu ir neaukšta teigiama oro temperatūra. Trečdalį metų buvo fiksuota žemesnė nei 0 laipsnių oro temperatūra.
Na o kokie orai bus šiemet, naujausią sinoptiko parengtą orų prognozę rasite čia.
Parengta: LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus (pirmą kartą šis straipsnis buvo išleistas 2021 m. kovą)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM apibendrino 2023 m. vyravusias meteorologines sąlygas. Buvo įvertinta, kokia buvo 2023 m. Lietuvos klimato būklė 1961–2023 m. laikotarpyje. Visi rezultatai pateikiami leidinyje „Lietuvos klimato būklė 2023 m.“
Žvelgiant į 1961–2023 m. laikotarpį, 2023 m. galima apibūdinti, kaip labai šiltus – 3 vietą per 63 metų laikotarpį, vidutiniškai drėgnus (20 vietą iš 63-ų pagal kritulių kiekį) ir vidutiniškai saulėtus (16 vieta per 63 metus).
Paveiksle – iškarpa iš leidinio „Lietuvos klimato būklė 2023 m.“.
Lietuvoje 2023 m. užfiksuotas 21 naujas oro temperatūros rekordas. Rekordiškai ilgai užsitęsė meteorologinė vasara. 2023 metais buvo registruota 19-a stichinių meteorologinių reiškinių (vieno iš jų metu registruotas ir katastrofinis labai smarkus vėjas) bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
Daugiau faktų apie oro temperatūrą, kritulių kiekį, Saulės spindėjimo trukmę, vėją, sniegą, karščio ir šalčio dienų skaičių ir kt. 2023 metais, kaip šie metai atrodė 1961–2023 m. laikotarpyje galite rasti leidinyje „Lietuvos klimato būklė 2023 m.“.
Leidinį rasite paspaudę čia. Su tuo pačiu tik 2022 metų leidiniu galite susipažinti čia.
Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,3 °C (teigiama 4,8° anomalija) – tai ketvirtas vasaris pagal šiltumą, šiltesni buvo 1990 m. (3,9 °C), 1989 m. (2,6 °C) ir 2020 m. (2,4 °C) vasariai. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 0,5–1,0 °C (teigiama 4,5° anomalija), šilčiausia – Pietvakarių Lietuvoje, 3,0–3,5 °C (teigiama 4,7–5,5° anomalija), kitur – 1–3 °C (teigiama 3,7–5,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,9–12,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -12,9…-2,1 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 12,7 °C Kybartuose vasario 26 d., šalčiausia buvo 8 d. Molėtuose, -12,9 °C.
Vasario 16 d. pasiektas naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje – Pagėgiuose oro temperatūra pakilo iki 12,2 °C.
1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 62,5 mm (1,5 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Šeduvoje (39 mm, 1,3 SKN) ir Akmenėje (44,6 mm, 1,2 SKN), kitur šiaurinėje Lietuvos dalyje iškrito 45–60 mm (0,9–1,8 SKN) kritulių, Vakarų ir Pietų Lietuvoje daug kur registruota 60–75 mm (1,2–2,0 SKN) kritulių, vietomis čia – 75–90 mm (1,5–1,9 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Kazlų Rūdoje, 88,7 mm.
2 pav. Vasario mėnesio kritulių kiekis
Paskutinę pirmojo dešimtadienio dieną storiausia sniego danga išmatuota rytiniame bei šiauriniame šalies pakraštyje: Švenčionyse 25 cm, Tauragnuose 18 cm, Tabokinėje 15 cm, Akmenėje 14 cm, kitur 3–12 cm. Ploniausiai sniego būta Pietų ir Vakarų Lietuvoje – iki 3 cm, o vietomis danga buvo ištirpusi. Naktį iš vasario 19 į 20 d. pasnigo beveik visoje šalyje, daugiausia – Pietų Lietuvoje, ir daug kur susidarė 1–8 cm storio sniego danga. Storiausia, 16 cm, ji vis dar laikėsi Švenčionyse. Šiauriniuose rajonuose beveik nesnigo, todėl sniego dangos buvo likę tik atskirais lopais. Paskutinį mėnesio dešimtadienį sniegas sparčiai tirpo ir mėnesio pabaigoje jo neliko, nebent šiauriniuose šlaituose ar atskirais lopais miškuose šiaurės rytinėje šalies dalyje.
Vasario mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 38,7 val. (0,6 SKN), ilgiausiai – Kybartuose, 50,5 val., trumpiausiai – Telšiuose, 25,4 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė vasario mėnesį
Šį mėnesį beveik visoje Lietuvoje didžiausias vėjo greitis pasiekė pavojingo1 reiškinio ribas, buvo 15,4–23,7 m/s. Didžiausias vėjo greitis fiksuotas 3 d. Ventėje – 23,7m/s.
Mėnesio pradžioje įšalas daugelyje šalies rajonų plonėjo, o Biržų, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs iki 5 cm. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje storiausias įšalas buvo matuojamas Vilniaus apylinkėse, kur įšalęs dirvožemio sluoksnis buvo iki 18 cm. Kituose šalies rajonuose įšalusio dirvožemio storis buvo labai nevienodas – nuo 1 cm Utenos iki 10 cm Raseinių apylinkėse. Antrajame dešimtadienį, šiltėjant orams, daugelyje šalies rajonų įšalęs dirvožemio sluoksnis plonėjo. Biržuose ir Vilniuje, kur dešimtadienio pradžioje įšalo sluoksnis buvo storiausias, įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs atitinkamai iki 10 cm ir iki 4 cm, o Kauno ir Varėnos apylinkėse dirvožemis buvo atitirpęs iki 1–2 cm. Vietomis dirvožemiai per visą šį dešimtadienį nebuvo įšalę. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis, orams šiek tiek vėl atvėsus, kai kuriuose šalies rajonuose dirvožemiai vėl įšalo ir siekė nuo 2 iki 6 cm storio. Vėsus oras ilgai nesilaikė ir vėl po truputi šilo, sparčiai tirpindamas paskutinį įšalą. Nors vasario 25 d. pasitaikius kiek vėsesnei nakčiai Kauno apylinkėse buvo išmatuotas 1 cm storio įšalas, jis ilgai neišsilaikė ir jau kitą dieną buvo ištirpęs.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur laikėsi apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vasario mėnesio vidurkis (378 DU1) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai tik 1 % viršijo ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (374 DU). Šio mėnesio pirmojoje pusėje vyravo teigiamų nuokrypių tendencija, o antrojoje – neigiamų. Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 4 d. (437 DU) ir 13 d. (423 DU), kur šių parų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės maksimalios vasario mėnesio reikšmės (388 DU) atitinkamai sudarė 12 ir 9 %, tačiau absoliučios vasario mėnesio maksimalios reikšmės (560 DU, kuri išmatuota 2023-02-26) neviršijo. Mažiausios reikšmės registruotos 18 d. (320 DU) ir 19 d. (325 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios vasario mėnesio reikšmės (351 DU) sudarė -9 ir -7 %, tačiau absoliutų vasario mėnesio minimumą (211 DU, išmatuotą 1993-02-12) viršijo 52 ir 54 %.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS vasario mėnesį
Vasario mėnuo buvo labai vandeningas. Vidutinis vandens lygis svyravo nuo 10 iki 207 cm aukščiau vidutinio daugiamečio vasario mėnesio vandens lygio. Daugiausiai vandens plukdė Šiaurės, Vakarų ir Pietvakarių Lietuvos upės. Dėl didelio vandens kiekio, vasario viduryje Kauno hidroelektrinėje, pirmą kartą per 10 metų buvo atidarytos pralaidos vandeniui nuleisti.
Mėnesio 6–20 dienomis upėse stebėti ledo reiškiniai – sniegainė, ižas, priekrantės ledas. Stichinis vandens lygis stebėtas Nemune ties Panemune (iki vasario 3d.), Gėgėje ties Plaškiais (iki vasario 20 d.), Leitėje ties Kūlynais ir Nemuno atšakoje ties Rusne (iki mėnesio pabaigos).
Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis vidutinę daugiametę reikšmę viršijo 37 cm. Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis vandens lygis buvo atitinkamai 79 ir 37 cm aukščiau vidurkio.
Atšilus orams, sparčiai tirpo ir ežerus kausčiusi ledo danga. Ant ledo atsirado vandens, properšų, atotirpų. Tauragno ežere paskutinę mėnesio dieną ledo storis siekė 10 cm. Kitur ledo storis svyravo nuo 8 iki 22 cm.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse vasario mėnesį
1 Smarkus vėjas, škvalas, viesulas – maksimalus vėjo greitis 15,0–27,9 m/s.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Plačiau apie vasario mėnesio sąlygas skaitykite čia
Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,0 °C (teigiama 6,9° anomalija) – tai antras pagal šiltumą trečiasis vasario dešimtadienis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 1990 metais (6,5 °C). Vėsiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje bei Mažeikių ir Telšių apylinkėse, 3,5–4,0 °C (teigiama 4,7–6,6° anomalija), kitur šiaurinėje Lietuvos pusėje ir vakariniame pakraštyje 4,0–5,0 °C (teigiama 4,7–7,1° anomalija). Pietų Lietuvoje buvo 5,0–6,0 °C (teigiama 6,1–7,7° anomalija), o pietiniame pakraštyje ir Kybartų apylinkėse buvo šilčiausia, 6,0–6,5 °C (teigiama 7,3–8,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 26 d. Kybartuose, 12,7 °C, žemiausia – 25 d. Alytuje, -3,1 °C.
1 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiasis vasario dešimtadienis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 23,8 mm (2 SKN). Vakarinėje Lietuvos pusėje (išskyrus keletą meteorologis stočių) ir rytiniame pakraštyje kritulių kiekis buvo 11–25 mm (1,0–2,5 SKN), Rytų ir Pietų Lietuvoje bei Dotnuvoje ir vietomis Vakarų Lietuvoje buvo 25–35 mm (1,8–3,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Šalčininkuose 33,7 mm, mažiausiai – Akmenėje 11,6 mm.
2 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Trečiąjį vasario dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 9,6 val. (0,4 SKN): nuo 0,2 val. Dūkšte iki 21,6 val. Kybartuose (3 pav.).
3 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Paskutiniame vasario dešimtadienį orai toliau šilo, ir paskutiniai įšalusio dirvožemio sluoksniai greitai atitirpo. Vasario 25 d. kiek nukritus oro temperatūrai Kauno apylinkėse vėl buvo išmatuotas 1 cm įšalo sluoksnis, kuris jau kitą dieną ištirpo.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje svyravo apie 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį vasario mėnesio dešimtadienį (377 DU1) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (379 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (412 DU) fiksuota 29 d., o mažiausia 27 d. (342 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkio sudarė 9 % ir -10 %.
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Pastaraisiais mėnesiais keliose Lietuvos vietovėse buvo surastos baltos dėžutės. Sunerimę dėl galimo šnipinėjimo piliečiai iš karto pranešdavo policijai arba skambindavo mums. Visais atvejais tai buvo meteorologiniai radiozondai. Tiesa, ne visi jie mūsiškiai. Dalis buvo atkeliavę iš kaimyninių valstybių, tačiau visi jie – su šnipinėjimu nesusiję, nepavojingi meteorologiniai prietaisai (dėžutės viduje būna mikroschema su baterija ir išorėje kyšančia antena).
Atmosferos radiozondavimas kartą arba du kartus per parą vykdomas daugelyje pasaulio šalių vienu metu (00:00 ir / ar 12:00 UTC laiku). Tai labai svarbūs matavimai, kurie atliekami norint labai tiksliai sužinoti kokios sąlygos atmosferoje yra iki 25–35 km aukščio. Be tokių reguliariai atliekamų matavimų orų prognozės būtų kur kas mažiau tikslios. Radiozondai skirtinguose atmosferos aukščiuose išmatuoja slėgį, oro temperatūrą, rasos taško temperatūrą, santykinę drėgmę, vėjo greitį ir kryptį. Na o patį radiozondą į orą iškelia vandeniliu arba heliu užpildyta pūslė (meteorologinis balionas).
Nuotraukose: kairėje – radiozondas pririštas prie meteorologinio baliono; dešinėje – radiozondų ieškotojo surastas jau panaudotas radiozondas (paženklintas specialiu lipduku).
Lietuvoje tokie matavimai atliekami 1 kartą per parą (00:00 UTC laiku). Nesunku paskaičiuoti, kad per metus paleidžiamos 365 tokios baltos dėžutės. Daugelis jų nukrenta iki 100–150 km atstumu aplink Kauną. Nemažą dalį jų surenka radiozondų ieškotojai, kuriems tai kaip savotiška pramoga – geolokacinis žaidimas.
Visus radiozondus jau beveik metus specialiu lipduku paženkliname, jog tai yra nepavojingas meteorologinis prietaisas. Suradus tokį reikėtų saugiai išmesti ARBA neatlygintinai perduoti / atsiųsti mums: 1. KAUNE: Kauno meteorologijos stotis. Adresas: Rapsų g. 5, Noreikiškių k., Kauno r. sav. LT-53367, tel. nr. +370 648 05759 2. VILNIUJE: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM. Adresas: Oršos g. 8, Vilnius LT-09300, tel. nr. +370 648 06572
Nors ne visi radiozondai yra tinkami pakartotiniam panaudojimui, tačiau bent daliai jų pasistengsime suteikti antrą progą ir vėl pakilti į dangų. Jei prietaiso panaudoti nebepavyks, tuomet neveikiantys prietaisai bus atiduoti utilizavimui.
Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas – dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.
Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praeitą savaitę. Paskutinis kartas, kai dėl potvynio pakelta Kauno hidroelektrinės pralaida buvo 2013 m.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje stebimas Kauno hidroelektrinės veiklai naudingas stabilumas: potvyniai išsitęsia laike ir nebėra tokie staigūs. Todėl beveik visas vandens kiekis yra panaudojamas energijos gamybai. Taip pat potvyniai pastaraisiais metais vyksta anksčiau, o jei vandens kiekis per didelis – panaudojamos pralaidos. Palyginimui, per vieną hidroelektrinės agregatą dirbant pilna galia praleidžiama iki 158 kubinių metrų per sekundę (m³/s) vandens. Kadangi Kauno HE yra keturi agregatai, bendrai per juos praleidžiama 580–632 m³/s vandens. Šiuo atveju per visus agregatus buvo leista apie 600 m³/s, o per pralaidą dar – 140 m³/s vandens kiekis.
Pabrėžtina, kad nors dėl potvynių per Kauno HE praleidžiamas didesnis vandens kiekis negu įprastai, tai neturi reikšmingos įtakos vandens kiekiui žemupyje.
Nuotrauka: „Ignitis gamyba“. Kauno hidroelektrinės pralaida; Grafikas: vandens lygio svyravimai Nemune ties Kaunu. Grafike galite matyti dėl Kauno HE darbo vykstančius vandens lygio šuolius.
Pralaidos atidaromos dviem atvejais
Pasak bendrovės atstovo, paprastai hidroelektrinėje dažniausiai pasitaiko du scenarijai, kurių metu būtų priimamas sprendimas atidaryti pralaidas.
„Pirmas atvejis, kai atidaromos pralaidos yra susijęs su per dideliu vandens kiekiu Kauno HE tvenkinyje. Taigi, kai vandens kiekis yra didesnis nei jo kiekis sunaudojamas gamybai ir lygis tvenkinyje pasiekia viršutinę leistiną ribą, pralaidos atidaromos siekiant stabilizuoti vandens lygį. Būtent šis atvejis ir buvo stebimas praėjusią savaitę. Kitu atveju pralaidos atidaromos tuomet, kai hidroelektrinės agregatai visiškai sustabdomi. Tuomet pralaida pakeliama, kad praleistų gamtosauginį debitą, kuris būtinas upės poreikiams“, – sako „Ignitis gamybos“ gamybos tarnybos vadovas Darius Kucinas.
Hidroelektrinė rekonstruota ir atnaujinta
Kaip teigia bendrovės atstovas, 2010 m. buvo baigti Kauno hidroelektrinės rekonstravimo darbai, kuriuos atlikus padidėjo elektrinės patikimumas ir efektyvumas. Taip pat sumažėjo KHE techninės priežiūros sąnaudos ir buvo užtikrintas saugus aptarnaujančio personalo darbas pagal ES direktyvas. Rekonstrukcijos metu įdiegta naujausia įranga užtikrina sėkmingą hidroagregatų paleidimą ir energetinės sistemos atstatymą tuo atveju, jei šalies energetinėje sistemoje įvyktų totalinė avarija. Visuotinės avarijos atveju įsijungti pajėgi ne tik Kauno HE, bet ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Vasario antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,7 °C (teigiama 4,2° anomalija). Visoje šalyje temperatūra buvo teigiama, išskyrus rytinį šalies pakraštį, kur buvo -0,3 °C (teigiama 3,8° anomalija). Kitur rytinėje dalyje temperatūra buvo 0,0–1,0 °C (teigiama 4,0° anomalija), pietvakarinėje ir vakarinėje dalyje 2,0–3,3 °C (teigiama 3,0–5,1° anomalija), likusioje šalies dalyje 1,0–2,0 ° (teigiama 3,9–4,5° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 12,2 °C išmatuota 16 d. Pagėgiuose – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia nukrito iki -8,3 °C 19 d. Dūkšte.
1 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 14,1 mm (0,9 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 5–15 mm (0,4–1,1 SKN), daugiausiai kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje ir Kazlų Rūdoje 20–26 mm (1,1–1,5 SKN), kitur 15–20 mm (0,8–1,4 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Nidoje 25,1 mm, mažiausias – Vilniuje, 6,3 mm.
2 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Naktį iš vasario 19 į 20 d. pasnigo visoje šalyje, daugiausia – Pietų Lietuvoje. Tačiau vietomis šiauriniuose rajonuose sniego danga buvo nesusidariusi arba sniego buvo labai nedaug. Kitur jos storis buvo 1–8 cm, storiausia – Švenčionyse (16 cm) ir Puvočiuose (8 cm).
3 pav. Sniego dangos storis vasario 20 d.
Vasario antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 12,6 val. (0,6 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje 8,1 val., ilgiausiai – Lazdijuose, 17,9 val. (4 pav.).
4 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Šio dešimtadienio pradžioje įšalas daugelyje šalies rajonų plonėjo, o vietomis dirvožemis nebuvo įšalęs per visą dešimtadienį. Dešimtadienio pabaigoje, kai kuriuose šalies rajonuose įšalas siekė nuo 2 iki 6 cm storio.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–3 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje laikėsi apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį vasario mėnesio dešimtadienį (371 DU1) buvo vidutiniškai 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (377 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (423 DU) fiksuota 13 d., o mažiausia 18 d. (320 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų vidurkių buvo atitinkamai 14 % ir -15 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas
1918 m. vasario 16 d. 11 val. ryte Lietuvos Tarybos nariai susirinko Lietuvos draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto patalpose, dabartiniuose Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius). Pirmininkaujant J. Basanavičiui pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, kuri atsižada visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tai, kad Signatarų namai tapo formalios Lietuvos laisvės lopšiu, didžiąja dalimi nulėmė ir orų sąlygos. 1918 metų vasario mėnuo prasidėjo nors ir apniukusiais, tačiau šiltais orais – maksimali oro temperatūra neretai perkopdavo 0 °C (aukščiausia užfiksuota vasario 9 dieną +3,7 °C). Tokius orus nulėmė cikloninė cirkuliacija, kuri atnešė mišrius ir lietaus pavidalo kritulius. Sniego danga, susidariusi sausio mėnesį, ištirpo dar per pirmąjį vasario dešimtadienį ir atsinaujino tik mėnesio viduryje orams atšalus. Šalti pradėjo vasario 14 dieną, kai ėmė kilti oro slėgis dėl atkeliaujančio galingo anticiklono (didžiausias Vilniuje užfiksuotas atmosferos slėgis 1043,5 hPa). Vasario 14 dieną minimali oro temperatūra jau siekė -6,3 °C ir toliau vis labiau šalo.
Vasario 16-osios rytas Vilniuje prasidėjo tikru šalčiu – minimali oro temperatūra buvo nukritusi iki -17,0 °C, tvyrojo rūkas, kiek vėliau – migla, buvo pastebimas šerkšnas. Sniego tądien nebuvo daug, vos 3 cm storio danga klojo žemę. Vis dėlto, oras buvo ramus, vyravo tyka. Artėjant pietų metui oro temperatūra kiek pakilo ir 14 val. termometro stulpelis jau rodė -8,2 °C, rūkas išsisklaidė ir pasirodė Saulė, kuri tą dieną džiugino net 6 valandas. Per visą parą visai neužfiksuota kritulių, pūtė nestiprus (apie 1 m/s) šiaurės rytų krypties vėjas. Vidutinė paros oro temperatūra vasario 16-ąją siekė -13,3 °C ir tai net 9,4 laipsnio šalčiau palyginti su dabartinėmis klimato sąlygomis (su vasario 16-tos dienos standartine klimato norma (1991–2020 m. oro temperatūros vidurkis).
Remiantis istoriniais šaltiniais, Lietuvos Tarybos posėdžiai paprastai vykdavo J. Basanavičiaus kabinete (Lietuvių mokslo draugijoje, Aušros Vartų g.), tačiau stipriai atšalus buvo nebeįmanoma ten rinktis, mat daktaras beveik nekūrendavo krosnies. Manoma, jog neapsikentę Tarybos nariai nusprendė susirinkti Komiteto patalpose Pilies gatvėje. Pasak istoriko R. Klimavičiaus, jei ne šaltis ir J. Basanavičiaus taupumas, galbūt šiandien Signatarų namais vadintume pastatą, esantį ne dabartinėje Pilies, bet Aušros Vartų gatvėje.
Taigi, 1918 m. vasario 16-ąją Signatarų namuose, į kuriuos persikėlė sušalę būsimieji signatarai, įvyko du Lietuvos Tarybos posėdžiai: vienas jų apie vidurdienį, kitas – vakarop. Nepriklausomybės Aktas buvo priimtas per pirmąjį posėdį, apie 13 val.
Faktai apie vasario 16-osios orų sąlygas (šią dieną buvę visko)
Vidutinė viso šimtmečio vasario 16-osios oro temperatūra Vilniuje -5,1 °C. Tačiau įvairiais metais ji kito nuo -26,2 °C minimalios (1947 m.) iki +9,7 °C maksimalios (1925 m.) oro temperatūros. Skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios šios dienos oro temperatūros yra net 35,9 °C.
Šiltesnis laikotarpis prasidėjo 1925 m. ir tęsėsi iki 1939 m. Šiuo laikotarpiu orai neretai priminė šiandienines orų sąlygas. Oro temperatūra 1925 m. vasario 16 d. buvo pakilusi net iki +9,7 °C. Tokiomis dienomis ir sniego danga neklodavo žemės arba buvo labai menka ir tesiekdavo 2–5 cm. Simboliška, bet nuo 1940 metų prasidėjo šaltasis periodas, kuris tęsėsi iki 1987 metų, kuomet prasidėjo įvykiai galop nulėmę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais.
Vidutinės oro temperatūros Vilniuje 10 metų slankusis vidurkis, 1913–2017 m.
1940 m. vasario 16 d. oro temperatūra buvo nukritusi net iki -22,1 C, žemę klojo 38 cm sniego danga ir vis snigo… Prasidėjus 5 dešimtmečiui šalčiai mūsų krašte ėmė vyrauti. Tokių itin žvarbių vasario 16-ųjų buvo užfiksuota ir vėlesniais metais (1942, 1947, 1954, 1962, 1964, 1978, 1979, 1984, 1985 m.), kai oro temperatūra nukrisdavo iki -15,0 °C ir dar žemiau. Šiuo šaltu laikotarpiu gausu buvo ir sniego – sniego danga dažnai pasiekdavo net ir 30–40 cm. Storiausia sniego danga buvo 1970 m. vasario 16 d., kuomet užaugo iki 48 cm. Ne veltui sniegas siejasi su atšiauriu sąstingio laiku, kuomet ir Lietuvai niekaip nepavyko išsivaduoti iš ją apėmusios priespaudos. Vis dėlto, po atšiauraus laikotarpio nuo 1987 metų vasario 16 dienomis pradėjo jaustis tikras Nepriklausomybės pavasaris. Neretai vasario 16 d. oro temperatūra perkopdavo 0 °C, o kartais siekdavo net 6–7 °C šilumos, kaip antai 1995, 1998, 2001, 2019, 2020, 2022 metais.
Iš 100 metų (1918–2017 m. laikotarpiu), 10 metų vasario 16-osios dienų temperatūra nenukrito žemiau 0 °C ir visą parą buvo teigiama, o 68 dienas – per visą parą nepakilo aukščiau nulio ir laikėsi neigiama.
Oro temperatūra gali būti kontrastinga ne tik įvairiais metais, tačiau ir tą pačią dieną skirtinguose regionuose. Per šimtą metų šalčiausia vasario 16-ąją Lietuvoje buvo 1964 m. Lazdijuose, kai oro temperatūra nukrito iki -30 °C., tačiau tą pačią dieną Vilniuje temperatūra nukrito tik iki -17,8 °C.
Iš 100 vasario 16-ųjų (1918–2017 metais) 57 dienos buvo su krituliais – snigo, krito šlapdriba ar lijo lietus, ir net 87 dienas žemę dengė sniegas. Vidutiniškai vasario 16 d. Vilniuje iškrenta apie 2 mm kritulių ir žemė būna užklota 14 cm sniego dangos sluoksnio. Daugiausiai kritulių iškrito 1957 m. – 11,5 mm. Klimato kaita vyksta ir per Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventę. Per 100 metų vasario 16-ają minimali oro temperatūra pakilo 2 °C, maksimali 1 °C, o sniego dangos storis sumažėjo 2 cm. Tokios tendencijos leidžia daryti išvadą, kad antrą Lietuvos šimtmetį švęsime dar šiltesnėmis klimato sąlygomis.
Na o kokie orai bus šiemet galite sužinoti kasdien atnaujinamoje orų prognozėje, kurią rasite čia.
Parengė: LHMT Klimato ir tyrimų skyrius (Pirmą kartą tekstas buvo publikuotas 2018 metais vasario 16-osios 100-mečio proga)
Vasario pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,4 °C (teigiama 3,5° anomalija). Šiaurės rytinėje pusėje oro temperatūra buvo švelniai neigiama, pietvakarinėje – teigiama. Šalčiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje, -2,6…-2,0 °C (teigiama 3,2° anomalija), kitur šiaurės rytinėje šalies pusėje -1,0… 0,0 °C (teigiama 2,8–3,5° anomalija). Pietvakarių Lietuvos kraštiniuose rajonuose registruota 1,0–2,3 °C temperatūra (teigiama 3,0–4,4° anomalija), kitur – 0,0–1,0 °C (teigiama 3,5–4,4° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 8,0 °C išmatuota 3 d. Kybartuose, žemiausia -12,9 °C – 8 d. Molėtuose.
1 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 24,6 mm (1,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (1,1–2,2 SKN), mažiausiai kritulių registruota šiaurės rytiniame pakraštyje – 8–15 mm (0,6–0,9 SKN), gausiausiai kritulių registruota pačiame pietvakariniame pakraštyje, vietomis Rytų Lietuvoje, Pagėgių–Plungės ir Birštono–Kazlų Rūdos apylinkėse bei Jonavoje, 30–40 mm (1,7–2,5 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis registruotas Biržuose (8,8 mm), didžiausias – Kazlų Rūdoje – 40 mm.
2 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Paskutinę dešimtadienio dieną Pietų ir Vakarų Lietuvoje sniego danga buvo iki 3 cm, vietomis ji buvo visai ištirpusi. Storiausia išsilaikė rytiniame ir šiauriniame pakraščiuose: Švenčionyse 25 cm, Tauragnuose 18 cm, Tabokinėje 15 cm, Akmenėje 14 cm, kitur – 3–12 cm.
3 pav. Sniego dangos storis vasario 10 d.
Vasario pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 16,5 val. (0,8 SKN): nuo 8,2 val. Telšiuose iki 27,5 val. Utenoje (4 pav.).
4 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Pirmosiomis dešimtadienio dienomis įšalas daugelyje šalies rajonų plonėjo, o Biržų, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs iki 5 cm. Tačiau Panevėžyje ir Šiauliuose įšalas nesusidarė per visą šį dešimtadienį. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje storiausias įšalas buvo matuojamas Vilniuje, kur buvo įšalę iki 18 cm. Kituose šalies rajonuose įšalusio dirvožemio storis buvo labai nevienodas – nuo 1 cm Utenoje iki 10 cm Raseiniuose.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje laikėsi apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį vasario mėnesio dešimtadienį (386 DU1) buvo vidutiniškai 5 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (367 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (437 DU) fiksuota 4 d., o mažiausia 6 d. (347 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 20 % ir -6 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
