Norime informuoti, kad sausio 10 d. atnaujinta LHMT interneto svetainė (kuri nuo paleidimo 2023 metais žinoma kaip new.meteo.lt) buvo pilnai perjungta ir šiuo metu jau yra pasiekiama pagrindiniu adresu meteo.lt. Senoji (greitaveikos ir kt. problemų turėjusi) svetainė, kaip ir planuota, buvo išjungta.
Kaip jau daugelis pastebėjo, tarp šalies gyventojų populiari svetainė atnaujino ne tik išvaizdą, bet ir pasipildė naujais duomenų rinkiniais bei tapo draugiškesnė naršantiems iš mobiliųjų įrenginių. Po atnaujintu jos rūbu slepiasi kur kas daugiau svarbių pokyčių. Vienas iš svarbiausių – užtikrinti didėjančius kibernetinio saugumo ir prieinamumo neįgaliesiems reikalavimus bei atlaikyti didesnius vartotojų sukuriamų užklausų krūvius nei galėjo senoji meteo.lt svetainė.
Kaip rodo turimi duomenys, daugeliui svetainės lankytojų aktualiausia artimiausių dienų orų prognozė. Na o reiklesni vartotojai galės rasti išsamesnių duomenų – vėjo kryptį ir stiprumą, ultravioletinių spindulių indeksą, šalnų ir sausrų žemėlapius (kurie bus aktyvuojami šiltuoju metų laiku), debesų su krituliais judėjimo prognozes, kompozitines kritulių radarų ir žaibų išlydžių vizualizacijas. Be to, nuo šiol svetainės faktinių orų žemėlapyje rasite gerokai daugiau meteorologijos stočių, o jų teikiami duomenys atsinaujins greičiau.
Taip pat, norime informuoti, jog artimiausiomis savaitėmis pamažu bus taisomi įvairūs svetainėje esančios informacijos neatitikimai. Taip pat, svetainė bus pildoma naujais moduliais: LHMT teikiamų mokamų paslaugų užsakymas su momentinio apmokėjimo galimybe ir pasirinktos meteorologinių stebėjimų stoties duomenų grafiniu atvaizdavimu bei meteogramomis (kurių laikinai svetainėje nėra).
Kviečiame pastabas ar apie pastebėtas klaidas pranešti atnaujintos svetainės administratoriui el. paštu nuomones@meteo.lt
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM interneto svetainės sukūrimo paslaugų pirkimas įgyvendintas įmonės MB „Slyva“.
Pirmadienį (sausio 8 d.) ryte buvo dar šalčiau nei sekmadienį. Šiaurės rytinėje šalies dalyje oro temperatūra nukrito net iki 27–28 laipsnių šalčio. Šalčiausia buvo Zarasuose, kur Saulei tekant šalo net iki -28,0 °C (o netoliese esančiame Daugpilio mieste iki -29,5 °C).
Įdomu tai, kad saulėtą sekmadienio dieną Lietuvoje oro temperatūra daug kur pakilo tik iki 14–20 laipsnių šalčio. Šalčiausia įdienojus buvo Kupiškyje, Rokiškyje ir Šeduvoje (maksimali temperatūra apie -21 °C), o šilčiausia Druskininkuose, Varėnoje, Nidoje ir Ventėje (apie 12–13 laipsnių šalčio). Nuo maždaug 15–16 val. oro temperatūra vėl pradėjo kristi. Be to, tvyrant dideliam šalčiui vietomis buvo fiksuoti mūsų šalyje retai pasitaikantys krituliai – ledo adatos.
Bendrai imant, Lietuvoje sausio 7–8 d. šalčiai buvo stipriausi per beveik tris metus. Šalčiau nei šiandien pasitaikė tik 2021 m. vasario pradžioje. Nežiūrint to, dalyje meteorologijos stočių buvo išmatuota žemiausia oro temperatūra per beveik 12 metų (pažymėta žemėlapyje žemiau). Tiesa, iki šalčio rekordų visur pritrūko gana daug. Lietuvoje sausio 7–8 dienomis yra buvę kur kas šalčiau nei šiemet: sausio 7-osios šalčio rekordas yra -32,6 °C (Varėna, 2003-01-07), o sausio 8-osios – net -34,3 °C (Varėna, 1987-01-08).
Pabrėžtina, jog stiprūs šalčiai pastarosiomis dienomis stebėti tik Šiaurės Europoje. Taigi, labai klaidinga sakyti, kad atšalo visoje Europoje (ar net planetoje) ir esą baigėsi / sustojo globalus šiltėjimas. Reikia žiūrėti kur kas plačiau nei Lietuva ir Europa. Be to, nevalia maišyti sąvokų orai ir klimatas. Tai yra skirtingi dalykai. Klimatas yra bent 30 metų orų vidurkis.
Ateinančiomis dienomis stiprus šilto oro srautas nuo Atlanto vandenyno išstums mūsų regione įsitaisiusią labai šaltą oro masę ir šalyje prasidės atodrėkis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad praėję 2023 metai buvo treti karščiausi metai Lietuvoje nuo 1961 metų. Per paskutinis 5 metus trys iš jų buvo rekordiškai karšti (2020 m. 9,2 °C, 2019 8,8 °C ir 2023 8,7 °C). Dėl klimato kaitos nulemto šiltėjimo karščio rekordai kartojasi kasmet, todėl pernai pagerinti 17 parų maksimalios oro temperatūros rekordai stebinti turėtų mažiau nei 4 parų minimalios temperatūros rekordų pagerinimas.
Nors praėjusiais metais metinis kritulių kiekis buvo artimas daugiametėms reikšmėms, tačiau pasižymėjo dideliu netolygumu: pirmoje metų pusėje buvo dažnesnės deficito, o antroje – kritulių pertekliaus sąlygos. Todėl tais pačiais metais buvo fiksuojami ir visi sausrų tipai (miškuose, agrometeorologinė ir hidrologinė) ir potvyniai, daugiausiai Vakarinėje Lietuvos dalyje pridarę žalos. 2023 metais buvo fiksuota 19-a stichinių meteorologinių reiškinių (vieno iš jų metu fiksuotas ir katastrofinis labai smarkus vėjas) bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
Taigi, tikriausiai 2023 metus apibūdinti labiausiai tinkantis žodis būtų – ekstremalūs metai. Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2023 metų orų ir reiškinių informacija.
Straipsnyje pateiktus paveikslus galite parsisiųsti ir prisiartinti čia.
Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,1 °C (teigiama 1,2° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytiniame pakraštyje -1,4…-1,0 °C (teigiama 1,0° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje ir Šiaurės Lietuvoje -1,0…0,0 °C (teigiama 0,5–1,8° anomalija), pietiniuose, pietvakariuose ir vakariniuose rajonuose 0,0–1,0 °C (teigiama 0,4–2,1° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 1,0–2,0 °C (teigiama 0,4–1,6° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra buvo nukritus iki -16,2…-6,2 °C, Nidoje -5,3 °C, aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 5,9–8,5 °C. Mėnesio aukščiausia oro temperatūra 8,5 °C registruota 19 d. Kybartuose, žemiausia -16,2 °C registruota 6 d. Utenoje.
Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C pajūryje šiemet prasidėjo gruodžio 2–6 d. Lyginant su SKN, šiemet tai įvyko 23 ankščiau.
1 pav. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 71,4 mm (1,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 26–60 mm (0,7–1,3 SKN), rytiniuose ir pietiniuose rajonuose bei rytinėje Žemaičių aukštumos pusėje, Ventėje ir Utenoje 60–90 mm kritulių (1,1–1,4 SKN), daugiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai, 90–150 mm (1,2–1,6 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Plungėje (149,4 mm), Rietave (144,8 mm), Vėžaičiuose (133,8 mm) ir Kretingoje (130,6 mm), o mažiausiai – Joniškyje (26,3 mm) ir Marijampolėje (28,7 mm). Gruodžio 4, 20, 22 ir 29 dienomis vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingų kritulių1 atvejai.
Lapkričio antroje pusėje susidariusi sniego danga gruodžio mėnesio antrąjį dešimtadienį atšilus orams ištirpo.
2 pav. Gruodžio mėnesio kritulių kiekis
Gruodžio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 8,7 val. (0,3 SKN) – tai mažiausiai saulėtas gruodis per visą stebėjimų istoriją (iki šiol buvo 2018 m. gruodis su 9,9 val.) (3 pav.). Ilgiausiai Saulė švietė Lazdijuose 13,3 val., trumpiausiai – Varėnoje 2,4 val., tai ir visos šalies Saulės spindėjimo trukmės gruodžio mėn. absoliutus minimumas (iki šiol buvo 3,0 val. Utenoje 2018 m.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 12,9–25,6 m/s. Didžiausias vėjo greitis 25,6 m/s registruotas 25 d. Ventėje.
Pirmąjį gruodžio dešimtadienį įšalusio dirvožemio sluoksnis Pietų, Pietvakarių Lietuvoje siekė 11–13 cm, Šiaurės Rytų Lietuvoje įšalęs dirvožemis buvo gerokai mažiau ir siekė tik 3–4 cm. Per visą šį dešimtadienį Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje įšalusio dirvožemio sluoksnis išsilaikė ir siekė 11–14 cm, o Kaune – iki 16 cm. Šiaurės Lietuvoje dirvožemiai įšalę iki 3–5 cm. Antrojo mėnesio dešimtadienio pradžioje pradėjo plonėti dirvožemio įšalas ir šio dešimtadienio paskutinėmis dienomis pabaigė ištirpti. Beveik visą trečiąjį dešimtadienį laikantis teigiamai temperatūrai, įšalas nebuvo susidaręs, išskyrus Kauną, kur gruodžio 28 d. buvo matuotas 1 cm dirvožemio įšalas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (287 DU2) Kauno MS gruodžio mėnesį (neįtraukiant 11-12 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai 5 % buvo mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (303 DU). Šį mėnesį išmatuotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis. Mažiausi BOK buvo registruojami antro ir trečio dešimtadienio dienomis. Pavojingai sumažėjęs BOK šį mėnesį buvo fiksuojamas 2 kartus – 21 d. (238 DU) ir 28 d. (244 DU), kurie buvo atitinkamai 21 ir 24 % mažesni už šių dienų daugiamečius vidurkius, o nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios gruodžio mėnesio reikšmės (282 DU) atitinkamai sudarė -15 ir -13 %. Aukščiausios BOK reikšmės buvo fiksuojamos pirmojo ir trečiojo dešimtadienio dienomis – 1 ir 27 d. (336 DU) bei 30 d. (322 DU). Šių parų nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios gruodžio mėnesio reikšmės (320 DU) atitinkamai sudarė 5 ir 1 %.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS gruodžio mėnesį
Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis daugelyje šalies upių buvo 3-115 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį šio mėnesio vandens lygį, tuo tarpu Nemuno aukštupyje 1–-34 cm žemesnis nei įprasta.
Iki mėnesio vidurio vandens telkiniuose stebėti ledo reiškiniai – sniegainė, priekrantės ledas, ižas, vietomis susidarė ir ištisinė ledo danga. Ledu trumpam buvo pasidengusios ir Kuršių marios (7–18 d.).
Mėnesiui įpusėjus, sulaukta atodrėkio, šalyje prasidėjo poplūdis. 16–18 dienomis vandens lygis vietomis pakilo net iki 277 cm. Didžiausias vandens lygio kilimas stebėtas vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje.
Poplūdžio metu stichinis vandens lygis buvo pasiektas Šyšoje ties Šilute (gruodžio 21–27 d.), Minijoje ties Priekule (gruodžio 22–29d.), Akmenoje-Danėje ties Klaipėda (gruodžio 23–25 d.), Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (nuo gruodžio 25 d. iki mėnesio pab.) ir Leitėje ties Kūlynais (nuo gruodžio 22 d. iki mėnesio pab.).
Šyšoje ties Šilute, Akmenoje-Danėje ties Klaipėda, Akmenoje-Danėje ties Kretinga, Minijoje ties Priekule, Minijoje ties Lankupiais, Svyloje ties Guntauninkais ir Tauragno ež. pasiekti ir nauji gruodžio mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordai. Vandens lygiai viršijo ankstesnius 1–73 cm.
5 pav. Pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gruodžio mėnesį6 pav. Upių būklė gruodžio mėnesį
1 –pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje vidutiniškai siekė 8,7 val. ir tai sudarė vos 30 % gruodžio mėn. daugiametės normos (29 val.). Iki šiol mažiausiai saulėtu gruodžiu mūsų šalyje buvo tituluojamas 2018 m. gruodis (9,9 val.).
Taip pat, buvo pasiekti nauji gruodžio mėn. Saulės spindėjimo trukmės minimalios sumos rekordai 3 meteorologijos stotyse:
• Varėnoje, kur Saulė švietė vos 2,4 val. (buvęs rekordas fiksuotas 2000 m. 5,1 val.); • Vilniuje – 2,9 val. (buvęs rekordas 3,8 val., 2018 m.); • Kybartuose – 8,7 val. (buvęs rekordas 15,5 val., 2018 m.);
Nidoje, Šilutėje, Klaipėdoje, Utenoje, Dūkšte ir Dotnuvoje nedaug trūko iki rekordo, kadangi 2023 m. gruodis šiose vietovėse buvo antras pagal mažiausią Saulės spindėjimo trukmę nuo pat tokių stebėjimų pradžios. Tuo tarpu, Biržuose ir Lazdijuose fiksuotas trečias mažiausiai saulėtas gruodis, Šiauliuose – ketvirtas, o Kaune – penktas.
Be to, Varėnoje dar buvo fiksuotas ir visos šalies Saulės spindėjimo trukmės gruodžio mėn. absoliutus minimumas. Naujasis rekordas – 2,4 val. (Varėna, 2023 m. gruodis), o buvęs – 3,0 val. (Utena, 2018 m. gruodis).
Taip pat, patikrinus visus metų mėnesius nuo praėjusio amžiaus vidurio tapo aišku, jog 2023 m. gruodis buvo mažiausiai saulėtas iš visų mėnesių. Prieš metus buvęs rekordiškai mažai saulėtas 2023 m. sausis (vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje – 14,3 val.) buvo netgi truputį labiau saulėtas, lyginant su 2023 m. gruodžiu (8,7 val.).
Žemėlapyje – Saulės spindėjimo trukmė (val.) gruodžio mėnesį. Apvestose vietovėse buvo pasiekti vietinių meteorologijos stočių gruodžio mėn. rekordai.
Remiantis naujausiais orų modelių skaičiavimais, savaitgalį Lietuvoje turėtų būti daugiau pragiedrulių, todėl tikimybė pamatyti bent pro debesų plyšelius šviečiančią Saulę padidės. 🙂
Parengė: LHMT meteorologai Gintarė Giliūtė ir Gytis Valaika
Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (teigiama 4,2° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 0,8–1,0 °C (teigiama 4,2° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje ir šiauriniuose rajonuose vyravo 1–2 °C temperatūra (teigiama 3,3–4,7° anomalija), Pietų Lietuvoje ir vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje 2–3 °C (teigiama 4,2–5,0° anomalija), vakariniame pakraštyje 3–4 °C (teigiama 3,5–4,5° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -5,7 °C registruota 28 d. Pakruojyje, aukščiausia 7,3 °C 25 d. Nidoje.
1 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gruodžio dešimtadienį buvo 43,4 mm (2,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 16–40 mm (1,0–2,2 SKN), gausiau kritulių registruota kai kuriuose rytiniuose rajonuose, Žemaičių aukštumos rytinėje dalyje, pamaryje ir Kuršių nerijoje bei Birštone 40–60 mm (1,9–2,7 SKN), gausiausiai kritulių sulaukė vakarinė Žemaitijos dalis – 60–104 mm (2,4–2,9 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 103,2 mm registruotas Plungėje, mažiausias – 16,2 mm Marijampolėje. 22 d. Vėžaičiuose, 29 d. Telšiuose ir Plungėje registruoti pavojingi1 krituliai.
2 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio trečiąjį dešimtadienį buvo 3,8 val. (0,4 SKN): nuo 0,8 val. Utenoje iki 6,3 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Beveik visą gruodžio mėnesio trečiąjį dešimtadienį laikantis teigiamai temperatūrai, įšalas nebuvo susidaręs visoje Lietuvoje, išskyrus Kauną, kur gruodžio 28 d. buvo matuotas 1 cm dirvožemio įšalas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–3 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.
Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (285 DU1) buvo vidutiniškai 9 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (312 DU). Šį dešimtadienį buvo registruojamas pavojingai sumažėjęs BOK: 21 d. (238 DU) ir 28 d. (244 DU) fiksuoti dydžiai buvo atitinkamai 21 ir 24 % mažesni už šių dienų daugiamečius vidurkius. Aukštesni BOK kiekiai registruoti 27 d. (336 DU) ir 30 d. (322 DU), kurių vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio atitinkamai sudarė 5 ir 2 %.
1 – pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Trumpai glaustai – 2023 metai buvo gerokai šiltesni nei įprastai, o kritulių kiekis atitiko normą.
Vidutinė metinė oro temperatūra 2023 m Lietuvoje buvo 8,7 °C, o tai yra 1,3 laipsnio daugiau už įprastines klimato sąlygas (1991–2020 m. vidurkį). Nors globaliai praėję metai buvo patys šilčiausi nuo tokių stebėjimų pradžios, tačiau Lietuvoje 2023-ieji papuolė į trečią poziciją. Antroje vietoje tebėra 2019-ieji (8,8 °C), o šilčiausiais išlieka 2020-ieji (9,2 °C).
Praėjusiais metais net devyni mėnesiai buvo šiltesni, o vos trys (gegužė, liepa ir lapkritis) – truputį vėsesni už daugiametę normą. Vidutiniškai šilčiausias metų mėnuo buvo rugpjūtis (19,5 °C), o šalčiausias – vasaris (-0,2 °C). Anomalia šiluma išsiskyrė rugsėjis, kurio vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo net 16,5 °C ir jis tapo pačiu šilčiausiu rugsėjo mėnesiu mažiausiai nuo 1961 m. (kuomet pradėti modernūs ir visą šalį apimantys meteorologiniai stebėjimai).
2023 m. aukščiausia oro temperatūra buvo registruota liepos 16 d. Kalvarijoje, kai oras įkaito iki 34,9 °C, o žemiausia sausio 6 d. Zarasuose ir kovo 10 d. Molėtuose, kai atitinkamai, minimali oro temperatūra nukrito iki -19,5 ir -19,4 °C. Taigi, praėję metai žiemišku šalčiu nepasižymėjo, nebuvome perlipę net -20 laipsnių kartelės.
Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas daugiametei normai. Vidutiniškai per metus Lietuvoje iškrito 717 mm kritulių (vidutinis daugiametis vidurkis Lietuvoje yra 695 mm). Nežiūrint to, kritulių kiekis tiek imant skirtingus regionus, tiek skirtingus mėnesius pasiskirstė labai netolygiai. Skaičiuojant pagal nuokrypį nuo normos, sausiausi mėnesiai buvo gegužė ir rugsėjis, o drėgniausi – spalis ir rugpjūtis.
DAR KELETAS FAKTŲ APIE TEMPERATŪRĄ: 🔴Sausio 1-ąją buvo išmatuota (+14,9 °C) pati aukščiausia oro temperatūra per visą sausio mėnesį nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios;
🔴Sausio 1-ąją Kybartuose oras neatšalo žemiau +10,4 °C. Tai pirmas kartas Lietuvos orų stebėjimų istorijoje, trunkančioje beveik 250 metų, kuomet žiemos mėnesiais (gruodis, sausis, vasaris) minimali paros oro temperatūra nenukrinta žemiau +10 °C.
🔵2023 m. netgi keturis kartus fiksuoti minimalios oro temperatūros rekordai. Stiprus šaltis ore ir dirvos paviršiuje vėlyvą pavasarį pražudė nemažai lepesnių augalų. Pasitaikė atvejų, kai per naktį ledu pasidengė net gyvulių girdyklose buvęs vanduo.
🔴Rugpjūčio 7-osios naktį registruota šilčiausia stebėjimų istorijoje tropinė naktis. Molėtuose per naktį orui atvėsti pavyko tik iki 25,1 °C. Iki tol šis rekordas priklausė Nidai (+24,4 °C, 2006-07-08).
🔴Rugsėjis Lietuvoje buvo šilčiausias per visą šalies stebėjimų istoriją. Vidutinė mėnesio oro temperatūra visoje šalyje atitiko meteorologinę vasarą. Vasara baigėsi rekordiškai vėlai, tik spalio 4–5 d.
🔴Pagerintas pats seniausias šalies šilumos rekordas, kuris sugebėjo išsilaikyti net 131 metus. Rugsėjo 29-ąją Druskininkuose oras įkaito iki 27,2 laipsnio. Iki tol rekordas (24,9 °C) priklausė Vilniui, kuris buvo užfiksuotas 1892 m. rugsėjo 29 d.
Paveiksle – visi praėjusiais metais užfiksuoti maksimalios ir minimalios oro temperatūros rekordai. Net 6 rekordai stebėti rugsėjį, o po 4 pasitaikė sausio ir rugpjūčio mėnesiais.
