Metai: 2024

2024-06-03 | Kur gegužės mėnesį žaibavo daugiausiai?

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Žemėlapyje galite matyti užfiksuotų žaibų išlydžių tankio žemėlapį. Pažymėtina, kad vietos kuriose žaibavo daugiausia dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai.

Kone visi gegužės mėn. išlydžiai buvo fiksuojami tarp gegužės 18–31 d. t. y. antrojo mėnesio pusėje, kai įsivyravo meteorologinei vasarai būdinga temperatūra. Iš viso Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 36 tūkst. žaibų išlydžių. Iš jų tik 7413 išlydžiai (arba penktadalis) trenkė iš debesies į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų. ☁️ Kiek daugiau nei 23 tūkst. išlydžių (arba ~2/3) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t. t. Šių būta gana nedaug – 1931 išlydis arba tik 5 proc. nuo visų užfiksuotų perkūnijų.

Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Jonavos, Akmenės ir Joniškio rajonuose, kur vidutiniškai 1 km² teko po ~1 žaibo išlydį. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo Neringos, Visagino, Šilutės, Birštono ir Palangos savivaldybėse (vidutiniškai 0,1–0,2 išlydžio/km²).

Labiausiai perkūnijomis pasižymėję dienos Lietuvoje buvo fiksuojamos:
⚡gegužės 25 d. – 9865 išlydžiai;
⚡gegužės 29 d. – 5036 išlydžiai;
⚡gegužės 21 d. – 4331 išlydžiai.

Beje, sekmadienį, birželio 2-ąją, buvo viršyta net ir gegužės 25-osios reikšmė, nes užfiksuota ~10 tūkst. žaibų išlydžių.

Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai vykstantys tarp debesų).

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika

2024-05-22 | Parengtas skyrelis poilsiautojams – „Saugus elgesys vandenyje“

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Šaltasis metų laikas Lietuvoje trunka daugiau nei pusmetį, todėl daugelis žmonių labai laukia šiltų vasariškų orų, o tokiomis dienomis ypač smagu įbristi ar įšokti į vandens telkinį ir atsigaivinti, užsiimti vandens pramogomis.

Lietuvoje yra įvairių vandens telkinių – tai upės ir upeliai, ežerai ir tvenkiniai, Baltijos jūra. Mūsų regionui maudynėms komfortiška temperatūra laikoma ≥18 °C. Kiekvienas vandens telkinys, priklausomai nuo pobūdžio ir telkšojimo vietos, pasižymi skirtingomis savybėmis, telkiniai įšyla ir atvėsta nevienodu greičiu.

Vandens telkiniai ne tik suteikia malonumų, bet taip pat kiekviename iš jų tyko ir savi pavojai. Jūroje ar upėse pagrindinį pavojų kelia srovės, o ežeruose susikaupia daugiau įvairių cheminių junginių, todėl yra didesnė bėrimų ir alergijų tikimybė. Visuose minėtuose vandens telkiniuose pasitaiko duobių ir kitokių dugno nelygumų, todėl prieš lipant į vandenį visada reikia susipažinti su vandens telkiniu ir įvertinti esamą situaciją.

👉Visą naudingą informaciją apie saugų elgesį vandenyje rasite skiltyje „Kita“ ➡️ „Saugus elgesys vandenyje“. Taip pat skiltyje „Kita“ ➡️ „Pasiruoškite ekstremaliems orams“ surasite daug kitokių naudingų patarimų (pvz. kaip saugotis krušos / perkūnijos / audros / UV spinduliuotės ir kt.). Linkime smagios ir saugios vasaros. 😎

2024-05-22 | LHMT lankėsi EUMETSAT atstovai

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Gegužės 20–21 dienomis Tarnybą aplankė svečiai iš užsienio. LHMT specialistai turėjo progą išklausyti keleto įdomių pranešimų apie užsienio šalių patirtis bei palydovinius matavimus.

Gegužės 20 d. meteorologas Robert Varley pristatė savo veiklą rengiant poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų metodiką Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyboje „Developing MHEWS in the Met Office“. Taip pat lankėsi bei bendravo su mūsų šalies orus prognozuojančiais sinoptikais Prognozių ir perspėjimų skyriuje.

Gegužės 21 d. 10 val. LHMT salėje rinkosi ne tik Tarnybos, bet ir keleto kitų šalies institucijų specialistai pasiklausyti EUMETSAT atstovų Paul Counet ir Robert Varley studijos „Europos poliarinės orbitos antrosios kartos palydovų EPS-Aeolus ir EPS-Sterna socialinė-ekonominė nauda“ (angl. Socio-economic Benefits (SEB) of EPS-Aeolus and EPS-Sterna) pristatymo. Po pranešimų atstovai iš klausytojų sulaukė nemažai klausimų, kurie išsivystė į platesnes diskusijas, todėl renginys netgi užtruko šiek tiek ilgiau nei planuota.

Nuotraukose kairėje – keletas akimirkų iš vykusios konferencijos, kuri įvyko atnaujintoje LHMT susirinkimų salėje. Nuotraukoje dešinėje (eilės tvarka) – EUMETSAT atstovas Robert Varley, LHMT direktorius Ričardas Valančiauskas ir kitas EUMETSAT atstovas Paul Counet.

2024 m. gegužės mėn. antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,0 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vėsiausia buvo pietrytiniame pakraštyje, 12,6–13,0 °C (artima SKN temperatūra), didžiojoje Pietų ir Rytų Lietuvos dalyje, šiaurės vakariniame pakraštyje, kai kuriuose centriniuose rajonuose ir Laukuvoje 14–15 °C (teigiama 0,3–2,7° anomalija),  šilčiausia buvo Nidos, Ventės ir Tauragės apylinkėse, 15,0–15,4 °C (teigiama 3,1° anomalija), kitur – 14–15 °C (teigiama 1,0–2,7° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 19 d. Druskininkuose, 28,0 °C, žemiausia – 12 d. Varėnoje, -3,2 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gegužės dešimtadienį buvo nedidelis, tik 4,6 mm (0,2 SKN). 19–20 dienomis vietomis praėjusios liūtys lėmė, kad krituliai pasiskirstė labai netolygiai, net gretimose meteorologijos stotyse išmatuoti kritulių kiekiai labai skyrėsi. Daug kur Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 5 mm, vietomis jų nebuvo visai (0–0,3 SKN), gausiau kritulių iškrito vietomis Dzūkijoje, Žemaitijoje bei Panevėžio ir Utenos apskrityse 5–15 mm (0,3–0,9 SKN) ir tik 3-uose punktuose iškrito daugiau nei 15 mm, t.y. 15–22 mm (0,6–1,2 SKN) (2 pav.). Akmenės, Jurbarko, Kaišiadorių, Mažeikių, Pakruojo ir Šalčininkų AMS kritulių nebuvo registruota. Gausiausiai palijo Panevėžyje (21,9 mm) ir Raseiniuose (21 mm) – čia 19 d. (Panevėžys) ir 20 d. (Raseiniai) buvo registruotas pavojingas lietus1.

2 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė spindėjo Lietuvoje vidutiniškai 119,5 val. (1,4 SKN): nuo 106,8 val. Varėnoje iki 130,9 val. Šilutėje. (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Gegužės antrą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos, o gegužės 12 d. ryto valandomis šalnos fiksuotos didžiojoje šalies dalyje, žemiausia temperatūra fiksuota Varėnos rajone – temperatūra ore nukrito iki -3,2 °C, arčiau dirvos paviršiaus iki -7,8 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–19 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo 4–9 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 23–26 °C, o Klaipėdoje aukščiausia temperatūra siekė 30 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 7–11 °C, o aukščiausia siekė 18–25 °C.

Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,3 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,0) buvo fiksuojama 19 d., mažiausia – (3,5) 12 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,7.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (394 DU1) buvo vidutiniškai 7 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (369 DU). Šiomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo minimą daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (408 DU) fiksuota 20 d., o mažiausia 17 d. (377 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK sudarė 13 ir 2 %.

2024-05-17 | Kviečiame sekti meteo.lt paskyras socialiniuose tinkluose

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Facebook platformoje meteo.lt paskyra yra viena populiariausių tarp visų šalies valstybinių įstaigų. Šiuo metu turime virš 47 tūkst. sekėjų su kuriais nuolatos dalinamės įvairiausia aktualia orų (ir ne tik) informacija. Tuo tarpu, Instagrame sekėjų skaičius apie 20 kartų mažesnis, todėl labai kviečiame mus sekti ir minėtame socialiniame tinkle, kur nepraleisite skelbiamos hidrometeorologinės informacijos bei kitų įdomybių.

Na o jei mėgstate žiūrėti įvairius „Youtube“ esančius vaizdo įrašus, tuomet kviečiame prenumeruoti ir mūsų kanalą „Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba“. Kanale be kitų filmukų rasite ir tris edukacijas. Viena iš jų yra apie vandens apytakos ratą, kita – apie klimato kaitą, o trečioji – apie konvekciją ir audros debesis.

Draugaukime ir bendraukime! 😉

📷Instagram: https://www.instagram.com/meteo.lt/
📲Facebook: https://www.facebook.com/MeteoLT/
📹Youtube: https://www.youtube.com/@meteo_lt
👥LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/meteo-lt

2024 m. gegužės mėn. pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,2 °C (teigiama 1,2° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytinėje dalyje 10,2–11,0 °C (-0,5…0,1° anomalija), šilčiausia – Pietvakarių Lietuvoje ir Kuršių nerijoje 13,0–13,8 °C (teigiama 1,7–2,7 ° anomalija). Kitur – 11–13 °C (teigiama 0,1–2,7° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 2 d. Druskininkuose, 27,3 °C, žemiausia – 8 d. Utenoje, -2,2 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Pirmojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 14 mm, lygus SKN. Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 10–20 mm (0,5–1,5 SKN), gausiausiai lijo šiaurės vakariniame pakraštyje, pajūryje ir Kazlų Rūdoje 20–29 mm (1,5–2,4 SKN), mažiausiai kritulių teko kai kuriems pietvakariniams, rytiniams ir centriniams rajonams, 7–10 mm (0,5–0,7 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Ventėje (7,1 mm) ir Kaune (7,2 mm). Gausiausiai palijo Kretingoje (28,6 mm) ir Skuode (24,1 mm) – čia gegužės 6 d. registruoti pavojingi lietūs1.

2 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis

Gegužės pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 98,3 val. (1,1 SKN): nuo 90,8 val. Dūkšte iki 112,5 val. Šilutėje. (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Gegužės pirmą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–17 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 4–11 °C aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 20–26 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito 8–12 °C, o aukščiausia siekė iki 16–22 °C. 

Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,4 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,8) buvo fiksuojama 2 ir 8 d., mažiausia – (1,1) 9 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,8.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (383 DU1) Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (išskyrus 5 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 3 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (372 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (415 DU) fiksuota 6 d., o mažiausia 1 d. (350 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 10 ir -4 %.

1 Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2024-05-06 | Balandis nepasižymėjo saulėtumu

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Balandžio mėnuo nepasižymėjo saulėtumu. Vidutiniškai Saulė Lietuvoje spindėjo tik 148 val. (70 % SKN*). Negana to net 3 stotyse buvo pagerinti balandžio mėnesio Saulės spindėjimo trukmės minimumo rekordai:

•Biržai 137,5 val. (buvęs rekordas – 149,7 val. 1999 m.)

•Dūkštas 140,1 val. (buvęs rekordas – 141,8 val. 2017 m.)

•Lazdijai 136,7 val. (buvęs rekordas – 146,9 val. 2001 m.)

Nedaug iki rekordo (133,7 val. 2001 m.) trūko ir Dotnuvoje, kur buvo pasiekta antra mažiausia Saulės spindėjimo trukmės reikšmė – 142,9 val. Svarbu pažymėti, kad paminėtos stotys nuo kitų išsiskiria tuo, jog jos neturi labai ilgos duomenų sekos. Sukaupti duomenys tik nuo 1998 m. t. y. 26 metų seka. Kitose stotyse, kurios matavimų seka turi nuo 1961 m., buvo gana toli nuo antirekordinio.

Mažiausiai saulėtas balandis Lietuvoje buvo fiksuojamas 1977 m. (113,8 val.), o antras mažiausiai saulėtas – 1992 m. (119,6 val.). 2024 metais, lyginant duomenis nuo 1961 m., rikiuojasi 12 vietoje kaip antirekordiniai (tarp mažiausiai saulėtų).

*SKN – standartinė klimato norma, 1991–2020 m. laikotarpio vidurkis.

Primename, kad ankstesnių metų Saulės spindėjimo trukmės duomenis galima surasti ir parsisiųsti čia. Puslapio apačioje rasite hidrometeorologinių duomenų rinkinius.

Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė ir meteorologas Gytis Valaika