Lygiai prieš 20 metų 2005 m. sausio 8–9 d. naktį ir dieną Lietuvoje ir Skandinavijos siautėjo galinga vėjo audra. Berlyno laisvasis universitetas jai buvo suteikęs Ervino vardą, tačiau Skandinavijoje naudotas dar ir Gudruno vardas.

Audrą suformavusi žemo slėgio sistema pradėjo formuotis sausio 6 d. į pietus nuo Niufaundlendo (Atlanto vandenyne). Sausio 8 d. staigiai stiprėdamas ciklonas per Škotiją pasuko Danijos ir Pietų Skandinavijos pusėn. Sausio 8 d. po pietų Norvegijoje ciklono centre buvo išmatuotas žemiausias slėgis – 960 hPa (mbar) ir užregistruotas didžiausias vėjo gūsių greitis – 169 km/val. (47 m/s). Audra buvo pasiekusi maždaug 1–2 kategorijos uragano stiprumą.

Pažymėtina, jog mūsų platumoje tikrų tropinių uraganų nebūna, tačiau dėl labai smarkių vėjų ir susiklosčiusios tradicijos tokios galingos vėjo audros būna pavadinamos uraganais.

Nuotraukų koliaže: kairėje – palydovinė nuotrauka atlikta 2005 m. sausio 8 dieną, kai ciklonas buvo virš Šiaurės jūros. Dešinėje – nukentėjęs kopagūbris, supjaustyti vėjo išlaužyti medžiai ir pakilęs vanduo Klaipėdos gatvėse.

Dėl to, jog Ervino pietinėje periferijoje ir užnugaryje vyravo pietvakarių–vakarų krypties vėjai, labiausiai nukentėjo Baltijos šalių krantai. Lietuvos pajūrio zonoje vėjo greitis gūsiuose buvo pasiekęs iki 34–35 m/s. Palangoje – 32, Šilutėje – 29, Klaipėdoje – 28, Šiauliuose – 23, Vilniuje – 22 m/s. Tuo tarpu Latvijoje, didžiausias vėjo gūsis išmatuotas Ventspilyje ir siekė 40 m/s, Liepojos uoste – 36, o Rygoje – 30 m/s.

Lietuvoje dėl smarkaus vėjo labai nukentėjo Palangos paplūdimio kopos, dalyje pajūrio ruožų buvo susidarę net keleto metrų aukščio skardžiai. Danė užtvindė Klaipėdos senamiestį, vandens lygis Klaipėdos laivybos kanale buvo pakilęs iki 1,54 metro. Blogiau būta per „uraganą“ Anatolijų 1999 m., kai vandens lygis kanale pakilo iki 165 cm.

Nežiūrint to, 2005 metais medžių šalies miškuose buvo išversta daugiau, net 600 tūkst. m³ medienos, kai 1999 m. prie Anatolijaus „tik“ 350 tūkst. m³.

Elektros avarijų šalinimas truko šešias dienas. Be elektros visoje šalyje buvo likę dar daugiau gyventojų nei 1999-aisiais po Anatolijaus, maždaug 150–180 tūkst.

Pati stipriausia uraganinio stiprumo audra Lietuvą nusiaubė 1967 m. spalio 17–18 d. Švedai ją buvo pavadinę Lenos vardu. Vėjo gūsiai tuomet siekė net iki 40 m/s, o Latvijoje buvo dar stipresni. Klaipėdoje laivybos kanale vandens lygis pasiekė net 186 cm. Senesni gyventojai dar prisimena, kad išsiliejusios Danės vanduo tyvuliavo ne tik gatvėse prie upės, bet ir Teatro aikštėje, senamiestyje. O miškuose buvo išguldyta medienos net 4000 tūkst. m³!

Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika