Šiais laikais balandžio viduryje daugelis jau svajojame apie labai greitai būsiančią vasarą ir dienomis tikimės bent 15–20 laipsnių temperatūros, tačiau praeityje žiemos buvo šaltesnės ir ilgesnės, todėl neretai tik kovo pabaigoje ar balandžio pirmoje pusėje mūsų šalies upės pradėdavo tvinti – prasidėdavo pavasarinis potvynis.

Žiema 1931 metais Lietuvoje pasitaikė ilga ir šalta. Snigo dažnai – laukus uždengė 40–50 cm sniego sluoksnis. Sniegas buvo purus ir lengvas, laisvai kilnojamas vėjo, pustė kelius ir vieškelius, kartais sutrikdydamas autobusų eismą, o Šiaurės Lietuvoje kai kur trobas užvertė iki pastogių. Nemune ledo storis siekė 40–45 cm. Potvynio Kaune buvo tikėtasi prieš Velykas, kurios tais metais buvo švenčiamos balandžio 9-ąją. Bet Velykos praėjo, nieko neįvyko ir visi nusiramino. Vis dėlto, 1931 m. balandžio 14–15 d. Kaune prasidėjo vienas didžiausių ir garsiausių XX a. Lietuvos potvynių, kuris dažnai taip ir pavadinamas – Didžiuoju 1931 m. potvyniu. Nors tų metų pavasaris labiausiai garsėja Vilniaus užtvindymu, bet pirmi šio potvynio vaizdai buvo užfiksuoti Kaune, kadangi Nemune potvynis prasidėjo maždaug 10 dienų anksčiau nei Neryje.

Nuotraukose – 1931 m. pavasario potvynis Kaune. Ledai Nemune prie Vytauto Didžiojo tilto. 1931 m. balandžio 16 d. Prof. Stepono Kolupailos nuotraukos reprodukcija padaryta S. Lukošiaus 1970 m. iš negatyvo Nr. 70-19-F (Šaltinis: Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Reiškinį iš anksto prognozavo Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, hidrologas Steponas Kolupaila teigdamas, jog „staigus pavasaris gali duoti labai didelį potvynį su pavojingais ledo kamščiais“. Nežiūrint to, šiam potvyniui vis tiek nebuvo pasiruošta. Potvynio metu buvo užlieta apie 30 gatvių, 204 namai, nukentėjo 700 šeimų. Balandžio 15 d. vanduo buvo pakilęs net 6,78 metro. Didžiausios ledo sangrūdos, kurios tais metais nulėmė aukštą vandens lygį, susidarė ties Pyplių gyvenviete. Potvynis truko keturias dienas, ir balandžio 17 d. spauda informavo, kad pavojus jau praėjo. Tačiau vandeniui nuslūgus kilo antras potvynis, tik kur kas mažesnis.

Nuotraukoje kairėje – ant ledo lyčių stovi policininkas Pranas Vainikonis. Fone – Vytauto Didžiojo tiltas ir bažnyčia. Nuotraukoje dešinėje – ledo sangrūdos prie Vytauto Didžiojo tilto. Taip pat matyti Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčios bokštas ir Vytauto Didžiojo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. (Šaltinis: Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Kodėl 1931 m. potvynis buvo toks išskirtinis?

1930 m. rudenį Neries baseine iškrito kritulių 13 proc. daugiau už normą, dėl ko vandens lygis prieš užšąlant buvo aukštesnis už normą. Žemė įšalo šlapia, todėl 1931 m. pavasarį visas tirpsmo vanduo žemės paviršiumi sparčiai sutekėjo į upę. 1930–1931 m. žiema buvo gili ir ilga. 1931 m. kovas buvo labai šaltas (vid. temp. -4,9 °C), o balandis labiau atitiko šiuolaikinį kovą. Įdomu tai, jog šių metų vidutinė kovo mėn. oro temperatūra (+4,6 °C) buvo netgi aukštesnė nei 1931 m. balandžio temperatūra (+3,4 °C). 1931 metų pavasarį sniegas ir ledas pradėjo tirpti tik balandžio viduryje ir esant aukštai oro temperatūrai (iki +19 °C), tad viskas tirpo labai sparčiai.

Nuotraukose – užtvindytose gatvėse valtelėmis plaukiojantys Kauno miesto gyventojai. Fotografas – Jonas Dvariškis, 1931 m. (Šaltinis: Šiaulių „Aušros“ muziejus)

Na o šiais laikas tam kad sparčiai keičiantis klimatui ledo sangrūdų sukeliami dideli potvyniai būtų geriau suprasti bei modeliuojami Latvijos – Lietuvos regione vykdomas specialus projektas ICEREG. Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m.

Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą skaitykite čia.